Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-04-18 · Administracinė byla Nr. AS-525-255-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-01-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-01-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. N-438-891-12Nutartis · 2012-01-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-18
Bylos Nr.
AS-525-255-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02286-2010-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Administracinė byla Nr. AS525-255/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02286-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (t. I, b. l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos finansų ministeriją (toliau – ir Finansų ministerija, atsakovas) atlikti pareiškėjo 2010 m. gegužės 16 d. skunde nurodytus veiksmus, priteisti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, padarytą Finansų ministerijos bei jos tarnautojų neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Finansų ministeriją pakartotinai išnagrinėti V. J. 2010 m. gegužės 16 d. skundo 1, 3-8, 17-18 reikalavimus, laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų bei teismo sprendime pateikto teisės normų aiškinimo. Pripažino, kad atsakydama į V. J. 2010 m. gegužės 16 d. skundą Finansų ministerija pažeidė V. J. teisę į tinkamą skundų nagrinėjimą valstybės institucijoje bei teisę gauti informaciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2012 m. sausio 31 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo (t. III, b. l. 95-96), kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 272,39 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjo V. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkino iš dalies. Priteisė iš Finansų ministerijos V. J. naudai 108,77 Lt su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų.

Teismas nurodė, kad, patenkinus pareiškėjo prašymą, jis įgijo teisę į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 dalyje numatytą išlaidų atlyginimą. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, įsiteisėjo, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. priėmė nutartį, kuria minėtąjį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kadangi prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paduotas 2012 m. sausio 31 d., todėl prašymo padavimo terminas nebuvo praleistas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti žyminį mokestį, o byloje pateiktas 2010 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 0000005414 patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio teismui (t. I, b. l. 16). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 10 Lt kopijavimo išlaidų, patirtų Kauno apygardos prokuratūroje, o patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė 2010 m. gruodžio 15 d. Akademinės kredito unijos mokėjimo nurodymą Nr. 0000005886 (t. III, b. l. 98). Kauno apygardos prokuratūros 2010 m. gruodžio 15 d. mokėjimo už baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijas lape Nr. 42 (t. II, b. l. 2) matyti, kad V. J. iš baudžiamosios bylos Nr. 10.8-57-09 kopijavo 40 lapų, tačiau šiame rašte nėra įvardinta, kokie konkretūs dokumentai buvo kopijuoti. Teismas konstatavo, kad pateiktas minėtasis mokėjimo nurodymas nepatvirtina, jog pareiškėjas mokėdamas Kauno apygardos prokuratūrai, patyrė kopijavimo išlaidas, susijusias su teisme nagrinėjama byla. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (administracinė byla Nr. AS143-29/2012), nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti minėtąsias išlaidas, turėjo jas detaliai pagrįsti ir nurodyti, kokie konkretūs dokumentai iš baudžiamosios bylos buvo pateikti teismui, todėl šios išlaidos negali būti laikomos kitomis išlaidomis dėl skundo surašymo ir padavimo ar išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti korespondencijos siuntimo išlaidas (3,45 Lt). Pareiškėjas šias išlaidas grindė 2011 m. sausio 11 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. LPA5303003003505, 2011 m. sausio 11 d. AB Lietuvos paštas kvitu Nr. 137566/12 (t. III, b. l. 99), kuriame gavėju nurodomas Vilniaus apygardos administracinis teismas. Teisme 2011 m. sausio 13 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuris iš Garliavos buvo išsiųstas 2011 m. sausio 1 d. (t. II, b. l. 175-176, 177), todėl teismas šias išlaidas laikė pagrįstomis. Pareiškėjas prašė priteisti ir Europos Komisijai adresuoto registruoto laiško siuntimo išlaidas, tačiau teismas nepriteisė minėtųjų išlaidų, nes pareiškėjas nepagrindė, kaip Europos Komisijai adresuoto skundo siuntimo išlaidos susijusios su teisme nagrinėta byla. Pareiškėjas prašė priteisti kelionės išlaidas. Teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėjo gyvenamoji vieta nurodyta Mastaičiai, Kauno rajonas. Pareiškėjas prašyme nurodytomis dienomis vyko iš Mastaičių į Kauną, po to į Vilnių ir atgal. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo 2010 m. gruodžio 1 d., 2011 m. vasario 7 d. patirtos kelionės išlaidos, kai vyko teismo posėdžiai, kuriuose pareiškėjas dalyvavo, yra pagrįstos. Teismas nepagrįstu laikė prašymą dėl 2010 m. gruodžio 20 d. kelionės išlaidų priteisimo (21,50 Lt), nes teismui nebuvo pateiktas minėtąsias išlaidas įrodantis kelionės bilietas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog pareiškėjas turėjo 114,10 Lt su kelionėmis į teismo posėdžius susijusių išlaidų. Teismas nurodė, kad įvertinus pareiškėjo tenkintinų reikalavimų dydį, jam priteistina 50 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. pareiškėjui priteisė kelionės išlaidų (114,10/2), korespondencijos siuntimo išlaidų (3,45/2), žyminio mokesčio (100/2), iš viso – 108,77 Lt.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (t. III, b. l. 116-117), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 272,39 Lt bylinėjimosi išlaidų bei dienpinigius - 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną.

Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo atsisakymas priteisti kopijavimo išlaidas, patirtas Kauno apygardos prokuratūroje, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėjo kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą ir išsiaiškinti, kokie konkretūs dokumentai iš baudžiamosios bylos buvo pateikti teismui. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Europos Komisijai adresuoto skundo siuntimo išlaidos nėra susijusios su teisme nagrinėta byla. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo atsisakymas priteisti 2010 m. gruodžio 20 d. kelionės išlaidas yra nepagrįstas, nes pareiškėjas pateikė analogiškų kelionių autobusu įrodymų. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ABTĮ 44 straipsnio 2, 4 dalimis ir priteisti dienpinigius. Be to, teismas, priteisęs 50 procentų pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų, pažeidė ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Finansų ministerija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Papildomai nurodo, kad administracinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas, proceso šalimi nebuvo nei Kauno apygardos prokuratūra, nei Europos Komisija, todėl Finansų ministerija neturi atlyginti pareiškėjui išlaidų, kurias jis patyrė kreipdamasis į kitas institucijas. Be to, pažymi, kad remiantis ABTĮ 148 straipsniu, 130 straipsnio 5 dalimi, 45 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymas priteisti 10 procentų patvirtinto minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimą, tačiau iš atskirajame skunde pateiktų motyvų visumos matyti, kad pareiškėjas ginčija ne minėtąjį sprendimą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, įsiteisėjo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. sausio 23 d. priėmus nutartį, kuria minėtasis teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl pareiškėjas įgijo teisę į su bylos nagrinėjimu susijusių teismo išlaidų atlyginimo priteisimą iš atsakovo. Atskiruoju skundu yra ginčijamas tik pirmosios instancijos teismo priteistų išlaidų atlyginimo dydis.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, kai sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, t. y. iš esmės įstatyme yra įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti prašymą dėl išlaidų atlyginimo tiek turėtų išlaidų įvertinimu skaičiais (išlaidų apskaičiavimas), tiek įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus (išlaidų pagrindimas) (administracinė byla Nr. AS146-113/2012). Be to, proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžtina, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (administracinė byla Nr. AS525-135/2012).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino byloje pateiktus dokumentus, tinkamai apskaičiavo pareiškėjo naudai priteistinas teismo išlaidas. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą ir surinkti įrodymus, susijusius su pareiškėjo patirtomis išlaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 dalyse, 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad išlaidas pagrįsti konkrečiais įrodymais privalo pats pareiškėjas, o teismui tokia pareiga nėra numatyta. Be to, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kaip registruoto laiško siuntimas Europos Komisijai yra susijęs su pirmosios instancijos teisme nagrinėta bylą. Taip pat byloje nėra ir duomenų, kurie įrodytų, jog pareiškėjui priklauso dienpinigiai – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pareiškėjo teiginiu, kad 2010 m. gruodžio 20 d. transporto išlaidas pirmosios instancijos teismas turėjo atlyginti, atsižvelgdamas į pateiktų kitų kelionių autobusu bilietus. Pareiškėjas nepateikė minėtosios kelionės autobusu bilieto ir neįrodė, kad patyrė prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką bei į faktinių aplinkybių visumą, matyti, jog pareiškėjas tinkamai nerealizavo pareigos pateikti reikiamus įrodymus.

ABTĮ 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. AS146-113/2012, Nr. AS10-272/2004, Nr. AS146-422/2008, Nr. AS525-106/2010). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtąją teismų praktiką bei įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teisme reikalavimus, patenkintus skundo reikalavimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies ir jis įgijo teisę tik į pusę turėtų ir įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą, todėl pagrįstai pareiškėjui priteistą teismo išlaidų sumą sumažino 50 procentų.

Konstatuotina, kad pareiškėjo V. J. atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas