Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2015-03-19 · Civilinė byla Nr. e2-467-439/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-19
Bylos Nr.
e2-467-439/2015
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00303-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Bartulienė
Ieškovas
UAB „4finance“
Atsakovas
L. U.
Kategorijos
  • 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-467-439/2015Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00303-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 116.5.
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 19 d.Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Elena Bartulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovei L. U., dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „4finance“ prašo priteisti iš atsakovės 217,22 Eur negrąžintą paskolą, 193,59 Eur palūkanų sumą po kredito grąžinimo termino, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį. Prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje, CPK 130 str. numatyta tvarka. Atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės pateikti reikalavimai pagrįsti byloje esančiais įrodymais (CPK 285 str. 2 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė UAB „4finance“ ir atsakovė 2012 m. lapkričio 3 d. nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau -sutartis). Šia sutartimi šalys susitarė, jog ieškovė paskolins atsakovei iš viso 217,22 Eur sumą 30 dienų terminui su 114,37% dydžio metine palūkanų norma. Todėl 2012-12-03 atsakovė turėjo grąžinti – 217,22 Eur sumą.

Iš mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė 2012-11-03 pervedė atsakovei 217,22 Eur (750,00 Lt) paskolą.

Atsakovė pažeidė sutarčių vykdymo principus. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, todėl ieškovės reikalavimas dėl 217,22 Eur negrąžinto kredito priteisimo pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.59, 6.63, 6.245, 6.256 str.).

Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 str. 1 d. ir sutarties 7.1. punktu ieškovė paskaičiavo atsakovei palūkanas, kurių suma už laikotarpį nuo 2012-12-04 iki 2013-06-20 sudaro 193,59 Eur, ir prašo priteisti jas iš atsakovės. Ieškinyje nurodo, kad Sutarties 7.1. p. apskaičiuota ir prašoma priteisti palūkanų suma iš esmės atitinka ieškovės nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovės kredito ir palūkanų sumos. Taip pat nurodo, kad ši suma laikytina ir minimaliais ieškovės nuostoliais pagal CK 6.261 str. nuostatas, kompensuojanti tuos praradimus, kuriuos ieškovė patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Taigi ieškovė apskaičiavo 193,59 Eur palūkanas atsižvelgdamas į tai, kokius nuostolius patyrė dėl atsakovės laiku neįvykdytos prievolės.

Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti, šalys nebuvo sutarusios šį terminą pratęsti. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovė prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Remiantis sutarties 7.1 punktu ieškovė paskaičiavo atsakovei 198,30 procentų metinę palūkanų normą, kurios suma sudaro 193,59 Eur.

Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 198,30 procentų metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Ieškovės prašomos priteisti 198,30 proc. 193,59 Eur palūkanos beveik prilygsta 217,22 Eur negrąžinto kredito sumai. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, paskolinusi atsakovei 217,22 Eur sumą, ir neatgavusi šios sumos patyrė būtent tokio dydžio 193,59 Eur nuostolius dėl atsakovės netinkamo prievolės įvykdymo (CPK 12 str., 178 str.). Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir yra mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdama stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorė savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovės galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdama šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindama galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos 217,22 Eur kredito sumos ir prašomų priteisti 193,59 Eur palūkanų dydį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į jau minėtą ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 1/3, t. y. iki 64,53 Eur, laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008).

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2015-02-20, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovės ieškovei, nuo priteistos 281,75 Eur sumos, priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 15,00 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 279 str., 285 str., 286 str., 287 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „4finance“, į. k. 301881644, buveinės adresas Jonavos g. 254A, Kaunas, bankas AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT29 7300 0101 1206 5574, banko kodas 73000, naudai 217,22 Eur (du šimtus septyniolika eurų, 22 ct) negrąžintą paskolą, 64,53 Eur (šešiasdešimt keturi eurus, 53 ct) palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 281,75 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą, 75 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-02-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį.

Likusią dalį ieškinio dėl reikalautų sutartinių palūkanų priteisimo atmesti.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2 d., 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Elena Bartulienė