Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-28 · Civilinė byla Nr. e2S-603-640/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
e2S-603-640/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04117-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Skolininkas
UAB „Batlkalis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-603-640/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04117-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.;3.1.18.1.1.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Baltkalis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės akcinės bendrovės (toliau-AB) Lietuvos geležinkeliai pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos, delspinigių iš skolininkės UAB „Batlkalis“ priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme priimtas įsakymas pagal kreditorės pareiškimą skolininkei UAB „Baltkalis“ dėl 29359,96 Eur skolos, 1095,95 Eur delspinigių. 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei 170 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Savo reikalavimų užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kreditorės AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai areštuoti, bendrai arešto sumai neviršijant 30455,91 Eur, skolininkės UAB „Baltkalis“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jei ji tokiu turėtų, o jo nesant, ar esant nepakankamai areštuoti pinigines lėšas ir ar turtines teises, priklausančias skolininkei UAB „Baltkalis“ ir esančias pas skolininkę UAB „Baltkalis“ ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su kreditore AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo pareikštus reikalavimus.

2. AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodė, kad šiuo atveju grėsmė galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui yra preziumuojama, nes ginčas kilęs dėl didelės pinigų sumos. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, skolininkas turi 16 508,68 skolą SODRAI, skolininko darbuotojų skaičius mažėja, skolininkas paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentai pateikė juridinių asmenų registrui 2017 m.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinto – kreditorės reikalavimų užtikrinimui areštavo skolininkei UAB „Baltkalis“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau paliekant teisė šį turtą valdyti ir juo naudot; turto nesant ar jo nepakankant, teismas sprendė areštuoti pinigines lėšas, turtines teises priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, leidžiant skolininkei atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu, kreditore bei skolininkės darbuotojais. Bendra areštuoto skolininkės turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi atitikti 30455,91 Eur sumą.

4. Nustatė, kad kreditorė pateikė duomenis, patvirtinančius skolininkės UAB „Baltkalis“ įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-38013-905/2018 skolininkės vadovas buvo baustas už antstolio patvarkymų nevykdymą, susijusių su informacijos apie turimo turto neatskleidimą, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4330-467/2018 (dabartinis bylos numeris Nr. e2-299-467/2019) pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. UAB „Baltkalis“ turto areštą 2 196 288,14 Eur sumai, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-42628-905/2018 skolininkės atžvilgiu išduotas 2019 m. sausio 29 d. vykdomasis raštas dėl 2966,53 Eur išieškojimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. UAB „Baltkalis“ turto areštą 48216,65 Eur sumai, civilinėje byloje Nr. L2-6326-872/2019.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien nurodytas reikalavimo mastas skolininkės nesąžiningumo nepreziumuoja, tačiau ši aplinkybė vertintina kartu su kitais kreditoriaus argumentais bei teismo turimais duomenimis apie skolininkės padėtį kitose bylose. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismui pateiktus duomenis darė išvadą, kad skolininkės atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikytinos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantė (skolininkė) UAB „Baltkalis“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartimi UAB „Baltkalis“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

7. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

7.1. Skolininkės įsitikinimu nėra jokių objektyvių duomenų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota ir nepagrįsta. joje lakoniškai nurodoma, kad skolininkė turi skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tačiau jokių argumentų, leidžiančių manyti, kad yra pagrindas jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas nutartyje nėra.

7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai mini, jog UAB „Baltaklis“ atžvilgiu kitose bylose yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes tai neturi jokios reikšmės nagrinėjamoje byloje ir neįrodo skolininkės nesąžiningumo ar sunkios skolininkės finansinės padėties. Tuo tarpu, skundžiamoje nutartyje minima 2019 m. sausio 17 d, nutartis civilinėje byloje Nr. L2-6326-872/2016 nėra įsiteisėjusi.

7.3. UAB ‚Baltkalis“ ne vienerius metus iš eilės dirba pelningai. Kartu su atskiruoju skundu skolininkas Baltkalis teikia nepriklausomo auditoriaus UAB „BDO auditas ir apskaita“ išvadą, metinį pranešimą bei finansines ataskaitas už 2017 metus. Iš teikiamų duomenų matyti, kad 2016 metais įmonės ilgalaikio turto vertė buvo 1 041 151 Eur, trumpalaikio turto vertė 20 037 870 Eur, bendrasis pelnas 2016 metais buvo 2 039 146 Eur. Baltkalis 2017 metais turimo ilgalaikio turto vertė buvo 986 720 Eur, trumpalaikio turto vertė 18 678 889 Eur, o bendrasis pelnas 2017 metais buvo 2 235 851 Eur. Taigi, akivaizdu, kad, kad įmonė ne vienerius metus vykdo pelningą veiklą, ir skolininkės reiškiamo reikalavimo suma jai nėra reikšminga.

7.4. Skolininkės pagrindinė veikla yra techninės bei maistinės (natrio chlorido) druskos bei NPK trašų didmeninė prekyba. Bendrovė ne pirmus metus yra didžiausias Lietuvos techninės druskos žiemą barstomos keliuose, tiekėjas. Laikotarpiu nuo 2009 iki 2015 net 96,3 proc. visos Lietuvos mastu patiekiamos techninės druskos savivaldybių ir valstybės valdomoms įmonėms patiekė UAB „Baltkalis“. UAB „Baltkalis“ yra geros finansinės būklės bei reputacijos įmonė, vykdanti didelio masto įsipareigojimus valstybės ir savivaldybių įmonėms. Neabejotinai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržys įmonės ūkinę-komercinę veiklą, kenkia įmonės vardui, tolimesniems dalykiniams verslo santykiams vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.

Atsiliepimas

8. AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime prašė skolininkės atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

9. Atsiliepimą iš esmės grindė žemiau nurodytais argumentais:

9.1. Skolininkei ne vienoje civilinėje byloje taikomos laikinosios apsaugos priemones, vykdomas išieškojimas priverstine tvarka, taikyta bauda už antstolio įpareigojimų vykdomajame procese nevykdymą.

9.2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kitose bylose, priešingai nei teigia skolininkė, turi reikšmės nagrinėjamai bylai. Civilinėje byloje Nr. e2-299-467/2019 teismas taikydamas turto areštą nustatė skolininkė nesąžiningumą ir sunkią turtinę padėtį, priešingu atveju nebūtų pagrindo jo taikyti. Bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatinėjamos ir teismų vertinamos aplinkybės yra vienodos. Atitinkamai spręstina, jog ir kreditorė palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Duomenų, kodėl kreditorių reikalavimų įvykdymo užtikrinimo poreikis turėtų būti vertinamas skirtingai, nėra. Civilinėje byloje Nr. 2-2631-603/2019 skolininkas yra solidarus atsakovas su UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija". Teismas spręsdamas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones vertino ne vien Skolininko bet ir bendraatsakovio turtinę padėtį, veiksmus / neveikimą.

9.3. Prie atskirojo skundo pridėti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 metus yra neaktualūs. Neviešinami finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus neleidžia įvertinti skolininkės tikrosios turtinės padėties, kuri per vienerių metų terminą gali būti pasikeitusi. Tuo labiau, sprendžiant iš pateikto balanso, skolininkės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (15 123.384,00 Eur) viršijo puse į balansą įrašyto turto vertės (19 730.607,00 Eur). Vadovaujantis įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi skolininkė 2017 metais buvo nemoki.

9.4. Viešųjų pirkimų tarnybos „Techninės druskos pirkimų 2003-2015 m. įžvalgos" nesusijusios su skolininkės turtine padėtimi skundo teikimo dienai, skolininkės nurodomomis jos pokyčių perspektyvomis bei nesąžiningų veiksmų neatlikimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017). Šiuo atveju, pareiškėjas prašė priimti teismo įsakymą dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš UAB „Baltkalis“ Preliminariai įvertinus pareiškimo turinį ir jo reikalavimus, laikytina, kad jis atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, jame nurodyti prašymai/reikalavimai neprieštarauja įstatymams, todėl jis gali būti laikomas preliminariai pagrįstu.

14. Pareiškėja nurodė, kad nagrinėjamu atveju preziumuojama grėsmė teismo sprendimo įvykimui, nes pareikto reikalavimo suma yra didelė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentai, jog skolintinio įsipareigojimo mastas pats savaime nepreziumuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui, ar jų neatsiskaitymas su procesą inicijavusia ieškovu, savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl atsakovo nesąžiningumo ar su tokiu jų elgesiu susijusių priežasčių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018). Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Kitą vertus, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neargumentavo skundžiamos nutarties ir neanalizavo skolininkės turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skolos mastas vertintinas kartus su kitais kreditorės argumentais, bei teismo turimais dokumentais apie skolininkės padėtį kitose bylose, tačiau priimto sprendimo visikai nemotyvavo, nenurodė, kokiais konkrečiais argumentais ar duomenimis rėmėsi, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Byloje nėra pateikta duomenų apie skolininkės finansinę padėti 2018-2019 m., tačiau iš teismui prieinamų viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso automobiliai, taip pat, atsakovei nuosavybės teise priklauso administracinis pastatas, sandėliai, katilinė, svarstyklės, sargo būdelė ir kiti inžineriniai statiniai, esantys Pramonės g. 21, 21B, 21 C Utenoje ir Utenos r. sav. teritorijoje, kurių bendra vertė 125 806 Eur. Įvertinus paskutinius teismo turimus VĮ Registrų centrui teiktus finansinės atskaitomybės duomenis, skolininkė 2017 m. turėjo turto už 19 730 607 Eur, nuosavas kapitalas siekė 4 077 228 Eur, per vienerius metus gautinos sumos - 17 850 478 Eur, o pelnas - 3 758 228 Eur. Taigi, įvertinus skolininkės finansinę padėti nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos pareikšto reikalavimo jai dydis yra laikytinas dideliu.

15. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Todėl pirmosios instancijos teismas kiekvienu atveju privalo vertinti įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su asmenų, kurių atžvilgiu norima taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesąžiningumu ir dėl šių aplinkybių pasisakyti.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nei kreditorė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visikai nepasisakė dėl skolininkės nesąžiningumo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, jog UAB „Baltkalis“ vadovas buvo baustas už antstolio patvarkymų nevykdymą, bei rėmėsi civilinėse bylose Nr. e2-299-467/2019, Nr. e2-42628-905/2018 ir Nr. L2-6326-872/2019 nustatytomis aplinkybėmis, nes šios aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku ir konkrečiu atveju neįrodo skolininkės nesąžiningumo pareiškėjos atžvilgiu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo konstatuoti, jog šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti UAB „Baltkalis“ nesąžiningumą.

17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepakankamai motyvuotą sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįvertinęs antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygos (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykimui), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir klausimas skolininkės prašymu išsprendžiamas iš esmės – AB Lietuvos geležinkeliai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas neįrodžius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – akcinės bendrovės Lietuvos geležinkeliai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė