Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovui R. G., vertėjoms Gintei Vaitkuvienei ir Evelinai Kvietkienei, ieškovo atstovei advokato padėjėjai D. R., atsakovei A. R., jos atstovui advokatui Vitalijui Metelicai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei A. R., trečiajam asmeniui notarei N. M. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovas testamentą ginčija pagal Civilinio kodekso 1.80 ir 1.89 straipsnius.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas R. G. yra 2011-06-12 mirusio J. G. sūnus (10, 11 b. l. t.1). Ieškovui yra nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (12 b. l., t. 1). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, jog J. G. nuosavybės teise yra registruoti du butai, esantys Žuvininkų g. 2-501 ir 2-502, Šiauliuose (8-9 b. l. t.1), kuriuos 2011-06-03 testamentu paliko atsakovei A. R. (27 b. l. t. 1). Testamentu taip pat buvo palikti ir piniginiai indėliai, esantys bankuose. Testamentas registruotas hipotekos įstaigoje 2011-06-06 (13-14 b. l. t.2).

Ieškovas nurodo, kad testamento sudarymo metu jo tėvas J. G. sirgo ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, be to, testamentą pasirašė ne jis pats, todėl prašo testamentą pripažinti negaliojančiu.

Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog J. G. gydėsi ligoninėje nuo 2011-05-31 iki mirties - 2011-06-12. Epikrizėje iš ligos istorijos nurodoma, kad stacionarizuotas dėl progresuojančio kepenų funkcijos nepakankamumo, hepatinės prekomos, pilvo apimties padidėjimo, lengvo kūno pageltimo, bendra būklė bloga, sąmonė prieblandinė, ligonis orientuotas, samnolentiškas. (10, 61 b. l. t.1).

Teisme buvo apklausti liudytojai. Liudytoju apklaustas gydytojas O. S. patvirtino, kad ligonis J. G. rankas valdė, notarė pas jį dėl ligonio fizinės būklės nesikreipė, nors dėl ligos galėjo būti raumenų susilpnėjimas, galėjo drebėti ranka, bet ligonis pasirašyti gali. Ligonio sąmonė prieblandinė, tai tokia būklė tarp būdravimo ir nesąmonės. Patvirtino, kad birželio 3 d. įraše fiksuota ženkli encefalopatija, ascitas, prastas smegenų darbas, sulėtėjęs mąstymas, buvo paskirti vaistai smegenų veiklai gerinti. Patvirtino, kad su ligoniu kontaktas buvo, liga fizinės negalios negalėjo įtakoti, galėjo įtakoti tik psichiką. Patvirtino, kad psichiatrai nekonsultuoja prie kepenų cirozės, jei žmogus nepavojingas sau (116-117 b. l. t 1).

Liudytoja O. B. patvirtino, jog J. G. rūpinosi atsakovė, sūnus juo nesirūpino. Į ligoninę buvo kviesta liudytoja dėl testamento, J. G. rašėsi, bet jam sudrebėjo ranka ir testamentą pasirašė I. M.. Ligoninėje J. G. buvo linksmas, bendravo su liudytoja (117 b. l. t.1).

Liudytoja N. P. patvirtino, kad yra atsakovės draugė, kad ligoninėje lankė sergantį J. G., kuris paprašė būti liudytoja, pasirašant testamentą, jis buvo sąmoningas, jis nepasirašė, nes susijaudino (118 b. l. t 1).

Liudytojo Vyto L. Ž. parodymai patvirtina, kad J. G. rūpinosi atsakovė, su juo nekalbėjo, kam jis butą paliks, buvo sveiko proto (119 b. l.).

Liudytoja M. S. patvirtino, kad buvo G. kaimynė, bendravo šeimomis ir kai susirgo J. G., I. G. jai pranešė, todėl aplankė jį ligoninėje birželio 3 d. J. G. paklaustas, ar ją pažįstantis, kažką sumurmėjo, po to įsmeigė akis į lubas ir visą laiką ten žiūrėjo, po to užsitempė antklodę ant savęs, rankas jis valdė. Birželio 11 d. su sūnumi atvežė ligoniui kunigą paskutiniam patepimui (119 b. l. t. 1).

Liudytoja I. G. patvirtino, kad yra ieškovo motina, kad J. G. ligoninėje lankė tris kartus, jis neprotavo kaip priklauso normaliam žmogui, tai į vieną tašką žiūrėjo, tai kalbėjo, bet ką - nebuvo galima suprasti. Patvirtino, kad ligoninėje lankė su kaimyne Mikalina, o kai ji pradėjo kalbinti, jis užsitraukė antklodę (119, 120 b. l.).

Teisme apklausta Liudytoja V. J. parodė, jog buvo J. G. draugė, su kuria jis gyveno 10 metų, aplankė jį ligoninėje, ją pažino, bet paklausė: ,,kaip mūsų vaikai?“. Ji to nesuprato, nes bendrų vaikų neturėjo. Jis turėjo dvasinių problemų, nes visą laiką gėrė (120 b. l. t.1).

Liudytoja I. Ž. parodė, kad yra ieškovo teta, aplankė sergantį jo tėvą ligoninėje birželio 5 d., jis ištiesė ranką, pasisveikino, bet su ja nekalbėjo, lingavo galvą ir į vieną tašką žiūrėjo (b. l. 120).

Iš liudytojų parodymų matyti, jog tiek ieškovo, tiek atsakovės liudytojų parodymai prieštaringi, tai gali lemti, kad dalis liudytojų yra atsakovės draugės, dalis - ieškovo teta, motina, jos kaimynė, dėl ko sunku spręsti apie J. G. sveikatos būklę, išskyrus gydytojo O. S. parodymus, nes jis buvo gydantis gydytojas, kurie patvirtina, kad liga fizinės negalios negalėjo įtakoti, galėjo įtakoti tik psichiką ir V. J. parodymus, kurie patvirtina, kad ji J. G. elgesio nesuprato, nes jis paklausė apie vaikus, kurie jų neturėjo. Kadangi liudytojų parodymai skirtingi, teismas vertina byloje esančius visus įrodymus.

Byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ekspertų komisijai atsakyti į klausimus, ar testamento sudarymo metu, t. y. 2011-06-03, J. G. suvokė savo veiksmų reikšmę ir juos galėjo valdyti, ar laikotarpiu nuo 2011-05-31 iki 2011-06-12 buvo paskirti vaistai, medikamentai, o jei buvo, ar galėjo turėti įtakos J. G. teisingai suvokiant savo veiksmų esmę ir juos valdant testamento sudarymo metu, ar jam buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai, jei buvo, ar tai turėjo įtakos suvokiant savo veiksmų esmę ir juos valdant testamento sudarymo metu (33-34 b. l. t.2).

Ekspertų komisija pateikė išvadą, kad J. G. testamento sudarymo metu, t. y. 2011-06-03, negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. J. G. laikotarpiu nuo 2011-05-31 iki 2011-06-12 skirti medikamentai neturėjo įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu, t. y. 2011-06-03. Medicininės dokumentacijos duomenimis J. G. praeityje nebuvo diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas, 2006-04-30 jam diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas, tačiau objektyvių duomenų, kad jis pastaraisiais metais iki 2011-06-03 (testamento sudarymo) buvo priklausomas nuo alkoholio nėra, todėl konkrečiai atsakyti į šį klausimą negali. Ekspertai išvadoje pažymėjo tai, kad dėl ilgalaikės priklausomybės nuo alkoholio vystosi toksinės-metabolinės kilmės organinis galvos smegenų pažeidimas, dėl kurio ilgainiui sutrinka asmens pažintinės psichikos funkcijos bei valinga veikla ir tai gali turėti įtakos asmens gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti sandorio sudarymo metu (45-52 b. l. t. 2).

Atsakovė, nesutikdama su ekspertų pateikta išvada, kreipėsi į privačią įstaigą – A. G. teismo medicininių tyrimų biurą. Biuro gydytojas psichiatras D. S. ir medicininių tyrimų biuro vadovas Antanas A. G. pateikė specialistų konsultacinę išvadą, kurioje nurodė, kad tiriamojoje medžiagoje duomenų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, jog J. G. testamento sudarymo metu nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, nerasta; Šiaulių ligoninėje J. G. laikotarpyje nuo 2011-05-31 iki 2011-06-12 skirtieji medikamentai negalėjo turėti įtakos teisingam jo veiksmų suvokimui ir juos valdant testamento sudarymo metu; tiriamojoje medžiagoje duomenų, kad J. G. kada nors būtų buvę diagnozuoti psichikos sutrikimai, nerasta; Šiaulių ligoninės J. G. ligos istorijoje duomenų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, jog J. G. diagnozuota kepenų cirozė ir jos komplikacijos turėjo įtakos suvokiant jo veiksmų reikšmę bei juos valdant testamento sudarymo metu, nerasta. Konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad jeigu tolimesnėje šios bylos nagrinėjimo teisme eigoje iškiltų abejonių dėl šioje išvadoje išdėstytų argumentų pagrįstumo, reiktų skirti pakartotinę teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Psichiatrijos klinikai, įtraukiant į ekspertų komisiją hepatologą bei kitus reikalingus specialistus (84 b. l. t. 2). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės atstovas kreipėsi į nurodytą įstaigą teismo posėdžio pertraukos metu, tačiau telefonu informuotas, kad klinikoje ekspertizių neatlieka, o teismui nepavyko rasti duomenų apie išvadoje nurodytą kliniką (86 b. l. t. 2).

Atsakovės prašymu teisme buvo apklausta ekspertizę atlikusi ekspertė Z. K. ir konsultacinę išvadą pateikę specialistai.

Ekspertė paaiškino, kad visos bylos medžiagos ir medicininės dokumentacijos analizė padaryta, išvadoje išdėstyta, kad J. G., sergant metaboline aktyvia kepenų ciroze su išreikštu kepenų funkcijos nepakankamumu, išsivystė hepatinė encefalopatija, kuriai progresuojant, konstatuotas sąmonės sutrikimas – hepatinė prekoma, kuri be teigiamos dinamikos progresavo iki komos. Su J. G. testamento sudarymo metu buvo apsunkintas prasmingas bendravimas, susilpnėjęs sąmoningas ir valingas jo aktyvumas bei gebėjimas veikti racionaliai, tikslingai, kryptingai. Jis negalėjo kritiškai įvertinti tokio atsakingo veiksmo, kaip testamento sudarymas, valingai įsisąmoninti jo esmės, apsvarstyti argumentų už ir prieš, galutinai apsispręsti priimant tokį sprendimą. Patvirtino, kad tokį sprendimą lėmė medicininė dokumentacija ir kad komisijoje hepatologas nebuvo reikalingas. Visada vertinama retrospektyviai ne tik asmens psichikos būklė bet ir visos neurologinės bei somatinės ligos, kurios gali turėti įtakos asmens psichikos būsenai testamento sudarymo metu. Diagnozuota kepenų cirozė, kuriai progresuojant išsivystė kepenų funkcijos nepakankamumas ir ilgainiui išryškėjo sąmonės sutrikimas. Taip buvo konstatuota J. G. atvykus į ligoninę. Pagrindinis faktorius, kuris nulėmė išvadą yra tas, kad J. G. testamento sudarymo metu buvo sutrikusios sąmonės. Kepenų cirozės forma buvo sunki, pagal medicinos dokumentus jis sirgo nuo 2006 metų. Esmė ne kepenų cirozė, esmė ta, kad jis tuo metu buvo sutrikusios sąmonės būsenos. Jei sutrikusi sąmonė, tai žmogus negali atlikti sąmoningų veiksmų. Ekspertė paaiškino, kad J. G. diagnozė buvo metabolinė aktyvi kepenų cirozė, kepenų funkcijos nepakankamumas, kepenų koma. Priėmimo metu bendros praktikos slaugytojos pažymėta, kad ligonis atvežtas gulimoje padėtyje, pasirašyti negali. Gydytojo įraše pirminės apžiūros metu gegužės 31 d. nurodyta, kad bendra būklė bloga, sąmonė prieblandinė. Klinikinė diagnozė – metabolinė aktyvi kepenų cirozė, kepenų funkcijos nepakankamumas, hepatinė prekoma, toliau nurodoma, kad bendra būklė išlieka sunki, ligonis ženkliai encefalopatiškas, dezorientuotas laike, orientuotas vietoje ir savyje, kad ligonis labai vangus, kontaktas apsunkintas, mieguistas, spaudimas žemas, pažymėta, kad prognozė bloga. Sprendžiant pagal ligos eigą - būklė blogėjo. Paaiškino, kad jei gydytojas žinojo, kad bus sudaromas testamentas, tai pažymos išduoti negalėjo, turėjo konsultuotis su psichiatru. Pagrindinis kriterijus, kad buvo hepatinė prekoma, hepatinė encefalopatija. Prekoma – sąmonės sutrikimas, encefalopatija reiškia smegenų kentėjimą, ligą. Tai yra organinis galvos smegenų pažeidimas, kuris gali sukelti neurologinius ir psichinius sutrikimus. Gydantis gydytojas konstatavo, kad jam buvo ženkli encefalopatija. Teismo posėdžio metu jis pažymėjo, kad tai dėl kepenų funkcijos nepakankamumo. Hepatinė prekoma – sąmonės sutrikimo būsena, kas turėjo įtakos jo psichinei būsenai, o esant tokiai būsenai, negalėjo išsamiai atsakyti į pateiktus klausimus (115-116 b. l. t.2).

Ekspertė dėl pateiktos konsultacinės išvados paaiškino, kad jos nekomentuos, nes jos žiniomis, ją pateikę kolegos neturi teismo psichiatrijos žinių, taip teigia, nes ne pirma tokia išvada, kai ekspertų išvadas jie kritikuoja.

Byloje apklaustas konsultacinę išvadą pateikęs gydytojas psichiatras D. S., kuris patvirtino, kad nėra ir nebuvo ekspertų sąraše, konsultacinę išvadą teikė pagal ekspertų išvadą ir negali kategoriškai pasakyti, kad J. G. testamento sudarymo metu nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Priėmimo metu konstatuota prieblandinė sąmonės būsena. Tai sąmonės sutrikimo būsena, bet ji gali keistis, gali būti gydoma. Buvo ir kitų diagnozių. Ženkli encefalopatija – tai nėra ta diagnozė, kuri apibrėžtų psichikos būseną. Encefalopatija yra vienokios ir kitokios kilmės, gali būti kraujagyslinė, gali būti toksinė. Metabolinė encefalopatija dėl kepenų ligos, kuri gali būti įvairaus sunkumo. Matė, kad yra hepatinė prekoma ir encefalopatija, bet netgi ženkli encefalopatija nėra rodiklis, kad žmogus gali būti nesąmoningas. Encefalopatija tai būsena, kai žmogus gali atlikti įprastus darbus, išskyrus vienokius ar kitokius nukrypimus. Gydantis gydytojas be psichiatro konsultacijos galėjo konstatuoti, kad yra sąmoningas. Išvadoje nurodė, kad reikalingas hepotologas, nes jis galėtų pasakyti, kaip tokiais atvejais būna, pasakytų dėl pačios ligos eigos. Kepenų cirozės sunkumas turėtų būti tiesiogiai susijęs su psichikos būsena. Jo tikslas yra atriboti kategorišką ekspertų nuomonę. Ji negali būti tokia kategoriška, nes žmogus galėjo suvokti (116, 117 b. l. 2 t.).

Konsultacinę išvadą pasirašęs Antanas A. G. patvirtino, kad vadovauja teismo medicininių tyrimų biurui, teismo eksperto kvalifikacijos neturi. Patvirtino, kad gautoje medžiagoje nebuvo duomenų, jog J. G. būtų buvę diagnozuoti psichikos sutrikimai. Jiems buvo pateiktas ekspertizės aktas, kuriame nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad testamento sudarymo metu ligonis negalėjo valdyti savo veiksmų. Iš savo ilgametės praktikos jam neteko girdėti, kad dėl kepenų cirozės būtų psichikos sutrikimai. Paguldant į ligoninę, buvo prieblandinė būsena, bet ji praeina po gydymo. Ar galėjo turėti įtakos hepatinė prekoma, negalėjo atsakyti, nes nėra hepatologas. Jeigu būtų skirta pakartotinė ekspertizė ir dalyvautų gydytojas hepatologas, negali pasakyti, ar tai duotų kokių naujų duomenų. Gydantis gydytojas gali konstatuoti, kad ligonis sąmoningas. Psichiatras nebuvo kviestas konsultacijai, tai reiškia, kad nėra duomenų, jog psichika sutrikusi (117 b. l. t. 2).

Iš konsultacinę išvadą pateikusių asmenų paaiškinimų matyti, kad jie akcentavo į tai, kad, paguldant į ligoninę, medicininiuose dokumentuose buvo nurodyta, jog J. G. buvo prieblandinės sąmonės ir kaip paaiškino, ji gali keistis, gali būti gydoma ir tai neleidžia daryti išvados apie ligonio veiksmų nesuvokimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertų išvadoje (51 b. l. t. 2) yra konstatuota, jog J. G. prieblandinė sąmonė diagnozuota nepagrįstai, nes iš medicininių dokumentų ekspertai sprendė, kad jam diagnozuota hepatinė prekoma, kuri, ekspertų teigimu, yra sąmonės sutrikimo būsena, turėjusi įtakos ligonio psichinei būsenai, o esant tokiai būsenai, asmuo negalėjo sąmoningai atsakyti į pateiktus klausimus (50-52, 115-116 b. l. t.2).

Teismas, išklausęs ekspertės, kitų specialistų nuomonę bei atsižvelgdamas į tai, kad nėra sąlygų, numatytų Civilinio proceso kodekso 212 straipsnyje pakartotinei ekspertizei skirti, nes byloje buvo atlikta tik viena ekspertizė, konsultacinę išvadą pateikė ne teismo ekspertai, prašymą dėl pakartotinės ekspertizės atmetė.

Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo vadovaujasi gydančio gydytojo ir skyriaus vedėjo pateikta pažyma, kad ligonis sąmoningas, veiksmus atlikti gali. Atsakovė atsiliepime šią pažymą traktuoja kitaip ir nurodo, jog buvo gauta medicininė pažyma, kad J. G. gali sudarinėti sandorius, tačiau tokia pažyma nebuvo išduota (73 b. l. t. 1, 12 b. l. t. 2).

Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Asmenų, kurie sudarydami testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, sudarytus testamentus galima pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnį.

Pagal CK 1.89 straipsnio nuostatas negaliojančiais pripažįstami testamentai, sudaryti asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sudarydamas testamentą buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Sandorį sudariusio asmens psichinės būsenos, buvusios testamento sudarymo metu, nustatymas turi esminę reikšmę tikrinant ieškovės reikalavimo pagrįstumą, o atsakymas į tai galimas tik išsiaiškinus klausimus, reikalaujančius specialių žinių medicinos srityje.

Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens sveikatą, psichikos būseną, kitas svarbias aplinkybes, byloje esančius kitus įrodymus.

Pagal Civilinio proceso kodekso 218 str. eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau, kai ginčijant sandorį ieškinio pagrindu nurodoma psichinė negalia ir jos nulemta būsena, dėl kurios sandorį sudaręs asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, medicininiai duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę santykyje su kitais įrodymais.

Teismo nutartimi buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė ir pareikalauta iš gydymo įstaigų ligos istorijos bei kiti duomenys apie J. G. sveikatos būklę, kurie buvo pateikti ekspertams. Atlikus ekspertizę, 2013-01-31 teismui buvo pateiktas Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame ekspertų komisija pateikė išvadą, jog J. G. testamento pasirašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (45-52 b. l., t. 2). Pažymėtina, jog pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Šiuo atveju teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriuo įvertinta J. G. sveikatos būklės raida ir jo galėjimas vertinti savo veiksmus bei juos valdyti 2011-06-03, yra kategoriškas, vertintinas kaip tiesioginis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, gautas Civilinio proceso kodekso 212-219 str. nustatyta tvarka (LAT nutartis 2007-01-12 Nr. 3K-3-20-2007).

Lietuvos Respublikos Notariato įstatymas, notaro veiksmų atlikimo taisyklės nustato notaro, atliekančio notarinį veiksmą, teises ir pareigas. Viena iš pagrindinių notaro pareigų yra įsitikinti asmens, prašančio atlikti notarinį veiksmą veiksnumu, t. y. jo gebėjimu suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, teismų praktikoje yra nustatyta, kad žmogus yra sąmoningas, t. y. kontaktuojantis su žmonėmis, orientuotas erdvėje tuo atveju, kai ligų simptomai yra mažiau išreikšti, žmogus aplinkiniams gali atrodyti įprastai, tačiau tai nereiškia, kad jo psichika nėra sutrikusi. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad notaras neturi specialių psichologijos ir psichiatrijos žinių, todėl jiems sunku spręsti apie kito asmens psichinę būklę, atpažinti, ar kitas asmuo turi kokių nors psichinės sveikatos sutrikimų ar ne. Atkreiptinas dėmesys, jog ligonis nebuvo konsultuotas psichiatro, o gydytojų pažyma, kad ligonis yra sąmoningas, veiksmus atlikti gali, neįrodo ligonio psichinės būklės, juolab, kad pažymoje nėra nurodyta, kokius veiksmus atlikti gali (12 b. l. t.2). Be to, jau pats pareikalavimas pažymos iš gydytojų įrodo, jog kilo abejonių dėl ligonio psichinės būklės.

Prielaidas abejoti testatoriaus sąmoningumu ir valia sudarant ginčijamą sandorį sudaro ir jo pobūdis, nes sudarytas testamentas neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi juo testatorius atėmė paveldėjimo teisę iš savo vaiko, kuriam nustatytas neįgalumas. Teismas sprendžia, kad sandoris (testamentas) nebuvo sąmoningas, laisva valia atliekamas veiksmas, jis neatitiko tikrosios testatoriaus valios, juo nuo paveldėjimo nušalintas testatoriui artimas asmuo, todėl toks vienašalis sandoris su valios trūkumais teisinių pasekmių sukurti negali. Tai yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.89 str. 1 d. (LAT nutartis 2005 m. spalio 5 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-451/2005, VAT 2010-07-01 Nr. 2A-718-467/2010).

Įvertinus ekspertizės išvadą, kitus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog sudarant 2011 m. birželio 3 d. testamentą, nebuvo išreikšta tikroji testatoriaus valia, todėl testamentas pripažintinas negaliojančiu (CPK 178, 185 str.).

Nors teismas iš įrodymų visumos sprendžia, kad testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, dėl ko yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu, tačiau ieškovas ginčija sandorį ir pagal Civilinio kodekso 1.80 str., kuris numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Todėl teismas pasisako ir dėl šiuo pagrindu ginčijamo testamento ir byloje esančių įrodymų. Ieškovas nurodo, jog testamentas pasirašytas ne paties testatoriaus, o kito žmogaus, dalyvaujant dviem liudytojom, o notarė nepasidomėjo, ar testatorius gali pasirašyti pats. Atsakovė atsikerta ir nurodo, kad testamentas buvo sudarytas, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

Kadangi testatoriaus parašas yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų, kurio nebuvimas testamentą daro negaliojantį, tai ypatinga svarba turi būti skiriama fakto, kad testatorius pats negali pasirašyti testamento, nustatymui. Atsižvelgiant į testamento teisinę prigimtį ir reikšmę, negalėjimas asmeniškai pasirašyti testamento turi būti absoliutus, t. y. turi būti nustatyta, kad testatorius objektyviai negali pats pasirašyti dėl CK 5.29 straipsnyje išvardytų priežasčių (LAT 2011-12-22 nutartis Nr. 3K-3-539/2011).

Iš testamento kopijos matyti, kad jis surašytas 2011 m. birželio 3 d. ir patvirtintas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Gastroenterologijos – endokrinologijos skyriaus 5 palatoje. Testamente nurodyta, jog testatoriaus prašymu už jį pasirašo I. M., nes jis negali pasirašyti dėl ligos (27 b. l. t. 1). Liudytoja apklausta I. M. patvirtino, kad jai skambino J. G. telefonu ir paprašė, kad ji ateitų į ligoninę, o atėjus į ligoninę, jis pasakė, kad notarei nepatinka jo parašas, paklausė, ar ji gali už jį pasirašyti, ji sutiko, savo asmens duomenis perdavė atsakovei, prisimena, kad J. G. buvo labai silpnas. Liudytoja tvirtai negalėjo patvirtinti, ar testamento sudarymo dieną notarė davė J. G. pasirašyti testamentą, ar ne (31 b. l. t. 2).

Šioje byloje svarbu nustatyti, ar egzistavo priežastys, dėl kurių J. G. pats negalėjo pasirašyti testamento. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad J. G. pats pasirašyti galėjo, tik ranka sudrebėjo, todėl notarė paprašė liudytojų, kurie galėtų pasirašyti testamentą, nors fizinė galimybė buvo pasirašyti, rankas valdė (113 b. l. t.1). Liudytoju apklaustas gydytojas O. S. patvirtino, kad ligonis J. G. rankas valdė, notarė pas jį dėl ligonio fizinės būklės nesikreipė, nors dėl ligos galėjo būti raumenų susilpnėjimas, galėjo drebėti ranka, bet ligonis pasirašyti gali (116-117 b. l. t.1). Trečiasis asmuo notarė paaiškino, kad darė pasirašymo testus, J. G. pasirašinėjo, jis bandė rašytis ant vienos linijos, pasirašė, bet vardą ir pavardę parašė neaiškiai, jo ranka buvo silpna, todėl notarė paprašė, kad surastų tris asmenis, kurie neturėtų būti testamentiniai įpėdiniai, kuriuos pageidauja pasikviesti pats testatorius ir atsakovė pateikė notarei tris pasų kopijas (113-114 b. l. t.1). Iš šių įrodymų matyti, kad testamento sudarymo metu testatoriui pasirašant sudrebėjo ranka, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog J. G. nevaldė rankos, negalėjo pasirašyti, priešingai, byloje trečiasis asmuo paaiškino, kad jis pasirašė, tik neaiškiai parašė vardą ir pavardę. Iš atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimų ir liudytojo O. S. parodymų matyti, kad notarė nepasidomėjo, ar testatorius iš tikrųjų pats negali pasirašyti testamento, pati nusprendė, kad negali, todėl teismas sprendžia, kad tvirtinant ginčijamą testamentą, nebuvo nustatyta, ar testatorius pats negali pasirašyti, taip buvo pažeisti CK 5.29 str., Notariato įstatymo 32 str. 2 d. (CPK 178, 185 str.).

Šioje byloje svarbi aplinkybė ta, jog surinkti byloje įrodymai teismui leidžia spręsti, jog testamentas sudarytas atsakovės iniciatyva, nes atsakovė 2011 m. gegužės pabaigoje, birželio pradžioje kreipėsi į notarų biurą, nurodė liudytojas, kurios dalyvautų surašant testamentą, rinko jų duomenis, kreipėsi pas gydytojus pažymos, perdavė notarei duomenis apie liudytojas, o testamentas sudarytas tada, kai testatoriaus sveikatos būklė buvo bloga (kelios dienos iki jo mirties). Pats testatorius testamento nepasirašė, pagal byloje esančius įrodymus testamento sudarymo dieną J. G. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl teismas sprendžia, kad ginčo testamentas neatitiko tikrosios testatoriaus valios, sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, 2011-06-03 J. G. testamentas, patvirtintas Šiaulių miesto 7-ojo notarų biuro notarės N. M., notarinio registro Nr. 2718, pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80, 1.89 str., CPK 178, 185 str.).

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė ieškovas: 530 Lt žyminis mokestis, ekspertizės išlaidos 1334,50 Lt bei atstovavimo išlaidos 1000 Lt (5 b. l. t.1, 38, 67 b. l. t. 2). Taip pat iš atsakovės priteistinos 57 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str. 1 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2011-06-03 sudarytą testamentą negaliojančiu.

Priteisti iš atsakovės A. R. ieškovui R. G. 2864,50 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis litus, 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. R. 57 Lt (penkiasdešimt septynių litų) bylinėjimosi išlaidas valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Apie sprendimo priėmimą pranešti Testamentų registrui ir Šiaulių miesto 7-ajam notarų biurui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.