- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-17
- Bylos Nr.
- 1-234-993/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09610-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Kaltinamasis
- G. G.
- Advokatai
- Tomas Liutauras Petkauskas, Jovita Vainilavičiūtė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
nukentėjusiajai S. B. ir jos atstovei advokato padėjėjai Jovitai Vainilavičiūtei-Kulvinskienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
G. G. 2021 m. kovo 29 d. apie 16.10 val., daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės, tyčia suduodamas nukentėjusiajai S. B. du smūgius į krūtinės sritį, pargriovė ją ant žemės, ko pasekoje nukentėjusiajai S. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairėje čiurnoje, kairės kulkšnies lūžiu, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiu, kairės kojos viršutinio laikiklio plyšimu.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis G. G. savo kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame name, prie laiptinės buvo šeriamos katės, buvo pastatyta didelė dėže, ten buvo nuolat šiukšlinama, šlapinamasi, sklido kačių smarvė. Toks šiukšlinimas tęsėsi apie pusę metų. Vieną dieną jis ėjo pasitikti savo žmoną ir pamatė moterį, kuri šeria kates, jo žmona, tai pamačiusi, davė pastabą, kad moteris nebešertų kačių ir tuomet prasidėjo konfliktas. Moteris juos užsipuolė, o jis pradėjo lupti dėžės stogą. Jam pradėjus lupti stogą moteris jį užsipuolė ir puldama jį galimai paslydo ir susižeidė koją. Moteris grasino, kad iškvies policiją ir pasakys, kad jis sumušė ją. Jis su žmona nusprendė nesivelti į konfliktą ir nuėjo namo. Vėliau jo žmona pamatė, kad prie namo stovi policija, jie suprato, kad policiją iškvietė minėta moteris, todėl jis nusileido į apačią. Tuomet moteris apkaltino jį sulaužius jai koją, jį išsivežė policijos pareigūnai, o moterį išsivežė greitoji. Po poros dienų prie jo priėjo kita moteris ir padėkojo dėl jo veiksmų, nes dėl kačių smarvės buvo neįmanoma gyventi. Jis moteriai nesudavė nei vieno smūgio, moteris nukrito ant užpakalio ir teigia, jog susilaužė koją. Moteris nugriuvo tuo metu, kai jis sukosi. Gali būti, kad kai jis sukosi į moterį, kliudė ją, tačiau moters jis tyčia nestūmė.
Kaltinamasis G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 29 d., kaltinime nurodytu laiku, jis nusileido į lauką, kadangi žmona G. G. grįžo iš darbo ir jis iš automobilio padėjo sunešti produktus. Eidamas į laiptinę pamatė moterį, kuri prie jų laiptinės šerdavo kates. Žmona tai moteriai davė pastabą, kad ji daugiau čia kačių nešertų. Moteris išgirdusi tokią pastabą, pradėjo rėkti: „Jūs bedieviai, lazda turi du galus, tai atsisuks Jūsų vaikams“. Moteris ištisai isteriškai rėkė. Berėkdama ji atėjo prie jo ir žmonos. Laiptinėje ant suoliuko buvo sudėti jos daiktai, rankinės, maišai su kažkokiomis atliekomis, lyg maistas. Kai ji atėjo prie jų, jis jai pasakė, kad ji čia kačių nešers, o ji jam atsakė, kad šers. Tada jis nuėjo prie laiptinės dešinėje esančios pievelės, ant kurios buvo pastatytas iš lentų sukaltas namelis katėms. Priėjęs prie to namelio, rankomis nuplėšė jo stogą. Moteris pamačiusi šį veiksmą, pradėjo bėgti link jo. Tarp jų buvo maždaug 3 metrų atstumas. Nubėgusi maždaug 2 metrus, kai buvo maždaug 1 metro atstumas nuo jo, ta moteris paslydo ant žolės – molyno ir krito. Moteris krito ant užpakalio, tiesiog atsisėdo ant jo. Tada moteris jam pasakė, kad iškvies policiją, nes jis ją sumušė. Žmona pasakė, kad ta moteris nesveika ir pasakė, geriau eiti namo, todėl jie su žmona nuėjo į savo butą. Po kiek laiko, maždaug už 20 min. žmona pasižiūrėjusi pro virtuvės langą pamatė, kad vaikšto policijos pareigūnas, todėl jis apsirengė ir nuėjo į apačią. Apačioje ta moteris pradėjo rėkti, kad jis ją sumušė. Matė, kad ji buvo atsistojusi, vaikščiojo, net bėgiojo. Moteris visą laiką elgėsi neadekvačiai ir jam susidarė įspūdis, kad ji turi psichologinių problemų. Matė, kad jos kelnės iš abiejų šonų buvo purvinos, dėl to, jog ji pati paslydusi krito ir atsisėdo ant žemės. Po kiek laiko atvyko greitoji medicinos pagalba. Girdėjo, kad medicinos darbuotojai pasakė, kad jai reikia vykti į gydymo įstaigą, tačiau moteris pasakė, kad negali, kad ji turi reikalų, tačiau kažkuris iš policijos pareigūnų jai pasakė apsispręsti ar ji važiuoja ar ne, todėl moteris nurodė, kad važiuoja. Atvykę policijos pareigūnai matė, kaip ji bėgiojo po kiemą ir elgėsi neadekvačiai (2 t., b. l. 8-9).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patikslino, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog moteris buvo metro atstumu, tačiau iš tiesų ji galėjo būti arčiau. Teisiamojo posėdžio metu jis davė tikslesnius parodymus. Sukdamasis jis galėjo paliesti moterį, tačiau tikrai jai netrenkė, moteris dėl kontakto su juo galėjo nukristi.
Nukentėjusioji S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu ji globoja neįgalų vaiką ir rasdama laisvo laiko bendradarbiauja su prieglauda „(duomenys neskelbtini)“, padeda jiems sterilizuoti kates, jei reikia, padeda kates gydyti. 2021 m. kovo 29 d. apie 16 val. vakaro kartu su kita moterimi baigė kačių gaudymą. Parsinešusi gaudyklę ėjo pasivaikščioti, priėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, kur žinojo, kad gyvena beglobė katė. Jai bevaikštant pradėjo nesmarkiai lyti, tačiau nebuvo labai šlapia. Kadangi kišenėje turėjo kačių skanėstų, priėjo prie beglobės katės namelio ir įdėjo turimus skanėstus. Ji pati yra įteisinusi dvi šėryklas, todėl žino, kad katėms negalima duoti maisto atliekų, nes jos skleidžia blogą kvapą, genda, todėl ji atliekų niekada nededa. Aptariamas namukas buvo švarus, neskleisdavo jokio kvapo, moteris, kuri rūpinosi katyte tikrai prižiūrėjo namelio švarą. Vėliau prie laiptinės ji pamatė moterį su vyru, kurie elgėsi nemandagiai, kelis kartus pavadino ją nesveika. Tuomet ji pasakė, kad tokios kalbos jiems gali atsirūgti. Po jos žodžių vyras priėjo prie namelio ir nuplėšė putplastį nuo namelio stogo, pradėjo viską spardyti. Vyras toliau spardė namelį ir ji priėjus prašė sustoti, tačiau tuomet vyras atsisuko ir trenkė jai į krūtinės sritį. Smūgis buvo netikėtas. Tuomet buvo antras smūgis, kuris ją parbloškė kelis metrus atgal. Prieš smūgį tarp jos ir kaltinamojo buvo maždaug pusės metro atstumas, kaltinamasis nesisuko, jiedu stovėjo veidas į veidą. Tarpas tarp suduotų smūgių buvo nedidelis. Už kelių metrų matoma vieta, kur įsmigo jos koja. Kai nukrito, kairėje kojoje pajautė skausmą. Jos kairė koja buvo kulnu susmigusį į žemę, o pėda buvo pasisukusi į vidinę pusę. Vyras, kuris jai trenkė, išsitraukė telefoną ir ją filmavo arba imitavo, kad filmuoja ar fotografuoja. Vyras dar kažką pasakė ir nuėjo į laiptinę, nepasiūlęs jai jokios pagalbos. Ji pati paskambino 112 ir paprašė, kad atvažiuotų policija, greitosios neprašė, nes tikėjosi atsistoti, jai reikėjo pasiimti vaiką iš mokyklos. Ji tikėjosi kaip nors parsivesti vaiką namo ir tuomet išsikviesti greitąją. Jai pavyko atsistoti ir ji pasitiko atvykusius pareigūnus, tuomet kartu su pareigūnais sugrįžo į įvykio vietą. Policijos pareigūnas atidarė laiptinės duris ir iš laiptinės išėjo ją sumušęs vyras. Kai atvyko pareigūnai, kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs. Jiems bekalbant paramedikė nusivedė ją į greitosios automobilį ir apžiūrėjo, o pareigūnai vyrą nusivedė į policijos automobilį. Paramedikė jai pasakė, kad reikės vykti į ligoninę. Ji sutiko, nes jai labai stipriai skaudėjo koją. Dėl patirto sužalojimo jai buvo atlikta operacija, yra likęs randas. Jos koja lūžo dvejose vietose, gydytojas nurodė, jog ji patyrė netipinę traumą ir negalėjo taip susižaloti pati nukrisdama. Patirta trauma yra pakankamai sunki ir galimai atsilieps visam likusiam gyvenimui. Ligoninėje ji turėjo išgulėti 9 dienas su iškelta koja, o vėliau dvi savaites gydėsi namuose. Ja ir jos globotiniu rūpinosi jos dukra su šeima. Ji turi baimę, kad nebegalės rūpintis savo globotiniu. Civilinį ieškinį palaiko. Turtinė žala yra susijusi su vaistais, kuriuos ji turėjo įsigyti ir vartoti dėl patirtų sužalojimų. Šiuo metu ji vis dar jaučia kojos skausmus, toliau tęsiama reabilitacija, koja iki šiol yra patinusi.
Liudytoja G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį ji žino tiek, kiek jai papasakojo mama. Kadangi jos mama po kačių gaudymo turėjo laiko, nusprendė pasivaikščioti ir prie daugiabučio namo pabėrė maisto. Prie jos mamos priėjo vyras su moterimi, pradėjo kabinėtis, pulti jos mamą įvairiais žodžiais. Vyras pasidarė labai agresyvus, nuėjo prie katės maisto, viską išspardė. Jos mama bandė kažką sakyti, o vyras trenkė jos mamai. Tuomet jos mama paskambino jai, kad ji pasiimtų mamos globotinį. Po įvykio daugiau nei du mėnesius ji rūpinosi mama ir jos globotiniu. Jos mama minėjo, kad kažkas atsitiko kojai, o kai pastaroji paskambino iš gydymo įstaigos, pasakė, kad jai lūžo koja, lūžis sunkus ir yra reikalinga operacija. Apie du mėnesius jos mama net negalėjo priminti sužalotos kojos. Tuo metu mamos globotinis gyveno su ja. Šiuo metu jos mamai skaudą koją, ji tinsta, todėl mama vaikšto į reabilitaciją. Mama geria vaistus nuo skausmo, taip pat 3 mėnesius gėrė vaistus nuo krešulių susidarymo. Mama yra nekonfliktiška, stengiasi su visais sutarti.
Liudytojas G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio vietoje juos pasitiko moteris, kuri kvietė pareigūnus. Moteris paaiškino, kad tarp jos ir nepažįstamo vyro kilo žodinis konfliktas, kurio metu minėtas vyras ją pastūmė, ji krito ant žemės ir susižeidė koją. Moteris nurodė į kurią laiptinę nuėjo minėtas vyras, tuomet jis nuėjo į nurodytą laiptinę ir kartu su kaltinamuoju išėjo į kiemą. Vyras paaiškino, jog konfliktas kilo dėl kačių šėrimo, tuomet prie jo priėjo moteris ir jis gindamasis ją pastūmė. Moters buvo paklausta, ar ji turi pretenzijų. Moteris nurodė, kad turi pretenzijų ir nori rašyti pareiškimą. Tuomet kaltinamajam buvo paaiškinta, kad jis turės važiuoti su jais. Kai jis su kolege atvyko į įvykio vietą, moteris buvo susijaudinusi, apsiverkusi, purvina ir skundėsi kojos skausmu. Kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nepamena, tačiau medikai apžiūrėję nukentėjusiąją nusprendė ją vežti į ligoninę. Jie klausė moters, ar įvykio vietoje buvo kitų asmenų, tačiau jie nepastebėjo galimų liudytojų. Kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyvokai nukentėjusiosios atžvilgiu.
Liudytoja P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvykus į įvykio vietą, ją su kolega pasitiko pranešėja. Moteris buvo išsigandusi, matėsi, kad ji verkia. Moteris paaiškino, kad dėl kačių šėrimo įvyko konfliktas su nepažįstamu vyru. Moteris patyrė fizinį skausmą, nes ją pastūmė. Ant moters rūbų buvo matomos purvo dėmės, ji šlubavo. Ji matė kaltinamąjį, nes jos kolega nuėjo ieškoti to vyro ir kaltinamasis išėjo iš laiptinės. Jos kolega kalbėjo su kaltinamuoju, o ji kalbėjo su moterimi. Vyras buvo priešiškai nusiteikęs prieš nukentėjusiąją, sakė, jog moteris meluoja. Ji matė prie laiptinės stovintį namuką, kuris buvo apgriautas, įvykio vietoje buvo matomos griuvimo ant žemės žymės. Įspaudas buvo maždaug 1,5 – 2 metrų atstumu nuo konflikto vietos. Žemė, kurioje buvo matomas įspaudas buvo šlapia ir minkšta. Nukentėjusioji jai parodė, kaip ją pastūmė.
Liudytoja P. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinėje vyriausiąja patrule. 2021 m. kovo 29 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu G. G.. Apie 16.25 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė nepažįstamas vyras, ranka trenkė du kartus į krūtinę, moteris parvirto, skauda koją. Apie 16.40 val. atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja S. B.. Moteris verkė, aimanavo, buvo šoko būsenoje, šlubčiojo kaire koja, ant jos drabužių, kelnių, matėsi purvo žymės. Pranešėja paaiškino, kad apie 16.10 val. atėjo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3 laiptinės ir atnešė maisto sterilizuotai katei, kuri laiptinės dešinėje pusėje turi savo namuką ir kažkas iš namo gyventojų ją prižiūri. Moteris aiškino, kad ji dažnai pro būtent tą namą praeina su vaiku, labai myli kates, todėl retkarčiais jas pašeria. Taip nutiko ir šį kartą, ji ėjo viena pro tą namą ir pašėrė katytę. Tada prie jos priėjo vyras su moterimi. Vyras jos atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikęs, buvo pasipiktinęs, kad moteris maitiną katę, priėjęs prie katės namelio, išmėtė katės maistą, indelį ir viską aplinkui pradėjo spardyti. Toje vietoje ji pati matė išmėtytus indelius ir pabirusį maistą. Tada pranešėja priėjo prie vyro ir paprašė, kad jis baigtų viską niokoti, tačiau vyras tyčia du kartus abiejų rankų kumščiais trenkė S. B. į krūtinės sritį. Moteris jai rankomis parodė, kaip atrodė tie smūgiai. Ji iškėlė abi savo rankas, suspaudė kumščius ir imitavo du smūgius į krūtinę. Po smūgių, kaip pati moteris sakė, ji „nuskrido“ apie 2-3 metrus ir nukrito ant žemės. Priėjusi prie tos vietos kur viskas įvyko, ant žemės – ištryptos žolės, matė daug batų pėdsakų, o maždaug už 2 metrų matėsi vienas gilus įspaudas. Moteris pasakė, kad būtent iki čia ir „nuskrido“. Nuo pradžioje esančių pėdsakų iki to gilaus įspaudo, daugiau jokių pėdsakų nematė. Tada moteris pasakė, kad tas vyras apsisuko ir nuėjo į laiptinę, net nepaklausdamas ar jai reikalinga pagalba. Bendraujant moteris visą laiką buvo susijaudinusi ir išsigandusi, verkė, minėjo, kad skauda koją ir akivaizdžiai matė, kad ji velka savo kairę koją. Kolega G. G. norėjo eiti į laiptinę ieškoti to vyro, tačiau vyras pats nusileido į apačią. Ką jis aiškino, nelabai girdėjo, nes jis bendravo su kolega. Tačiau vyras moters atžvilgiu taikiai nusiteikęs nebuvo, buvo agresyvus, visą laiką kartojo, kad ji nusišneka, kad ką ji čia pas jį kieme veikia, kad ji nesveika. Bendraujant su įvykio dalyviais, atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo moterį ir sakė važiuoti į ligoninę, tačiau moteris pasakė, kad negali, nes turi iš kažkur pasiimti vaiką, tačiau atvyko medikai ir jie pasakė, kad jai reikia važiuoti, todėl ji buvo išvežta į traumatologinį (1 t., b. l. 145-146).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos P. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino.
Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prie jų laiptinės buvo padaryta kačių šėrykla, buvo nešamos įvairios maisto atliekos, todėl būdavo nešvaru, sklisdavo nemalonus kvapas. Todėl ji negalėdavo atidaryti lango. G. G. nusprendė tą šėryklą sutvarkyti. Tą dieną jis užkalbino šėrikę, pasakė, kad nėra gerai čia šerti kates, o moteris jį užsipuolė, šoko ant jo. G. G. paspyrė lentelę nuo būdos, o moteris, šerianti kates puolė ant G. G.. Ji nepastebėjo viso konflikto, nes tuo metu gamino valgyti. Vėliau pamatė, kad moteris buvo paėjusi toliau ir kalbėjo telefonu. Kai moteris puolė G. G., jie stovėjo prie laiptinės. Ji negirdėjo, ką sakė G. G. ir nežino, ar moteris pati nukrito, tačiau tuo metu buvo slidoka, lynojo. Moteris tikrai buvo užsipuolusi G. G. ir tikrai jį palietė. Kai atvyko policijos pareigūnai, moteris pradėjo šlubuoti. Ji matė, kad vėliau atvyko ir greitosios pagalbos automobilis.
Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena pirmame aukšte, durys po dešine puse. Ketvirtame aukšte gyvena kaimynė, kuri lauke po jos buto langais pastatė kačių namelį. Kaimynė žinojo, jog ji nenori to namelio, bet kaimynė kažkada jos vyrui pasakė, kad apačioje lauke pastatys namelį, o jos vyras jai pasakė, kad jam viskas nesvarbu, todėl kaimynė jį ir pastatė. Prie jo yra padėti dubenėliai. Vis matydavo, kad beveik kiekvieną dieną ateina tokia moteris su vaiku, kuris būdavo vežimėlyje. Atėjusi moteris visada padėdavo maisto prie to namelio. Ten būdavo ne maistas, o kažkokios atliekos. Matydavo, kad padeda žuvies ar kokios mėsos. Kadangi maistas būdavo jai po langais, todėl labai smirdėdavo, tačiau niekada niekam nieko nesakydavo, nes bijodavo, kad išdaužys jai langus. 2021 m. kovo mėn. tikslios dienos neprisimena, buvo virtuvėje, gamino valgyti. Per langą pamatė, kad atėjo ta pati moteris, kuri šį kartą buvo be vaiko. Moteris priėjo prie kačių namelio ir kaip suprato pradėjo šerti katę. Ji jos nestebėjo. Tada pamatė, kad G. G., iš buto Nr. 49, kartu su žmona priėjo prie tos moters ir jie kažką kalbėjo. Moteris stovėjo prie kačių namelio ant žemės po jos buto langais, o G. G. kartu su žmona stovėjo ant šaligatvio. G. G. su žmona kažką pasakė tai moteriai, tačiau ji negirdėjo ką. Ta moteris jam taip pat kažką pasakė, tiksliau garsiai rėkė. Suprato, kad jie dėl kažko sukonfliktavo. Virtuvėje langai buvo uždaryti, todėl negirdėjo viso pokalbio, taip pat visko nematė, nes virtuvėje gamino valgyti ir buvo susikoncentravusi į tai. Vėl žvilgtelėjus per langą į lauką pamatė, kad G. G. atėjo prie kačių namelio ir nukėlė ant namelio stogo padėtą baltą plastiką – kempinę. Matė, kad moteris iškėlė abi rankas ir „puolė“, žengė žingsnį link G. G.. Ar ji palietė G. G., nematė, nes daugiau nežiūrėjo. Kas ten toliau įvyko, nematė. Po to girdėjo, kad ta moteris garsiai rėkė: „tau antras galas lazdos atsidurs, kad tu taip gyvūnų nemyli“. Po kelių akimirkų pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kad ta moteris eina šlubuodama ir kalba telefonu. Dar po kažkiek laiko pamatė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Praėjus kiek laiko po įvykio, laiptinėje susitiko G. G., jam padėkojo, kad jis sutvarkė visus šiukšlynus po jos buto langais. Jis jos paklausė, ar ji viską matė ir ji jam papasakojo ką matė. Tada G. G. jai papasakojo, kad ta moteris iškoliojo jo žmoną, tada puolė link jo ir paslydusi krito. G. G. minėjo, kad ta moteris net nenorėjo važiuoti su greitąja į ligoninę. Su G. G. ji gerai sutaria, nėra draugai, tačiau mato, kad jam taip pat nepatinka netvarka prie kačių namelio, todėl labai džiaugiasi, kad jis tai sutvarkė (1 t., b. l. 157-158).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad nukentėjusioji tikrai turėjo paliesti G. G.. Nors ji negirdėjo viso konflikto, nes jos langas buvo uždarytas, tačiau G. G. kalbėjo ramiai, o moteris rėkė, todėl ji girdėjo tik tai, ką rėkė moteris. Po įvykio pas ją buvo atėjusi pareigūnė, paklausė, ar ji kažką matė, tačiau nenorėjo leistis į kalbas, todėl nurodė nieko nemačiusi. Vėliau ji davė parodymus, nes gavo šaukimą atvykti.
Liudytoja G. G. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį.
Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 29 d. apie 15.30-16.00 val. grįžo iš darbo namo. Buvo apsipirkusi prekių, todėl paskambino sutuoktiniui G. G., kad jis nusileistų į apačią paimti nešulių. Kol laukė savo vyro, priėjo prie savo laiptinės, kur stovėjo jai pirmą kartą matoma moteris. Ant suoliuko, kuris stovi kairėje laiptinės pusėje tuo metu buvo pridėta keletas maišelių su kačių maistu. Su moterimi ji pasisveikino ir paklausė, ką ji čia veikia. Moteris iš karto ją puolė, kad ji šeria katinėlius, kad ji daro gerą darbą. Tada moters ji paprašė, kad ji to nedarytų, nes čia tiesiog negalima. Su moterimi kalbėjo gražiai, mandagiai. Tada moteris pradėjo ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Moteris stovėjo po stogeliu prie pat laiptinės durų, ji jas buvo užstojusi. Ji paprašė, kad moteris pasitrauktų nuo durų, kad susirinktų viską ir ją praleistų į laiptinę. Per durų stiklą pamatė, kad ateina jos vyras. Vyras atidarė duris iš vidaus ir tada moteris pasitraukė į šoną. Moteris visą laiką plūdosi, todėl G. G. paklausė kas atsitiko. Vyrui trumpai papasakojo situaciją, kad moteris šeria kates, kad jos paprašė, jog ji taip nedarytų, tačiau ji jos neklausė. Kol tai pasakojo vyrui, moteris toliau plūdo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tada ji moteriai pasakė, kad ji žino, kad kates galima šerti tik tam tikrose vietose, pagal viešosios tvarkos įstatymą, pasakė, kad jie išneš tą kačių namą. Tada moteris dar labiau supyko ir pasakė, kad jie čia jo nepastatė, todėl negali taip daryti. Tada sutuoktinis nuėjo iki to kačių namo, moteris ėjo jam iš paskos. Namas stovi kampe laiptinės dešinėje pusėje ant plytelės. Vyras priėjęs atsistojo šalia namo, stovėjo ant žolės. Tą dieną buvo šlapia ir lijo, todėl žemė buvo „pražliugusi“, šlapia. Moteris atsistojo G. G. už nugaros, maždaug ištiestos rankos atstumu. Tada jos vyras pasilenkė ir nuo namo nukėlė stogą. Atsimena, kad stogas buvo raudonos spalvos. Moteris pamačiusi, kad jis kelia namo stogą, iš karto sugriebė G. G. už striukės kapišono ir tuo pačiu metu, neišlaikiusi pusiausvyros, slydo ir nukrito ant tos žolės. Tuo metu vyras vilkėjo chaki spalvos striukę su kapišonu. Moteris aukštielninka tiesiog atsisėdo ant žemės – žolės. Nukritusi moteris pradėjo ant jų šaukti, kad ji su jais susidoros, kad lazda turi du galus. Jos vyras atsisukęs pasakė, kad eina namo. Vyras nuėjo į laiptinę, o ji atsisukusi į moterį jos paklausė, ar jai gali kažkuo padėti. Tačiau moteris vis tiek ant jos šaukė, kad ji su jais susidoros, kad ji šito nepaliks, kad lazda turi du galus, todėl pati nuėjo į laiptinę ir grįžo namo. Praėjus maždaug 5-7 min., nuėjo pasižiūrėti, ar moteris vis dar ten yra. Pasižiūrėjusi pro laiptinės langą trečiame aukšte, pamatė, kad ta moteris guli ten pat kur ir gulėjo ir voliojasi į visas puses. Moteris tuo metu kalbėjo telefonu ir šaukė. Iš pokalbio turinio suprato, kad skambina policijai. Tada užlipo laiptais į viršų atgal į namus ir vyrui pasakė, kad jis dar kartą išeitų į lauką. Kadangi suprato, kad moteris iškvietė policiją, todėl vyro paprašė, kad jis nuliptų į apačią ir viską pareigūnams paaiškintų. Vyras apsirengė ir nulipo į apačią. Po kiek laiko G. G. grįžo į namus, pasiėmė striukę ir pasakė, kad važiuoja į komisariatą. Kaimynai, kurie gyvena pirmame aukšte, durys po dešine puse, po įvykio jiems sakė, kad jie ne kartą matė būtent tą moterį šeriančią kates prie jų namo, tačiau bijodavo jai kažką pasakyti, kad jiems neišdaužytų langų (1 t., b. l. 151-152).
Liudytoja I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atlikdama pareigas, ji gavo užduotį nuvykti į įvykio vietą ir pakalbėti su aplink gyvenančiais žmonėmis. Ji pakalbėjo su keliais gyventojais. Keli gyventojai nurodė, kad kažką matė, todėl ji surašė tarnybinius pranešimus. Į įvykio vietą ji atvyko jau po įvykio.
Tarnybiniame pranešime dėl bendravimo su gyventojais vyresnioji tyrėja I. M. nurodė, kad pagal gautą užduotį buvo bendrauta su namo (duomenys neskelbtini) gyventojais ir (duomenys neskelbtini) namo gyventojais, dėl 2021 m. kovo 29 d. įvykusio įvykio. G. M. paaiškino, kad pro balkono langą matė nuo moters nueinantį vyrą ir girdėjo kai moteris jam sakė: „jei gali mušti gyvūnus tai ir žmones gali mušti“. S. M. paaiškino, kad jos draugė, gyvenanti tame pačiame bute K. K. konflikto metu kaip tik grįžinėjo namo, tačiau tuo metu konfliktas jau buvo besibaigiantis (1 t., b. l. 87).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos I. M. tarnybinį pranešimą, ji jį patvirtino ir papildė, kad asmenys nieko nenurodė. Tai, ką girdėjo minėti asmenys, ji nurodė tarnybiniame pranešime. Į įvykio vietą ji su kolege nuvyko 2021 m. balandžio 1 d., ėjo per butus ir bendravo su tais asmenimis, kurie atidarė duris. Pirmame aukšte, prie įvykio vietos gyvenanti moteris atidarė buto duris, tačiau nurodė, kad nieko nematė.
Liudytojas P. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaimynai jam skundėsi dėl kačių. Prie kačių namelio buvo betvarkė, todėl savivaldybės atstovai nurodė, kad jį turėtų bausti kaip pirmininką, tačiau namukas buvo pašalintas ir šiuo metu ten nebestovi. Jis pats išmetė namuką maždaug 2-3 dienos po įvykio. Kas pastatė minėtą namuką, jis nežino, tačiau kates maitino moteris iš 4 aukšto.
Liudytojas P. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra bendrijos DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas nuo 2013 m., tame pačiame name ir gyvena. Prie paskutinės laiptinės, dešinėje pusėje ant žemės yra padėtas namukas katei, prie jo yra padėti indeliai su kačių maistu. Aplinka prie to namelio visada tvarkinga, prižiūrėta. Niekas iš kaimynų dėl namelio niekada jam nesiskundė, neišsakė jokių priekaištų nei raštu, nei žodžiu, išskyrus du kaimynus. Tai kaimynė iš buto Nr. 38, kuri gyvena pirmame aukšte po dešine puse ir kaimynas G. G. iš buto Nr. 49. Minėti kaimynai skundžiasi smarve ir netvarka, tačiau dar kartą nori paminėti, kad tik šie kaimynai dėl to skundžiasi, nes kiek pats matė, ten tikrai visada yra tvarkinga. Apie kaimyną G. G. neturi daug ko papasakoti, gali pasakyti, kad jis yra ūmaus būdo, jam niekas niekada netinka, skundžiasi automobilių statymu ir t.t. Neprisimena kada, bet su juo susisiekė moteris, kuri paaiškino, kad jai šeriant katę prie jų namo esančio namelio, ją pastūmė G. G.. Nuo pastūmimo ji krito ant žemės ir dvejose vietose susilaužė koją, po to iškvietė policiją. Pats apie tą įvykį nieko nežinojo, jo nematė. Po šio įvykio katės namelis, stovėjęs prie laiptinės, jau yra išneštas (1 t., b. l. 163-164).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo P. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis nurodė, kad kalbėjo panašiai ir patikslino, kad prie namelio nebuvo labai tvarkinga, yra matęs, kad prie namelio buvo primėtyta maisto atliekų. Dėl namelio skundėsi daugiau nei du kaimynai. Pareigūnai, rašydami jo parodymus prirašė šiek tiek smulkmenų. G. G. nėra ūmaus būdo ir nesibardavo su kaimynais.
Liudytoja K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. kovo 29 d. apie 16.10 val. ėjo namo ir išgirdo triukšmą. Ji pamatė moterį su vyru, kurie konfliktavo. Vyras stovėjo laikydamas kažką rankose, galimai filmavo. Buvo šaukiama dėl katinų, tvarkos, kad katinai yra maitinami. Kai priėjo prie konfliktuojančių asmenų, vyras išėjo. Konflikto metu moteris su vyru vienas nuo kito stovėjo maždaug 1 metro atstumu. Moteris mosikavo rankomis, o vyras kažką laikė. Po to moteris nukrito ant žemės. Po nukritimo moteris atsistojo. Kaip moteris atsidūrė ant žemės, ji nematė.
Liudytoja K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 29 d. po 16 val., ji ėjo iš parduotuvės namo. Su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną į kurį žiūrėjo eidama, o į ausis buvo įsidėjusi ausinukus, klausėsi muzikos. Į namus ėjo takeliu nuo ten esančio darželio pusės. Netikėtai išgirdo šauksmus. Tada stabtelėjo, greitai nuėmė ausines ir prie savo namo laiptinės, dešinėje laiptinės pusėje ant žemės, šalia krūmų pamatė gulinčią moterį. Priešais ją, maždaug 1,5 metro atstumu stovėjo vyras. Vyras stovėjo priešais gulinčią moterį, abejose rankose laikė daiktą panašų į mobiliojo ryšio telefoną. Tuo metu jai pasirodė, jog jis stovėjo ir filmavo ar fotografavo gulinčią moterį. Pamačius tokį vaizdą, ji iš karto paspartino žingsnį ir pradėjo eiti greičiau link minėtų asmenų. Gulinti moteris vyrui šaukė: „tu gyvulys, tu ne tik gyvūnus gali skriausti, bet ir žmones“. Vyras jai atgal atšaukė: „tu pati prie manęs lindai, aš tave tik vos priliečiau“. Neprisimena, koks tiksliai buvo jo paskutinis žodis, ar prisiliečiau, ar pastūmiau. Tuo metu ji buvo priėjusi prie pat krūmų, o vyras apsisuko ir nuėjo į paskutinę laiptinę. Jam išėjus, moteris atsistojo ir verkdama rėkė: „tu gyvulys, tu gyvulys“. Pro moterį praėjo jai iš kairės pusės ir pastebėjo, kad jos kelnės kairėje pusėje yra purvinos. Nei moters nei vyro ji nepažįsta, juos matė pirmą kartą. Jos nuomone, tas vyras ją pastūmė ir ji nukrito, nes pati moteris nukristi negalėjo (1 t., b. l. 133-134).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos K. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad moteris verkė. Iš šalies atrodė, kad moteris buvo pastumta. Po įvykio, kai vyras nuėjo, moteris jau stovėjo. Žemė buvo drėgna, duobių nebuvo. Jai neatrodė, kad moteris galėjo paslysti.
Liudytoja R. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji jai papasakojo apie tai, kad su kaltinamuoju kilo konfliktas dėl kačiuko maitinimo. Kaltinamasis priėjo prie jos būdamas labai įsiutęs, trenkė jai į krūtinę, moteriai susipynė kojos, ji griuvo ir atsirado kojos lūžis. Nukentėjusioji jai parodė mėlynę ant krūtinės ir šlaunies ir paprašė nufotografuoti mėlynes, nes nedrįso paprašyti daktaro, kadangi daktaras yra vyras, o mėlynė buvo ant krūties. Nuotrauką, esančią byloje (2 t., b. l. 190) darė ji ir būtent apie šią mėlynę pasakojo nukentėjusioji. Nuotrauka daryta maždaug 7-10 dienų nuo įvykio. Nukentėjusioji nerimavo dėl viso įvykio, po operacijos negalėjo priminti operuotos kojos, buvo reikalinga vaikštynė.
Įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu matomas 5 aukštų plytinis daugiabutis pastatas. Į pastatą Nr. 5 yra 3 įėjimai. Prie įėjimų yra pastatyti geltonos spalvos suoliukai. Įvykio vietoje nepastebėta kraujo pėdsakų, smurto ar turto sugadinimo požymių (1 t., b. l. 15-16). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 18-21, 89-93).
Policijos ataskaitų žiūryklėje POLIS nurodyta, kad 2021 m. kovo 29 d. buvo gautas pareiškimas apie tai, kad pranešėją mušė nepažįstamas vyras, kuris du kartus trenkė jai į krūtinę, moteris parvirto, skauda koją, jai 49 metai. Vyras sulaikytas, vežamas į komisariatą, o moteris vežama į ligoninę (1 t., b. l. 20-25).
Tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens nurodyta, kad nuvykus į įvykio vietą pareigūnus pasitiko S. B.. Moteris paaiškino, kad atnešė maisto katei, o nepažįstamas vyras, kaip vėliau paaiškėjo G. G., du kartus trenkė jai į krūtinę, išmėtė katės namelio stogą, maistelį. Smūgių metu S. B. nukrito ant žemės ir susižeidė kairę koją. Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo moterį ir išsivežė ją į traumatologinį (1 t., b. l. 31).
Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad S. B. buvo konstatuotas lateralinės kulkšnies lūžis ir blauzdikaulio apatinės dalies kitas lūžis, abiejų lūžių nustatymo data 2021 m. kovo 29 d. (1 t., b. l. 36).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 690-2021 (02) nurodyta, kad S. B. nustatyta kraujosruva kairėje čiurnoje, kairės kulkšnies lūžis, kairiojo blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, kairės kojos viršutinio laikiklio plyšimas. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis, parinkta gydymo taktika, rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, negalėjo būti padaryti kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 45-47).
Ekspertas G. A. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išvadą jis pateikė analizuodamas S. B. medicininius duomenis. Nukentėjusiajai buvo nustatytas lūžis ir kraujosruva kairėje kojoje. Sužalojimai buvo padaryti 2021 m. kovo 29 d. apie 16.10 val. Sužalojimai padaryti čiurnos srityje, sužalojimų pobūdis: kraujosruvos, plyšimai, kaulų lūžiai, padaryti nustatytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai negalėjo atsirasti kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis. Buvo nustatytas kairės kulkšnies išorinis ir vidinis lūžiai. Lūžo šeivikaulio distalinis galas. Ties čiurnos sąnariu yra plyšis. Visi sužalojimai galėjo atsirasti dėl vieno poveikio. Nebuvo rasta gijimo požymių, todėl tikėtina, kad sužalojimai padaryti tą pačią dieną. Norint tinkamai išgydyti lūžį, reikia žinoti, kaip jis atsirado, tam, kad būtų galima įstatyti kaulą, todėl analizuodamas chirurgo atliktus gydymo veiksmus, jis gali nustatyti, kaip atsirado sužalojimas. Nukentėjusiosios parodymai atitinka sužalojimų atsiradimo mechanizmą. Tam, kad koja taip lūžtų pėda turėjo pasisukti su rotacija, kūnas turėjo būti pastumtas, o pėda pasukta. Kai raištis negali toliau pasitempti, jis plyšta arba lūžta kaulas. Abu kaulai lūžo dėl pėdos judesio ir raiščių plėšimo. Sužalojimai atsirado nuo kritimo atgal, pastūmus į krūtinę ir pasisukant pėdai. Tam, kad asmuo kristų gali būti stumiama arba suduodama. Smūgio stiprumas nebūtinai turi įtakos atsiradusiems sužalojimams. Apsisukant neįmanoma taip pastumti, kad atsirastų nukentėjusiosios patirti sužalojimai, todėl kaltinamojo teisme nurodyta versija mažai tikėtina.
Teismo posėdžio metu buvo perklausytas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuris yra užfiksuotas kitų objektų apžiūros protokole. Garso įraše girdėti, kad skambinanti moteris suaimanuoja, pokalbio metu moteris verkia, nurodo, kad negali atsistoti, paaiškina, kad ją mušė. Nurodo adresą, kuriuo šiuo metu yra ir kur yra reikalinga pagalba. Skambindama moteris nurodo, kad jai labai skauda koją. Moteris nurodo, kad vyras du kartus trenkė jai į krūtinę, nes ji norėjo pašerti katytę. Moteris nurodo, kad medikai jai nereikalingi, nurodo, kad kaip nors paršlubuos namo, tačiau moteriai toliau aimanuojant operatorė nusprendžia, kad į įvykio vietą reikia iškviesti policijos pareigūnus ir medikus. Moteris prisistatė kaip S. B. (1 t., b. l. 51-53).
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašai, kurie yra užfiksuoti kitų objektų apžiūros protokole. Pirmame vaizdo įraše matyti kaip prie daugiabučio namo, pažymėto Nr. 17 vaikšto moteris. Prie moters stovi policijos pareigūnė. Nustatyta, kad vaizdo įraše matoma moteris yra S. B.. Pareigūnui priėjus arčiau iš dalies pradedamas girdėti moters ir pareigūnės pokalbis. Vaizdo įraše matoma, kaip S. B. žengdama žingsnį sušlubuoja kaire koja ir pasako, kad jai skauda koją. Nukentėjusioji aiškina, kad jai du kartus kumščiu sudavė į krūtinę ir ji krito. Moteris paaiškino, kad kilo konfliktas, nes ji norėjo pašerti katytę. Vaizdo įraše matoma, kaip S. B. kartu su pareigūne eina iki įvykio vietos ir matosi, kad moteris sunkiai primina kairę koją, šlubčioja ir parodo laiptinę, į kurią įėjo ją sužeidęs asmuo. Pareigūnai apklausia, kaip atrodė užpuolikas ir eina į laiptinę. Tuo tarpu iš viršaus laiptais leidžiasi vyras. Pareigūnas susistabdo einantį vyrą ir pasitikslina, ar apie jį kalbėjo S. B.. Vyras patvirtina, kad apie jį. Nustatyta, kad S. B. užpuolęs vyras yra G. G., kuris paaiškino, kad S. B. jį puolė ir krito. G. G. paaiškino, kad nusileido į apačią, kad pasitiktų žmoną, kuri pasakė S. B. pastabą, kad pastaroji nešertų kačių, kadangi moteris pradėjo ginčytis, G. G. pradėjo griauti kačių namelį. Kai ardė namelį S. B. jį puolė, o jis ją atstūmė nuo savęs ir jiedu kartu su žmona nuėjo namo. Kitame vaizdo įraše toliau matomas situacijos tęsinys. Girdima kaip pareigūnai reikalauja G. G. dokumento. S. B. patvirtina, kad rašys pareiškimą, o G. G. nurodo, jog taip pat rašys pareiškimą. Pareigūnas informuoja G. G., kad pastarąjį vešis į komisariatą, kur jis bus apklaustas ir tuomet pareigūnai kartu su kaltinamuoju nueina į automobilį (1 t., b. l. 57-65).
Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuota įvykio vieta, katės namelis, kojos bato įspaudas (1 t., b. l. 89-93).
Iš kaltinamojo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuotas katės namelis, prie jo padėtas indelis su vandeniu ir maisto likučiai, teritorija prie namo (2 t. b. l. 179-180).
Iš nukentėjusiosios pateiktos fotonuotraukos ir duomenų apie ją matyti, kad joje užfiksuota žmogaus kūno dalis (oda), ant kurios matyti žalsvos spalvos dėmė, nuotrauka sukurta 2021 m. balandžio 5 d. (2 t., b. l. 190-191).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia).
Nors kaltinamasis G. G. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino, teisiamojo posėdžio metu nurodęs, kad nukentėjusiosios nestūmė, ji pati puolė link jo ir neišsilaikiusi ant kojų pargriuvo ant žemės, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo kaltę vis dėl to patvirtina byloje ištirti rašytiniai įrodymai, vaizdo, garso įrašai, nukentusiosios ir liudytojų parodymai. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios S. B. parodymais, nes jie, priešingai nei paties kaltinamojo parodymai, nekito viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, jos parodymai išsamūs ir logiški, juos patvirtina kiti byloje iširti įrodymai. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tarp jos ir kaltinamojo kilo konfliktas, nes ji norėjo pašerti katytę, o kaltinamasis pradėjo šaukti ant jos, sakė, kad yra nesveika, puolė prie namelio, plėšė stogą, spardė katės indelį, ji tik norėjo jį sustabdyti, prašė nustoti taip elgtis, tačiau kaltinamasis atsisukęs į ją du kartus sudavė į krūtinę ir po antro pastūmimo ji buvo nublokšta kelis metrus atgal ir nukrito ant žemės, jos koja persikreipė ir įsmigo į žemę. Tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė tiek policijos pareigūnams, kurie pagal jos iškvietimą atvyko į įvykio vietą, tiek savo dukrai G. B., tiek medicinos darbuotojai R. Č.. Byloje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. G. parodė, jog įvykio vietoje nukentėjusioji jiems paaiškino, kad kaltinamasis ją pastūmė ir dėl to ji nukrito ant žemės ir susižeidė koją. Policijos pareigūnė P. P. teisme parodė įvykio vietoje nukentėjusioji aiškino kaip ją kaltinamasis pastūmė, parodė vietą, kur ji nukrito, už 1,5-2 metrų ant žemės ji matė bato įspaudą. Šią aplinkybę patvirtina pateikta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas bato įspaudas. Nukentėjusiosios dukra teisme paaiškino, kad atvyko pas mamą į ligoninę, mama jai viską papasakojo, sakė, kad agresyviai nusiteikęs vyras dėl katytės šėrimo trenkė jai. Medicinos darbuotoja R. Č. teisme paaiškino, jog ji prižiūrėjo nukentėjusiąją palatoje, nukentėjusioji jai papasakojo, kad dėl kačių maitinimo įsiutęs vyras jai trenkė į krutinę, ji griuvo ir susilaužė koją, matė ant jos krūties mėlynę ir nukentėjusiosios prašymu ją nufotografavo. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikta fotonuotrauka. Liudytoja K. K. matė tik konflikto pabaigą, tačiau, kaip visiškai nešališkas asmuo, aiškiai nurodė, kad nukentėjusioji atrodė pastumta, neatrodė, kad moteris galėjo paslysti, o tai dar kartą paneigia kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusioji paslydo ir taip susižeidė.
Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kaltinamojo nurodytas aplinkybes paneigia eksperto G. A. C. teisiamojo posėdžio metu pateikti paaiškinimai ir specialisto išvada, kuri patvirtina, kad S. B. nustatyta kraujosruva kairėje čiurnoje, kairės kulkšnies lūžis, kairiojo blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis, kairės kojos viršutinio laikiklio plyšimas ir tokie sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai atsirado dėl vieno trauminio poveikio ir nukentėjusiosios parodymai atitinka sužalojimų atsiradimo mechanizmą. Ekspertas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad siekiant tinkamai išgydyti sulūžusį kaulą yra reikalinga žinoti, kaip atsirado sužalojimas. Todėl vertindamas procedūras, kurios buvo atliktos nukentėjusiajai galima teigti, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai atsirado būtent tokiu būdu, kaip nurodo nukentėjusioji, o tiesiog krentant tokie sužalojimai negalėjo atsirasti. Tam, kad atsirastų nustatyti sužalojimai, kūnas turėjo būti pastumtas. Sužalojimai galėjo atsirasti nuo kritimo atgal, pastūmus į krūtinę ir pasisukant pėdai. Taigi teismui nekyla jokių abejonių nei dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo masto, nei dėl sužalojimo atsiradimo mechanizmo.
Byloje apklaustų kitų liudytojų A. S., P. G. parodymai kaltinamojo kaltės nei patvirtina, nei paneigia, nes jie visos konflikto eigos nematė. G. G. yra kaltinamojo žmona ir teismas jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, vertina kritiškai, be to jų nepatvirtina kiti įrodymai, o liudytojos parodymų teismas neturėjo galimybės teisme patikrinti, nes ji atsisakė duoti parodymus.
Nors kaltinamasis teisme teigė, kad nukentėjusioji nesiskundė skausmu, atvykus policijai vaikščiojo, tačiau šias aplinkybes paneigia tiek teisiamojo posėdžio metu perklausytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, tiek peržiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų „Body“ kameros. Garso įraše, kuriame yra kviečiama policija ir greitoji pagalba, girdima kaip nukentėjusioji aimanuoja iš skausmo, vadinasi iškart po konflikto nukentėjusioji jautė skausmą, o vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusioji šlubuoja kaire koja, sako, kad skauda.
Teismo vertinimu, G. G. būdamas jaunesnio amžiaus, fiziškai stipresnis, naudodamas jėgą prieš fiziškai silpnesnę moterį, suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali ją sužaloti (šiuo atveju – du kartus trenkdamas į krūtinės sritį), ir nors to nesiekė, bet sąmoningai leido nustatytiems padariniams kilti. Fizinę jėga kaltinamasis panaudojo kilusio konflikto metu, į krūtinės sritį jai sudavė tyčia, nuo smūgio nukentėjusioji griūdama susižalojo koją ir dėl to kilo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi konstatuotina, kad G. G. veikė netiesiogine tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
G. G. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Jis yra neteistas (2 t., b. l. 67), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 58-65). Kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 69). Per penkerių metų laikotarpį į Respublikinį priklausomybės ligų centro Kauno filialą nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 72). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 74).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant jam įpareigojimus per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesį keičiančioje programoje ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Skiriant laisvės apribojimo bausmės terminą atsižvelgtina į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, kad G. G. teisiamas pirmą kartą, intensyvi priežiūra jam neskirtina.
Į bausmės laiką įskaitytinas G. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 29 d. 16.45 val. (2 t., b. l. 34) iki 2021 m. kovo 30 d. 10.30 val. (2 t., b. l. 40) 1 para – vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
V. Sprendimas dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti 3049,58 Eur turtinę žalą. Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiajai buvo atliktos šios intervencijos: galūnės kompiuterinė tomografija, nervų blokada, čiurnos lūžio, esant diastazei, atvira repozicija su šleivikaulio arba kulkšnies vidine fiksacija, čiurnos stabilizacija. Už pacientės gydymą buvo sumokėta 3049,58 Eur (1 t., b. l. 75-76).
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas nukentėjusiajai atliktomis procedūromis. Nukentėjusiajai dėl kaltinamojo sukelto sužalojimo buvo suteikta medicinos pagalba, atlikti tyrimai, todėl kaltinamasis privalo atlyginti patirtą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 3049,58 Eur turtinės žalos suma.
Baudžiamojoje byloje pareikštas patikslintas nukentėjusiosios S. B. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti 326,07 Eur turtinę žalą ir 5000 Eur neturtinę žalą, bei bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 42-47). Ieškinyje nurodė, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo brutalų fizinį smurtą dėl kurio nukentėjusioji patyrė kairės čiurnos skausmą bei funkcijų sutrikimus, krūtinės bei stuburo dalies skausmus. Buvo nustatyti čiurnos išorinės kulkšnies ir kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiai, nukentėjusiajai 2021 m. balandžio 6 d. buvo atlikta kojos operacija, o 2021 m. balandžio 9 d. nukentėjusioji išleista į namus tolimesniam gydymui ir reabilitacijai. Nukentėjusiajai buvo rekomenduota dvi savaites laikyti koją pakėlus, taikyti šalčio aplikacijas, kas 1-2 dienas atlikti sterilius perrišimus, rekomenduota kasdienė kineziterapija. Nukentėjusiajai taip pat rekomenduota nepriminti sužeistos kojos, 6 savaites vaikščioti su dviem ramentais, paskui palaipsniui didinti krūvį. Nukentėjusioji 9 dienas buvo hospitalizuota, turėjo gulėti ant nugaros ir negalėjo judėti. Nukentėjusioji visą gyvenimą jaus patirtų sužalojimų pasekmes, nes sujungus kaulų lūžius metalu, ji jaučia orų pokyčius. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji taip pat patyrė ir turtinė žalos, nes turėjo pirkti įvairius vaistus, kurių pirkimo kvitus pateikė teismui. Taip pat pažymėtina ir tai, kad S. B. yra pripažinta specialių poreikių turinčio vaiko globėja, tačiau dėl patirtų sužalojimų ji negalėjo rūpintis savo globotiniu, kuris turėjo laikinai apsigyventi jos dukros namuose. Nukentėjusioji iki šiol jaučia nerimą dėl ateities, kadangi nežino, ar sugebės pasirūpinti savo globotiniu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes turtinę žalą ji vertina 326,07 Eur, o neturtinę žalą vertina 5000 Eur.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji palaikė savo ieškinį, papildomai parodė, kad vis dar jaučia kojos skausmus, jai yra tęsiama reabilitacija, koja vis dar yra patinusi. Ji vis dar jaučia baimę, kad nesugebės tinkamai pasirūpinti savo globotiniu.
Spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos, teismas įvertina nukentėjusiosios pateiktus rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji sumokėjo 326,07 už pirktus vaistus, sterilius tvarsčius (1 t., b. l. 120-123, 2 t., b. l. 129, 3 t., b. l. 48-49). Patirtos išlaidos buvo būtinos, pirkti vaistai buvo paskirti gydytojo. Patirtą turtinę žalą privalo atlyginti kaltinamasis, nes dėl jo veiksmų nukentėjusioji patyrė sužalojimus, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistina 326,07 Eur turtinė žala.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos teismas visų pirma atsižvelgia į teismų praktiką. Formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nurodytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamojo G. G. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryta žala jos sveikatai. Nukentėjusiajai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji jautė didelį skausmą, patyrė nepatogumus dėl sužalotos kojos jautė ir iki šiol jaučia fizinį kojos skausmą, koja ilgą laiką buvo patinusi, ji negalėjo jos pilnai priminti, dėl ko negalėjo atlikti tam tikrų buities darbų, pasirūpinti savimi ir savo globotiniu. Jos kairė koja buvo imobilizuota į gipso langetę. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji taip pat išgyveno skaudžias emocijas, kadangi pati negalėjo atlikti įprastų buities darbų ir turėjo prašyti kitų asmenų pagalbos, o tai jai sukėlė nepilnavertiškumo jausmą. Ji itin stipriai nerimauja dėl ateities, kadangi sužalojimo pasekmes galimai jaus visą likusį gyvenimą. Šiuo atveju nukentėjusiajai S. B. buvo nustatytas dvigubas lūžis, dėl sulaužytos kojos ji ilgai negalėjo vaikščioti, ja ilgą laiką visiškai turėjo rūpintis dukra, jai taikoma reabilitacija. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios pateiktus rašytinius įrodymus, jos ieškinyje ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas ir į tai, jog G. G. turi darbą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju 4000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti būtų adekvati, teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, tyčios formai, todėl ieškinyje prašomos neturtinės žalos suma mažintina.
VI. Išlaidų advokato pagalbai apmokėjimas
Nukentėjusioji prašo iš kaltinamojo priteisti 4065,60 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 69).
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Iš tikrųjų byloje yra paruoštas civilinis ieškinys, patikslintas civilinis ieškinys, advokato padėjėja aktyviai dalyvavo visuose teismo posėdžiuose bei ikiteisminio tyrimo stadijoje, pasisakė baigiamosiose kalbose, pateikti rašytiniai įrodymai dėl advokato darbo apmokėjimo, tačiau išlaidos advokato paslaugoms taip pat mažintinos. Teismo vertinimu, proporcingos atliktam darbui, kaltinamojo turtinei padėčiai, atsižvelgiant, kad teisines paslaugas suteikė advokato padėjėja, protingos ir teisingos išlaidos būtų 2800 Eur. Mažindamas išlaidas, teismas atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl priteistino užmokesčio už advokato darbą dydžio, kuriose nurodyti kriterijai nustatant užmokesčio dydį, t. y. į tai, kad byla iš esmės nebuvo sudėtinga veikos kvalifikavimo prasme, specialių ar naujų žinių nereikėjo, nebuvo būtinybės advokatui vykti į kitą vietą, nei registruota advokato darbo vieta.
VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 35), kompaktinis diskas su trimis vaizdo ir garso įrašais iš „Body“ kameros, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l .67), paliktini baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 45-46), nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesį keičiančioje programoje ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti G. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 29 d. 16.45 val. iki 2021 m. kovo 30 d. 10.30 val. – 1 parą, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės liginių kasos civilinį ieškinį dėl 3049,58 Eur turtinės žalos tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo G. G. civilinio ieškovo naudai priteisti 3049,58 Eur turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo G. G. jos naudai 326,07 Eur turtinę žalą, 4000 Eur neturtinę žalą, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Iš kaltinamojo G. G. nukentėjusiosios S. B. naudai priteisti 2800 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro ir kompaktinį diską su trimis vaizdo ir garso įrašais iš „Body“ kameros, saugomus baudžiamojoje byloje, palikti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.