Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163¹¹ straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 16 d., 10.20 val., Šiaulių r., kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 74 km, patikrinimui buvo sustabdytas krovininis automobilis „Renault Master“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm/k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)). Patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas S. K. Lietuvos Respublikos teritorijoje automobilio krovinių skyriuje gabeno naudotas pastolių konstrukcijas: (vertikalus rėmas (0,73x2,00), 75 vnt., viso 735,0 kg; dangos plokštė metalinė (2,57x0,32), 28 vnt., viso 257,6 kg; dangos plokštė metalinė (1,57x0,32), 8 vnt., viso 92,8 kg; turėklas dvigubas (1,57), 12 vnt., viso 94,8 kg; šoninis apsauginis turėklas (0,73), 4 vnt., viso 17,6 kg; įstrižainė (2,57x2,00), 12 vnt., viso 93,6 kg; turėklų atrama (0,73x1,00), 23 vnt., viso 181,7 kg; sąvarža stangri 8 vnt., viso 10,4 kg; vamzdis (1,00) 7 vnt., viso 10,50 kg), bendras pastolių konstrukcijų svoris 1494,0 kg, be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Kartu vykę keleiviai S. Š. ir G. S. pasiaiškinimuose nurodė, kad jokių savo prekių automobilyje neturi. S. K. pasiaiškinime teigė, kad gabenamas krovinys priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatinėjant prekių vertę, elektroniniu paštu 2016-05-16, 11.39 val., buvo pateiktas „pastolių vežimo važtaraštis-specifikacija“ Nr. 15; 2016-05-16, kuriame nurodytas naudotų pastolių konstrukcijų svoris, t. y. 1494 kg. Vadovaujantis Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Šiaulių poskyrio tarnybiniu pranešimu „Dėl sulaikytų prekių kodo ir vertės nustatymo“ 2016-05-16 Nr. 8D-1718, sulaikyto krovinio vertė yra 1822,68 Eur, o tai sudaro 47,9653 MGL.

S. K. teismo posėdžio metu kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad ankščiau niekada nebūdavo tokių problemų. Jau 18 metų vežioja pastolius, kurie priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė užsiima pastolių nuoma. Juos nuveža klientams, sumontuoja. Tai įmonės darbo įrankis. Tie pastoliai yra nenauji, jie jų nepardavinėja, tik nuomoja. Ankščiau jokių dokumentų nereikėdavo pervežant pastolius iš vienos įmonės į kitą. Gali būti, kad padarė pažeidimą. Prašo teismo skirti kuo mažesnę baudą. Tie pastoliai įmonei reikalingi, todėl prašo jų nekonfiskuoti. Dėl pastolių įkainojimo abejonių nekyla.

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ATPK 163¹¹ str. pavojinga veika pripažįsta patį prekių gabenimą be dokumentų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ir įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti, ir įvertinus tai, jog Kelių transporto kodekso 38 str. imperatyviai nustato, kad vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Pažeidimo sudėtis formali, todėl būtina nustatyti prekių gabenimo be dokumentų faktą. Faktas yra nustatytas iš byloje surinktos medžiagos. Vertė yra nustatyta Klaipėdos teritorinės muitinės tarifu muitinių vertinimo kontrolės skyriaus pažyma. Prekių savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl prekės neturėtų būti konfiskuojamos. Prekių vertė yra nustatoma Muitinės departamento nustatyta tvarka. Vienas iš prekių vertinimo metodų yra tai, kad prekių vertė yra imama iš bendrijoje surinktos informacijos, t. y. PREMI duomenų bazės, kur yra surinktos visos importuojamų prekių vertės ir yra atrenkama iš labiausiai panašių prekių pati mažiausia vertė. Tokiu būdu nustatoma gabentų prekių vertė. Jei prekių savininkas turi prekių dokumentus ir tie dokumentai laikytini tinkamais, prekių vertė nustatoma iš įmonės atsiųstų dokumentų. Jie negalėjo pateikti dokumentų, kadangi buvo savaitgalis. Negavus kitokių duomenų, taip buvo nustatyta vertė. Vėliau jie kažkokius dokumentus atsiuntė. Pagal taisykles, kuriomis vadovaujantis muitinė nustato vertę, nėra atsižvelgiama į daiktų nusidėvėjimą. Jei prekių vertė yra labai dviprasmiška, nustatant prekių vertę muitinė dažniausiai vadovaujasi nustatyta tvarka.

Vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį (LR Kelių transporto kodekso 38 str. 1 d.). Keleivių, bagažo ir krovinio vežimo saugumo ir kitų taisyklių kelių transporte pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (LR Kelių transporto kodekso 55 str.). Prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra ATPK 210 straipsnyje numatytų požymių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio trylikos iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su prekių (krovinio) konfiskavimu (ATPK 163¹¹ str. 3 d.).

S. K. padarytas pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d., kadangi muitinės apskaičiuota gabento krovinio vertė yra 1822,68 Eur, todėl krovinio vertė viršija 30 MGL sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-16 muitinei pateiktame pastolių vežimo važtaraštyje-specifikacijoje gabento krovinio vertė nurodyta 8346,80 Eur, t. y. ženkliai didesnė, nei nustatė muitinė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-02 taip pat pateikė vežto krovinio buhalterinę vertę patvirtinantį dokumentą „Dėl papildomos informacijos“. Šiame dokumente nurodyta krovinio likutinė vertė yra 162,14 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra prieštaringa informacija apie krovinio vertę, o muitinė turi patvirtintą metodiką krovinio vertei tokiais atvejais apskaičiuoti, taip pat įvertinus tai, kad buhalterinė likutinė vertė yra svarbi įmonės turto buhalterinei apskaitai teisine prasme, bet ne faktinei turto vertei konkrečiu momentu nustatyti, taip pat į tai, kad 162,14 Eur suma yra akivaizdžiai per maža, kad ją būtų galima laikyti faktine vežto pastolių krovinio verte, o iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabento krovinio vertę nurodė net 8346,80 Eur, laikytina, kad vežto krovinio vertė yra 1822,68 Eur. Pažymėtina, kad ATPK 163¹¹ str. nurodyta, jog prekių (krovinio) vertė nustatoma Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

S. K. kaltė dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, be jo prisipažinimo, įrodyta ir kitais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-4 b. l.), daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (5-6 b. l.), S. K. pasiaiškinimu (7 b. l.), G. S. pasiaiškinimu (8 b. l.), S. Š. pasiaiškinimu (9 b. l.), transporto priemonės registracijos liudijimo kopija (12 b. l.), fotonuotraukomis (13-15 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (17-21 b. l.), Klaipėdos teritorinės muitinės poskyrio viršininkės tarnybiniu pranešimu (22 b. l.), pastolių vežimo važtaraščiu-specifikacija (23-24 b. l.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 163¹¹ straipsnio taikymą, yra suformavęs taisyklę, jog ATPK 163¹¹ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, tiesiogiai transporto priemone gabenantis prekes (krovinį). Prekių (krovinio) savininko nustatymas ar nenustatymas, sprendžiant subjekto klausimą, jokios reikšmės neturi. ATPK 163¹¹ straipsnis pavojinga veika pripažįsta prekių gabenimą be dokumentų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti (2007 m. sausio 3 d. nutartis byloje Nr. N-556-148-07). Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui nėra svarbu, ar jis dokumentus pamiršo, ar jų nepaėmė tyčia, ar kt. (administracinė byla Nr. N16–266/2007, administracinė byla Nr. N14-1220/06). Pažymėtina, kad šio pažeidimo sudėtis yra formalioji. Kvalifikuojant veiką pagal aptariamą straipsnį, būtina nustatyti du momentus: prekių (krovinio) be dokumentų gabenimo faktą ir prekės (krovinio) vertę.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad 2016-05-16 kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 74 kilometre buvo sustabdyta S. K. vairuota transporto priemonė. Muitinės pareigūnai, atlikę patikrinimą, nustatė, kad S. K. UAB „(duomenys neskelbtini).“ priklausančiu automobiliu gabeno krovinį, kurio bendra vertė 1822,68 Eur, kas sudaro 47,97 MGL, ir neturėjo gabenimą patvirtinančių dokumentų. S. K. pripažino jog su savimi neturėjo krovinio gabenimą ar įsigijimą patvirtinančių dokumentų, paaiškino, kad nežinojo, jog jų reikia. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pastolių vežimo važtaraštį-specifikaciją ir nurodė, kad vairuotojas pamiršo ją pasiimti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, S. K. pažeidimo padarymo faktas abejonių nekelia.

S. K. dėl padaryto teisės pažeidimo kaltu prisipažino visiškai, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad S. K. metų laikotarpyje administracine tvarka už tokios pačios rūšies administracinių teisės pažeidimų padarymą nebaustas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Atsižvelgtina į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad pažeidimas užfiksuotas 2016-05-16, 10.20 val., o pastolių savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau 2016-05-16, 11.39 val., pateikė pastolių vežimo važtaraštį, kuris buvo pamirštas paimti, į tai, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, o ne tyčiniais veiksmais, pažeidimu nesukeltos sunkios pasekmės, nepadaryta materialinė žala ar kokia nors reikšminga žala valstybės ekonomikai, nustatytai verslo, valdymo, teisinei tvarkai. Pažeidėjas tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą. Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, S. K. taikytinas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. ir skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda (ATPK 30, 30¹ str.). Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju galimas (duomenys neskelbtini) straipsnio taikymas, kadangi net ir minimalios 1013 Eur baudos paskyrimas už ATPK 163¹¹ str. 3 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui. Teismas daro išvadą, kad 200 Eur dydžio bauda nagrinėjamu atveju būtų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitiktų administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ATPK 26 straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus (ATPK 26 str. 1 d.). ATPK 26 str. antrojoje dalyje nėra įtrauktas ATPK 163¹¹ str. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 163¹¹ straipsnis nepatenka į baigtinį teisės pažeidimų, kurių atveju netaikomi daiktų ir pajamų, esančių administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiu arba tiesioginiu objektu, konfiskavimo apribojimai, šio straipsnio sankcijoje numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas galimas tik tada, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2709/2010, Šiaulių apygardos teismo 2014-01-31 nutarimas byloje Nr. ATP-60-332/2014).

Išnagrinėjus bylą buvo nustatyta, kad S. K. gabentas krovinys – (vertikalus rėmas (0,73x2,00), 75 vnt., viso 735,0 kg; dangos plokštė metalinė (2,57x0,32), 28 vnt., viso 257,6 kg; dangos plokštė metalinė (1,57x0,32), 8 vnt., viso 92,8 kg; turėklas dvigubas (1,57), 12 vnt., viso 94,8 kg; šoninis apsauginis turėklas (0,73), 4 vnt., viso 17,6 kg; įstrižainė (2,57x2,00), 12 vnt., viso 93,6 kg; turėklų atrama (0,73x1,00), 23 vnt., viso 181,7 kg; sąvarža stangri 8 vnt., viso 10,4 kg; vamzdis (1,00) 7 vnt., viso 10,50 kg), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl negali būti konfiskuotas ir turi būti grąžintinas šiai įmonei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30¹ str., 163¹¹ str. 3 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

S. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ straipsnio 3 dalyje, padarymą, skirti administracinę nuobaudą - 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą be krovinio, kuris buvo paimtas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. MD-LM00D-60719572-16, konfiskavimo.

Krovinį (naudotas pastolių konstrukcijas), kuris buvo paimtas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. MD-LM00D-60719572-16, nutarimui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.