Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. gruodžio 17 d., 11.00 val., Kaune, Partizanų g. 226, Kaune, vairuotojas K. V. vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbuline eiga, nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė bei apgadino stovėjusią transporto priemonę OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykus eismo įvykiui bei padarius turtinę žalą, įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu padaryta 315,29 Eur žala, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais veiksmais K. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 219.1, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. V. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jam buvo paliktas automobilis Peugeot remontui. Jis suremontavęs automobilį, su tuo automobiliu kieme apsisukinėjo ir nepajuto, kaip atsitrenkė į kitą automobilį. Automobilį savininkui grąžino po dienos ar dviejų.

Transporto priemonės savininkas L. B. parodė, kad jis 2018 m. gegužės mėnesį nusipirko automobilį Peugeot, su kuriuo važinėjosi iki 2018 m. liepos mėnesio. 2018 m. liepos mėnesį už pažeidimą L. B. buvo atimtos teisės, todėl nuo to laiko su automobiliu nesivažinėjo. Kadangi 2019 m. vasario mėnesį turėjo baigtis teisių atėmimo terminas, todėl iš pažįstamų sužinojęs apie autotechniką, jam pasiskambino ir sutarė, kad jis paims automobilį remontui. Kaip vėliau sužinojo, jog tai buvo K. V.. Jie apsitarė ką reikės suremontuoti ir liudytojas jam sumokėjo už darbus. Naudotis automobiliu niekam neleido. Po to kas savaitę K. skambino ir klausė, kaip eina remontas, tačiau jis atsakydavo, kad dar nepradėjo, nes neturėjo laiko. Po kurio laiko liudytojui paskambino iš policijos ir L. B. sužinojo, kad su jo automobiliu K. padarė eismo įvykį. Po įvykio liudytojas surado K. ir atsiėmė automobilį bei K. grąžino dalį pinigų. Nuvarius automobilį į techninę apžiūrą, suprato, kad automobilis nebuvo remontuotas.

Teisės pažeidimų faktą ir K. V. kaltę padarius administracinius nusižengimus įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės įvykio aplinkybės (b. l. 1-2); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 3); eismo įvykio vietos schema (b. l. 4); papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 5); automobilio OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės V. V. paaiškinimas (b. l. 6); L. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog 2018 m. gruodžio 17 d. įvykio metu jam priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, tą dieną dirbo, savo automobilį buvo palikęs tvarkyti iš matymo pažįstamam asmeniui K. V. (b. l. 7); K. V. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2018m. gruodžio 17 d. jis, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkė į kitą automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) To nepajuto, todėl išvažiavo iš įvykio vietos (b. l. 8); fotonuotraukos (b. l. 9); eismo įvykio liudininko raštelio kopija (b. l. 10); automobilio OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties liudijimo, registracijos liudijimo kopijos (b. l. 11); žalos raštelio kopija (b. l. 12); VĮ Regitra duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra L. B. (b. l. 13, 14); žalos sąmata, iš kurios matyti, kad dėl automobilio OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo padaryta žala (315,29 eurų), neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (b. l. 20-24); diskas su vaizdo įrašu (b. l. 86-87).

Byloje surinkti K. V. charakterizuojantys duomenys : asmens duomenys (b. l. 15-17); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurių matyti, kad K. V. tiriamų pažeidimų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 26-42).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad K. V. 2018 m. gruodžio 17 d., 11.00 val., Kaune, Partizanų g. 226, Kaune, vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbuline eiga, nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė bei apgadino stovėjusią transporto priemonę OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais K. V. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje (ANK redakcija, galiojusi 2018-12-17) ir 424 straipsnio 3 dalyje.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad K. V. 2018 m. gruodžio 17 d., 11.00 val., Kaune, Partizanų g. 226, Kaune, vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas K. V. iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai, pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta 315,29 Eur žala, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų teisės pažeidimų esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos.

Nors K. V. dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog jis nepajuto, jog kliudė stovintį automobilį bei nematė, kad nurodytą automobilį apgadino, tačiau surinktais įrodymais jo kaltė pilnai įrodyta. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kai važiuojantis atbuline eiga automobilis atsitrenkia į stovinčio automobilio galinę dalį. Iš vaizdo įrašo matyti, jog automobilių kontaktas buvo stiprus, nes stovintis automobilis pajuda į priekį. Kurį laiką atsitrenkęs automobilis stovi ir po kurio laiko pavažiuoja link išvažiavimo ir vėl sustoja ir stovi. Kiek pastovėjęs automobilis, išvažiuoja iš aikštelės. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad automobilio OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis yra įlaužtas. Šios aplinkybės patvirtina, kad automobilių kontaktas buvo pakankamai stiprus ir gerai jaučiamas. Įvertinus surinktus ir aptartus įrodymus, daroma išvada, jog K. V. suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, ir, sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, apie įvykį nepranešus policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokiais veiksmais K. V. pažeidė KET 219.1., 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, kadangi eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. V. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarytas pakartotinai, nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, K. V. skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos ANK 417 straipsnio 8 dalies, 424 straipsnio 3 dalies, 426 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. K. V. neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė jam atimta. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Šiuo atveju įvertintina tai, kad K. V. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, taip keldamas grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, sukėlė eismo įvykį, kurio metu kitam asmeniui buvo padaryta turtinė žala, iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, pasišalino. Be to, K. V. tiek iki 2018 m. gruodžio 17 d. įvykio, tiek po jo eilę kartų buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tarp jų ir už vairavimą, neturint tam teisės, analogiškus ar panašaus pobūdžio nusižengimus daro nuolat, išvadų nedaro, paskirtų baudų nemoka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, K. V. taikytina administracinio poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė ir buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, išskyrus išimtį, numatytą ANK 29 straipsnio 4 dalyje, kai gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu jo savininkas, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, žinojo, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso L. B.. Tiek iš L. B., tiek ir iš K. V. paaiškinimų matyti, kad L. B. savo automobilį paliko K. V. remonto tikslais ir naudotis juo neleido. Tai paneigiančių duomenų nenustatyta. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas būtų perleidęs transporto priemonę K. V. ir žinojęs, kad ji bus naudojama administracinio nusižengimo darymui. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo atveju automobilio savininkas nėra atsakingas už minėto automobilio panaudojimą administracinio nusižengimo padarymo metu, todėl netaikytinas transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 28 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. V. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje - 10 (dešimties) eurų baudą;

-už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje - 600 (šešių šimtų) eurų baudą;

-už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje - 900 (devynių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams be transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti - 900 (devynių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams be transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19108900333.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.