Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuotiems asmenims J. S., R. S., A. M. K., jų atstovui adv. Mindaugui Kazlauskui, suinteresuotam asmeniui V. K.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. A. pareiškimą ir suinteresuoto asmens J. S. priešinį pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys: J. P., K. P., K. P., V. K., R. S., A. M. K., VĮ Turto bankas ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo brolio S. Ž. mirties faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Nurodė, kad jos brolis S. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau ji rūpinosi broliui priklausančioms žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), bei Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)), dalimis kaip savo, mokėjo mokesčius. Šiuos žemės sklypus ji kartu su suinteresuotais asmenimis V. K., R. S., A. K. (mirusi) bei A. M. K. valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. 76/369 dalys žemės sklypo unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 17/105 dalys žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registruotos S. Ž. vardu. Vienintelė S. Ž. dukra J. P. palikimo nepriėmė, tačiau apie tai ji sužinojo neseniai, kai pradėjo domėtis broliui priklausančia turto dalimi. Galvojo, kad dukra palikimą priėmė. Susisiekus su J. P., ši jai pranešė, kad ji atsisako tėvo palikimo S. A. naudai, kadangi ji visą laiką rūpinosi žemės sklypais, mokėjo mokesčius. Tokios pačios nuomonės laikosi ir velionio S. Ž. vaikaičiai suinteresuoti asmenys K. P. ir K. P., kurie taip pat atsisako mirusiam seneliui S. Ž. priklausančios turto dalies S. A. naudai.

Suinteresuotas asmuo J. S. su pareiškimu nesutiko ir pateikė priešinį pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo brolio S. Ž. mirties faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad visi mirusiojo asmeniniai daiktai, namų apyvokos reikmenys, liko name, kuris priklausė J. S. ir kuriame iki mirties gyveno mirusysis. Po jo mirties visi jam priklausantys daiktai buvo valdomi išimtinai J. S. iki to laiko kai namas sudegė su visais S.Ž. daiktais. Iki šiol kaip brolio atminimą ji yra išsaugojusi jam priklausiusią pypkę. Taip pat ji prižiūri žemės sklypus ir organizuoja jų tvarkymo darbus.

R. S., A. M. K. su pareiškimu nesutiko, pateikė iš esmės vienodus atsiliepimus į pareiškimą ir nurodė, kad pareiškėja palikimo nepriėmė, ką pati pripažino nurodydama, kad visą laiką galvojo, kad palikimą priėmė mirusiojo dukra J. P.. T.y. pareiškėja neturėjo nei valios nei ketinimų valdyti brolio turtą, ir to nedarė. Palikimą po mirusiojo S. Ž. mirties priėmė J. S..

Suinteresuotas asmuo V. K. nei pareiškimo, nei priešinio pareiškimo nepalaikė. Nurodė, kad po S. Ž. mirties niekas nieko netvarkė, buvo šabakštynas, namas, kuriame gyveno brolis buvo apleistas ir po kelių metų sudegė.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pareiškimui neprieštaravo.

Kiti suinteresuoti asmenys savo pozicijos dėl pareiškimų nepareiškė.

Pareiškimas ir priešinis pareiškimas atmestini.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Pagal CK 5.51 str. 1 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad pareiškėja S. A., J. S. ir palikėjas S. Ž. yra F. Ž. vaikai, t. y. brolis ir seserys tarpusavyje. Pagal CK 5.11 str. pareiškėja ir suinteresuotas asmuo J. S. yra palikėjo S. Ž. ketvirtos eilės įpėdinės. Aukštesnės eilės įpėdiniai yra suinteresuoti asmenys dukra J. P. ir anūkai K. P. ir K. P.. Tai patvirtina jų gimimo liudijimai ir J.P. santuokos liudijimas. Pirmos eilės įpėdinė J. P. ir antros eilės įpėdiniai K. P. ir K. P. teismui adresuotuose ir su S.A. pareiškimu pateiktuose pranešimuose nurodė, kad po S. Ž. mirties jo palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja. Taip pat nurodė, kad sutinka, jog S. Ž. turtą paveldėtų pareiškėja S. A.. Taigi, nustačius palikimo priėmimo faktus, tai sukeltų teisines pasekmes S. A. ir J. S. – jos paveldėtų S. Ž. priklausantį turtą.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Siame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).

Palikimo atsiradimo laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1d.). Iš S. Ž. mirties liudijimo matyti, kad jis mirė (duomenys neskelbtini). Tad visi teisiškai reikšmingi veiksmai, siekiant priimti jo palikimą, turėjo būti atlikti iki (duomenys neskelbtini).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teises į palikėjo turtą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai sprendžiant dėl paveldino turto likimo, valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje ir pan.

Tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo J. S., teigdamos, kad jos priėmė S. Ž. palikimą, savo reikalavimus grindė deklaratyviais pareiškimais, o ne konkrečiomis, įrodymais pagrįstomis aplinkybėmis. A. A. nenurodė jokių savo veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip palikėjo turto valdymas. Nuosavybės teisė į žemės sklypus, kurių tvarkymu ir priežiūra pareiškėja grindžia savo reikalavimą, S. Ž. vardu Nekilnojamojo turto registre registruota 2006-06-06 apskrities viršininko 2006-04-11 sprendimo Nr. 2.7-79-15154 pagrindu. T.y. praėjus trejiems metams po palikėjo mirties. Todėl bendrų su palikėju žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo aplinkybės neturi teisinės reikšmės. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėja S. A. taip pat yra šių sklypų bendrasavininkė ir pateikti žemės mokesčio mokėjimo kvitai už 2014 ir 2016 metus pagal S. A. išrašytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas neįrodo žemės mokesčio mokėjimo už S. Ž. priklausančias žemės sklypų dalis. Jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip patvirtinančios palikimo priėmimą pareiškėja nenurodė. Teismo posėdyje ji pripažino, kad palikimo ji nepriėmė, galvojo, kad palikimą priėmė palikėjo dukra J. P., o poreikis sutvarkyti brolio palikimo reikalus iškilo vėliau, kai savivaldybė pradėjo skirti baudas už žemės nepriežiūrą.

Suinteresuotas asmuo J. S. priešiniu pareiškimu savo reikalavimą grindė po S. Ž. mirties likusių jo asmeninių daiktų valdymu, tačiau teismo posėdyje negalėjo nurodyti, ką ji padarė su palikėjo asmeniniais daiktais, kaip juos valdė ir pripažino, kad palikimo nepriėmė. Tik sužinojusi, kad sesuo nori paimti mirusio brolio dalį, kreipėsi su pareiškimu į teismą. Nors J. S. priešiniame pareiškime nurodė, kad palikėjas gyveno jai priklausančiame gyvenamajame name, suinteresuotas asmuo A. M. K. nurodė, kad tą namą tėvas buvo palikęs J. S. ir S. A.. Šio teiginio niekas iš proceso dalyvių neneigė. Nesant namo, kuriame iki mirties gyveno S. Ž., nuosavybę patvirtinančių objektyvių įrodymų, teismas neturi pagrindo teigti, kad namo savininkė buvo viena J. S. ir po S. Ž. mirties tik ji galėjo įeiti į namą ir disponuoti jame esančiais velionio asmeniniais daiktais. Kad po palikėjo mirties jo asmeniniai daiktai liko jo gyvenamojoje vietoje, savaime nereiškia, kad J. S. juos tvarkė ir jais naudojosi kaip savo, nes šių priešinio pareiškimo teiginių teismo posėdyje net ji pati nepatvirtino.

Priimdamas palikimą įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia įgyti nuosavybės teises į visą palikėjo turtą. Atskiro palikėjo daikto paėmimas kaip atminimo apie mirusįjį negali būti laikomas palikimo priėmimui, nes atmintį nešančio daikto turėjimas dar nereiškia viso palikimą sudarančio turto valdymo. Todėl velionio pypkės buvimas pas J. S., net jei ta pypkė iš tikrųjų priklausė S. Ž., nepatvirtina, kad J. S. priėmė jo palikimą faktiniu valdymu.

Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui J. S. neįrodžius, kad priėmė palikimą po S. Ž. mirties pradėjusios valdyti palikimą sudariusį turtą ir pačioms teismo posėdyje pripažinus, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą po brolio mirties abi jokių palikimo priėmimo veiksmų neatliko, pareiškimas ir priešinis pareiškimas atmetami.

CPK 443 str. 6 d. nustato, kad ypatinga teisena nagrinėjamose bylose asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais kai byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atmetus pareiškimą ir priešinį pareiškimą, nežiūrint proceso dalyvių interesų priešingumo, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. A. pareiškimą atmesti.

J. S. priešinį pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.