Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad 2012 m vasario 3 d., apie 2.00 val., išdauždamas automobilio „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio, (duomenys neskelbtini) namo kieme, šoninio lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, įsibrovė į saugyklą – nukentėjusiajam A. B. priklausantį automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą A. B. priklausantį turtą – drėlę „Bosh“ su lagaminėliu, 200 litų vertės, elektrinį pjūklą „Makita“, 1000 litų vertės, kirvį „Fiskar“, 150 litų vertės, kniediklį, 25 litų vertės, varžtų sukimo galvučių komplektą, 50 litų vertės, automagnetolą „Sony“, 80 litų vertės, statybinį gulsčiuką, 30 litų vertės, elektros prailgintuvą, 50 litų vertės, 7 vienetus metalo pjovimo diskų, 15 litų vertės, iš viso pagrobė svetimo, nukentėjusiajam A. B. priklausančio turto už 1600 litų.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai V. J. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundų ribų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. J. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jog anksčiau ne kartą teistas, nusikalto teistumui išnykus, Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme – recidyvistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas darbo biržoje. Nuteistojo V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Ir nors nuteistasis V. J. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę ir teigia, kad jam skirta per griežta bausmė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima švelninti jam skirtą bausmę ir konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Apelianto V. J. skunde nurodyti teiginiai, kad nusikaltimą įvykdė apimtas nevilties, nes 2012-01-09 neteko darbo, o kadangi augina du mažamečius sūnus ir vieną posūnį, nebeturėdamas pinigų įvykdė vagystę, jog nukentėjusysis jam pretenzijų nereiškia, kad jo draugei sunku vienai išlaikyti vaikus, kurie, nuteistojo manymu, sudaro pagrindą sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, įvertinus prieš tai išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, neduoda teisinio pagrindo švelninti apeliantui paskirtos bausmės. O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamo nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda ir pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio. Tuo pačiu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę. Todėl tokie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais.

Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad labai gailisi, pripažįsta kaltę, jog vaikams reikia tėviškos šilumos, tačiau tai taip pat neduoda pakankamo pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės, nes tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo ir savo šeimos padėtį ir negali pakankamai pasirūpinti jam artimais žmonėmis – savo drauge, vaikais, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Be to, kaip matyti iš nuteistajam paskirto laisvės atėmimo bausmės dydžio – už Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis taipogi nelaikytinas per dideliu, kadangi jis yra žymiai mažesnis negu Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, todėl švelninti ją ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.