- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-1880-796/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09554-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Citadele“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys AB „Citadele“ bankas, UAB „Vakarų dagvis“, antstolė B. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas patikslintu skundu prašė sustabdyti areštuoto nekilnojamojo turto – pastato –sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimą, leisti areštuotą turtą įsigyti 2016-03-10 antstolei pateiktame prašyme nurodytam pirkėjui. Nurodė, jog skolininkė UAB ,,Vakarų dagvis“ per raginime įvykdyti sprendimą nurodytą terminą skolos negrąžino, todėl išieškojimas nukreiptas į įkeistą turtą: turtinę teisę – nuomos teisę, kylančią iš valstybinės žemės sklypo 2013-05-21 nuomos sutarties, pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registre sandėlio adresas nurodytas (duomenys neskelbtini)). 2016-01-11 pareiškėjui UAB ,,Vakarų dagvis“ vienintelio akcininko sprendimu suteikta teisė pirkti / parduoti UAB ,,Vakarų dagvis“ turtą. 2016-03-10 antstolei pateiktas prašymas parduoti turtą pirkėjui M. Š., tačiau šis prašymas buvo ignoruotas pažeidžiant CPK 704 str. 1 d. suteiktą teisę iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Atkreipė dėmesį, jog iki 2016-03-16 buvo skolininkės atstovu, todėl prašymo pateikimo metu antstolė turėjo tinkamai reaguoti į pateiktą prašymą ir suteikti galimybę pasiūlytam pirkėjui įsigyti areštuotą turtą už 8000,00 Eur sumą, adekvačią nustatytai turto vertei. Atleidus pareiškėją iš darbo UAB ,,Vakarų dagvis“ apie organizuojamas ir vyksiančias varžytynes pareiškėjo niekas neinformavo, apie jas buvo sužinota 2016-06-27 atsitiktinai naršant elektroninių varžytynių puslapyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad skolininkė UAB „Vakarų dagvis“, kuriai tuo metu kaip įmonės vadovas atstovavo V. Š., CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise pasinaudojo, pasiūlė savo pirkėją bei nurodė turto pardavimo kainą. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog antstolė, gavusi 2016-03-10 prašymą, pareiškėją informavo, jog praneš išieškotojui, kad skolininkė pasiūlė savo pirkėją, nurodė, jog prašys išieškotojos pateikti savo poziciją nurodytu klausimu (v. b. l. 253), o 2016-07-20 patvarkymu, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo, antstolė iš esmės pasisakė dėl 2016-03-10 gauto prašymo, nurodydama, jog prašymas negali būti tenkinamas, priešingu atveju būtų pažeidžiami išieškotojos ir skolininkės interesai. Teismas taip pat nustatė, jog parduodamo turto vertė, remiantis UAB ,,Verslavita“ atliktu ir byloje esančiu turto vertinimu, yra mažesnė nei UAB ,,Vakarų dagvis“ įsiskolinimas išieškotojai AB ,,Citadele“ bankui. Teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota CPK 704 str. 1 d. taikymo klausimais, darė išadą, kad skolininkės UAB ,,Vakarų dagvis“, atstovaujamos pareiškėjo, pasiūlymas nėra imperatyvus, todėl antstolei nebuvo privalomas. Teismas nurodė, kad 2016-03-10 prašymo pateikimo momentu pareiškėjas V. Š. buvo UAB ,,Vakarų dagvis“ vadovu, todėl turėjo teisę pateikti pasiūlymą dėl areštuoto turto pirkimo. Šia teise skolininkė UAB ,,Vakarų dagvis“ pasinaudojo. Nurodė, jog skolininkė CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise naudojosi dar kelis kartus, 2016-06-20 pasiūlė pirkėją UAB ,,Supreme Group“, kuri sutiko pirkti turtą už 8000,00 Eur, 2016-09-12 įkeistas turtas parduotas skolininkės pasiūlytam pirkėjui, tačiau už 30000,00 Eur sumą, todėl vertino, kad skolininkei buvo sudarytos visos galimybės tinkamai įgyvendinti savo teises vykdymo procese. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, jog jis nebuvo informuotas dėl vykdymo veiksmų, nurodydamas, kad pareiškėjas nėra vykdymo proceso šalis ar suinteresuotas asmuo, kaip tai apibrėžiama CPK 633 straipsnyje, todėl antstolė neturėjo pareigos ir neprivalėjo pareiškėją informuoti apie atliekamus vykdymo veiksmus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-09-19 nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės B. T. veiksmų. Nurodo, kad nesutinka su antstolės pozicija dėl išieškotojos informavimo dėl turto pardavimo skolininkės pasiūlytam pirkėjui. Nurodo, jog vadovaujantis CPK 704 str. 1 d. skolininkui yra suteikta teisė iki varžytynių pasiūlyti savo pirkėją, kuo pareiškėjas veikdamas skolininkės UAB „Vakarų dagvis“ vardu siekė pasinaudoti, tačiau dėl antstolės neveikimo ši teisė nebuvo įgyvendinta. Nurodo, jog šią aplinkybę pripažino pirmosios instancijos teismas, tačiau teismo motyvai laikytini prieštaraujančiais faktinėms bylos aplinkybėms. Antstolė B. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, įvertino bylai reikšmingus įrodymus. Nurodo, jog pareiškėjas V. Š. siekia ne teisių gynimo, o parduoti įmonės turtą savo tėvui M. Š. kelis kartus mažesne kaina nei reali rinkos vertė. Nurodo, jog hipoteka įkeisto turto vertė buvo nustatyta 2016-03-18, o pareiškėjas prašymą dėl išvaržomo turto pirkėjo pateikė 2016-03-10, t. y. dar iki išvaržomo turto vertės nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų dėl skolininko teisės iki varžytynių pradžios surasti areštuoto turto pirkėją pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/15/01647, vykdoma pagal 2015-10-16 Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notaro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-6790 dėl 49807,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB ,,Vakarų dagvis“ išieškotojos AB ,,Citadele“ banko naudai (v. b. l. 5). Antstolės procesiniai dokumentai skolininkei įteikti 2015-10-28 (v. b. l. 2,3). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkei UAB ,,Vakarų dagvis“ nuosavybės teise priklausė pastatas – sandėlis, unikalus Nr. 2197-7006-0075, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris apsunkintas hipoteka (v. b. l. 15–18). 2013-05-21 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis (su vėlesniais jos pakeitimais), kuria skolininkei išnuomota žemės sklypo dalis daiktui naudoti (v. b. l. 19, 20–21). 2015-12-08 patvarkymu nutarta skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, turto vertintoju paskirta UAB ,,Verslavita“ (v. b. l. 58–60). 2016-03-10 antstolės kontoroje gautas UAB ,,Vakarų dagvis“ prašymas, kuriuo skolininkė pasiūlė savo pirkėją – M. Š., kuriam prašė parduoti nekilnojamąjį turtą ir turtinę teisę už 8000,0 Eur (v. b. l. 86). 2016-03-18 antstolė priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo, kuriuo nekilnojamąjį turtą ir turtinę nuomos teisę įvertino 8000,00 Eur (v. b. l. 93–94). Patvarkymas skolininkei įteiktas 2016-03-21 el. paštu (v. b. l. 95). Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, jog 2016-03-10 pasikeitė UAB ,,Vakarų dagvis“ akcininkas, bendrovės akcijas pardavus iš varžytynių, o nuo 2016-03-16 UAB ,,Vakarų dagvis“ vadovu paskirtas D. Ž. (v. b. l. 96, 97–100), nuo 2016-04-08 bendrovės vadovu paskirtas M. P. (v. b. l. 101). 2016-04-15 pranešimu antstolė informavo, jog paskelbtos nekilnojamojo turto ir turtinės teisės pardavimo pirmosios varžytynės (v. b. l. 102–103, 107, 111). 2016-06-16 patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynių laimėtojas per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos už varžytynėse parduotą turtą (v. b. l. 138, 139–140). 2016-06-20 antstolės kontoroje gautas UAB ,,Vakarų dagvis“ pasiūlymas dėl turto pardavimo, kuriuo skolininkė pasiūlė savo pirkėją UAB ,,Supreme Group“, kuri turtą įsigytų už 8000,00 Eur (v. b. l. 141, 145). 2016-06-29 antstolės kontoroje gautas išieškotojo prašymas perkainoti UAB ,,Vakarų dagvis“ priklausantį turtą (v. b. l. 149). 2016-06-30 patvarkymu dėl turto įkainojimo antstolė, atsižvelgdama turto pardavimo varžytynėse siūlytą kainą, padariusi išvadą, jog turto vertintojo nustatyta kaina yra gerokai per maža, turtą įkainojo 65000,00 Eur suma (v. b. l. 150–151). Skolininkė pateikė prieštaravimus dėl turto įvertinimo, todėl byloje paskirta ekspertizė (v. b. l. 187–190, 201–202). 2016-09-12 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu turtas parduotas UAB prekybos namams ,,Jeta“ už 30000,00 Eur kainą. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia CPK 704 str. numatyta skolininko teise iki varžytynių pradžios surasti areštuoto turto pirkėją. Nurodo, jog antstolė nenagrinėjo pareiškėjo 2016-03-10 pateikto prašymo dėl pirkėjo pasiūlymo, todėl taip pažeidė CPK 704 str. 1 d. numatytą skolininko teisę pasiūlyti savo pirkėją. Su šiuo apelianto aiškinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalgoje Nr. 28 nurodyti kriterijai, kuriems esant, gali būti taikoma supaprastinta turto realizavimo tvarka be varžytynių, skolininkui pasiūlius realizuotino turto pirkėją. Nors skolininkas turi teisę pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas tik įvykdžius CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Pirma, skolininko pasiūlytas pirkėjas privalo reikalingą sumą sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytynių pradžios. Galimybė nutraukti varžytynes, kai skolininko pasiūlytas pirkėjas iki varžytynių pradžios nesumoka CPK 704 straipsnio 2 dalyje nurodytos sumos, suponuotų galimybę vilkinti išieškojimo procesą, neatitiktų priverstinio turto išieškojimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2006). Antra, skolininko pasiūlytas pirkėjas privalo sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatytą pinigų sumą, ne mažesnę kaip turto arešte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnę sumą, kurios pakanka įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms visiškai padengti. Ši norma reiškia, kad tais atvejais, kai į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertės suma, antstolis turi imtis atitinkamų procesinių veiksmų turtui realizuoti skolininko pasirinktu būdu ir nutraukti turto pardavimo iš varžytynių procesą, nepaisant to, kad minėta suma nepadengia įsiskolinimo ar vykdymo išlaidų, tačiau atitinka nustatytą įsigyjamo turto rinkos vertę. Pagal CPK 704 straipsnio 2 dalį varžytynės taip pat nutraukiamos sumokėjus ir mažesnę nei areštuoto turto vertės sumą. Tačiau tokiu atveju antstolis privalo užtikrinti, kad perleidžiamo turto kaina nebus mažesnė nei įsiskolinimų ir vykdymo išlaidų suma ir bus apsaugotos visų suinteresuotų asmenų, turinčių teises į parduodamą turtą (CPK 707 straipsnio 1 dalies 8 punktas) bei prie išieškojimo prisidėjusių kreditorių teisės (CPK 759 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog išieškotojos AB „Citadele“ banko reikalavimas sudaro 49807,37 Eur. Nagrinėjamu atveju skolininkė UAB „Vakarų dagvis“ antstolei 2016-03-10 iki varžytynių pradžios areštuotam turtui – 507,80 kv. m pastatui – sandėliui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti už 8000 Eur sumą pasiūlė pirkėją – M. Š. (v. b. l. 86). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad kitą skolininkės realizuotiną turtą sudaro krautuvas „Bobcat“ (pradinė pardavimo kaina iš varžytynių (5040 Eur), krovininis automobilis „Volvo F408“ (pradinė pardavimo kaina iš varžytynių 376 Eur) (v. b. l. 45–46, 105–106). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog bendra skolininkės turto vertė nepadengia išieškotojos reikalavimo. Antstolė 2016-03-18 patvarkymu įkainojo pastatą – sandėlį 8000 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, jog vykdomojoje byloje nenustatyta kito turto, iš kurio galėtų būti patenkintas išieškotojos AB „Citadele“ banko reikalavimas, todėl nors pareiškėjas iki varžytynių pasiūlė pirkėją, galintį sumokėti turto įvertinimo kainą, tačiau šiai kainai akivaizdžiai nepadengiant išieškotojos reikalavimo, antstolė pagrįstai nurodė informuoti išieškotoją, kuris pateiktų sutikimą dėl tokio turto realizavimo būdo (v. b. l. 96). Vykdomojoje byloje duomenų, jog išieškotoja būtu sutikusi, jog hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas būtų perleistas skolininkės pasiūlytam pirkėjui, nėra. Iš esmės sutiktina su atskirojo skundo teiginiu, jog įstatymas nenumato antstolio pareigos atsiklausti išieškotojo nuomonės dėl turto pardavimo, tačiau atsižvelgtina į aplinkybę, jog antstolė negalėjo užtikrinti, kad išieškotojos reikalavimas bus padengtas, todėl pagrįstai ėmėsi šių veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad CPK 704 straipsnio nuostatos dėl skolininko teisės pasiūlyti parduodamo iš varžytynių turto pirkėją nėra imperatyvios tuo atveju, jeigu parduodamo tokiu būdu turto vertė yra mažesnė už skolininko įsiskolinimą išieškotojui ar išieškotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2004). Minėtų faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog pareiškėjo prašymui dėl surasto iki areštuoto turto varžytynių pradžios pirkėjo tenkinti nebuvo išpildytos būtinos sąlygos, nurodytos nutarties 9 p. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog 2016-03-10 pasiūlyme nurodytas pirkėjas iki pirmųjų varžytynių paskelbimo dienos būtų sumokėjęs į antstolės depozitinę sąskaitą pinigų sumą, ne mažesnę nei areštuoto turto vertė, be to, šios sumokėtos sumos nebūtų užtekę skolininko įsiskolinimui padengti. Byloje taip pat nėra duomenų, jog UAB ,,Vakarų dagvis“ pasiūlytam pirkėjui M. Š. buvo kliudoma įgyvendinti CPK 704 straipsnio sąlygas. Todėl darytina išvada, jog įstatyme numatyta skolininkės teisė surasti areštuoto turto pirkėją nebuvo pažeista. Šia teise skolininkė pasinaudojo, tačiau dėl areštuoto turto kainos, kuri kelis kartus mažesnė nei hipotekos kreditorės reikalavimas, kito realizuotino turto, iš kurio galėtų būtų tenkinami kreditorės reikalavimai nebuvimo, ji negalėjo būti realizuota. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro pagrįstą išvadą, kad antstolė pagrįstai pareiškėjo prašymo iš karto po jo pateikimo nenagrinėjo, tačiau ėmėsi veiksmų užtikrinti, kad kreditorės reikalavimas būtų patenkintas kuo didesne apimtimi.Pažymėtina tai, jog pareiškėjas, būdamas skolininkės UAB „Vakarų dagvis“ vadovu, turėjo pareigą rūpintis, jog įmonės skola išieškotojui būtų kuo mažesnė, taip užtikrinti abipusę vykdymo šalių interesų pusiausvyrą ir nedaryti žalos įmonei. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog pastato – sandėlio vertė, jį parduodant varžytynėse, buvo daug didesnė nei pirmoji 8000 Eur kaina, kurią nustatė antstolė ir kurią pasiūlė pareiškėjas. Turto vertė priklauso nuo daugelio greitai besikeičiančių aplinkybių (bendros rinkos būsenos, konkrečių asmenų poreikio įsigyti būtent parduodamą objektą ir kt.), dažnai ji gali būti nustatoma tik apytiksliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog realiausia turto vertė gali būti nustatoma būtent turto varžytynių metu. Nagrinėjamu atveju paaiškėjo, jog areštuoto pastato – sandėlio kaina, kurią gali mokėti rinkos dalyviai, yra didesnė, nei buvo nustatyta pirminiu vertinimu. Tokiu atveju turto pardavimas už nustatytąją, o ne didesnę kainą galėtų pažeisti kreditorių interesus. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-09-12 turto pardavimo skolininkės UAB „Vakarų dagvis“ pasiūlytam pirkėjui aktu turtas parduotas UAB prekybos namams ,,Jeta“ už 30000,00 Eur kainą (b. l. 18). CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytynių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-3-47/2014). Atsižvelgiant į tai bei anksčiau išdėstytas aplinkybės, pažymėtina, jog pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų reikalavimai sustabdyti pastato – sandėlio realizavimą bei leisti šį turtą įsigyti pareiškėjo pasiūlytam pirkėjui nebeturi reikšmės, kadangi turtas yra realizuotas didesne kaina, nei buvo pasiūlęs pareiškėjas, todėl išieškotojo interesai buvo apsaugoti labiau nei turtą realizuojant mažesne kaina. Ši aplinkybė buvo žinoma skundą nagrinėjant ir pirmosios instancijos teismui, todėl teismas pagrįstai nestabdė vykdymo veiksmų, kadangi aplinkybių dėl žalos atsiradimo nesustabdant turto realizavimo nebuvo nustatyta, ir pagrįstai skundo netenkino. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su antstolės veiksmais, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.