Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. G. (T. G.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Tėvai testamentų nesudarė. Po motinos, tėvo ir brolio mirties dėl jų palikimo priėmimo nebuvo kreiptasi į notaro biurus ir nebuvo užvestos paveldėjimo bylos. Palikimą, atsiradusį po motinos V. G. mirties, priėmė pareiškėjo tėvas J. G., kuris liko gyventi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, rūpinosi jam kartu su sutuoktine priklausančiu nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, naudojosi žmonos asmeniniais daiktais, t. y. tėvas priėmė palikimą faktiškai valdydamas jį. Po tėvo J. G. mirties jo palikimą priėmė pareiškėjo brolis M. G. (M. G.) faktiškai valdydamas tėvo turtą, visą tėvui priklausantį turtą valdė ir juo rūpinosi kaip savo turtu, t. y. gyveno tėvui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, mokėjo mokesčius už elektros energiją, rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo. Po brolio M. G. (M. G.) mirties, jo palikimą priėmė pareiškėjas faktiškai pradėdamas valdyti jo turtą: gyveno jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo ir moka mokesčius už sunaudotą elektros energiją, rūpinasi šiuo nekilnojamuoju turtu, jį prižiūri..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vienos iš teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra bylos dėl palikimo priėmimo (CPK 442 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

5. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai (1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Tai reiškia, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukuria pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

7. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. G. ir V. G. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), jie susilaukė dviejų sūnų: M. G. (M. G.) ir pareiškėjo T. G. (T. G.). Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad V. G. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, o J. G. nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: 377/928 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 1999 m. gegužės 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 1978 m. spalio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas dar galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui, teismas pažymi, kad vadovautis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas galioja ir šiuo metu, nes teismų praktikoje išaiškinta, kad po santuokos nudarymo sutuoktiniai savo vardu įgijo turto, nepriklausomai nuo to, kad šis turtas registruotas tik vieno iš sutuoktinių vardu, jis yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 ir 3 dalys), nes sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl daroma išvada, kad pareiškėjo motinai V. G. priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto.

8. Iš mirties išrašo matyti, kad pareiškėjo motina V. G. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau po jos mirties niekas nesikreipė į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Mirties išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. G., po jo mirties taip pat niekas nesikreipė į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad nei palikėja V. G., nei J. G. nebuvo sudarę testamentų. Pareiškėjo teigimu, jo tėvas liko gyventi tame pačiame name, kur kartu su palikėja gyveno iki jos mirties, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, rūpinosi jam kartu su sutuoktine priklausančiu nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, pasiliko ir naudojosi žmonos asmeniniais daiktais. Šią aplinkybę patvirtina Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. liepos 4 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad J. G. po žmonos V. G. mirties ir iki savo mirties, faktiškai gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjo tėvas per įstatyme numatytą terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

9. Pareiškėjo teigimu, jo brolis M. G. (M. G.) po tėvo mirties liko gyventi tame pačiame name, kur gyveno jų tėvai iki mirties, jis ėmė faktiškai valdyti tėvo turtą, nes visą tėvui priklausantį turtą valdė ir juo rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius už elektros energiją, rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo. Šią aplinkybę patvirtina Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. sausio 17 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad M. G. (M. G.) nuo 1986 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 26 d. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjo brolis per įstatyme numatytą terminą priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

10. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis M. G. (M. G.), tačiau po jo mirties niekas nesikreipė į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad jis nebuvo sudaręs testamentų. Byloje pateiktų raštinių įrodymu visuma patvirtina, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, kurie tiesiogiai susiję su palikėjo palikimo priėmimu po brolio mirties, nes jis po brolio mirties liko gyventi jam priklausiusiame bute, juo rūpinosi kaip savo turtu, t. y. moka mokesčius už sunaudotą elektros energiją, rūpinasi šiuo nekilnojamuoju turtu, jį prižiūri. Pareiškėjo teigimus iš esmės patvirtina Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. sausio 17 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad T. G. (T. G.) nuo 1992 m. lapkričio 11 d. iki šiol faktiškai gyvena ir deklaruoja gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), bei jo pateikti mokėjimo kvitai už suvartotą elektros energiją.

11. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjo tėvas J. G. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės V. G. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, o po tėvo J. G. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti priėmė pareiškėjo brolis M. G. (M. G.), (duomenys neskelbtini) mirus broliui M. G. (M. G.) jo palikimą priėmė pareiškėjas T. G. (T. G.) faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. G. (T. G.) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), per įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti;

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. G. (M. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), per įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti;

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. G. (T. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) per įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, atsiradusį po brolio M. G. (M. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti, kad pareiškėjas T. G. (T. G.) galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.