Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Romanas Klišauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams A. G. ir G. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja, TRATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovų 185,50 Eur (iš atsakovės 47,38 Eur, iš atsakovo 138,12 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovai, būdami nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojai, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsakovai nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 12 straipsnio 1-2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Nuo 2017 m. kovo 1 d. galioja Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) (pakeisti 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T1-117, įsigaliojusiu nuo 2017 m. gegužės 30 d.), kurių 2 punktas nustato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus; Nuostatai netaikomi asmenims, turintiems taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas.

Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pagal kurią vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.

Vadovaujantis Nuostatais vietinės rinkliavos dydis susideda iš pastovios (moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai ar Įgalioti asmenys; dydis nustatomos pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių) ir kintamosios dalies (moka savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba Įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga; dydis nustatomos pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių arba pagal konteinerio ištuštinimo dažnį, o gyvenamosios paskirties butams daugiabučiuose namuose – pagal nekilnojamojo turto objekte deklaruotų gyventojų skaičių arba pagal konteinerių ištuštinimo dažnį) (Nuostatų 27 ir 28 punktai).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog nekilnojamojo turto objekto adresu, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė atsakovės vardu į 1/4 gyvenamojo namo dalį registruota 2019 m. gruodžio 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 7740 pagrindu, atsakovo vardu nuosavybės teisė į 3/4 gyvenamojo namo dalį registruota 2018 m. gegužės 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2940 pagrindu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai nuosavybės teises paveldėjo po F. G. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir A. V. G. (mirė (duomenys neskelbtini)) mirties.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo teisinių padarinių retrospektyvus taikymas reiškia ir tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams aktualių vietinės rinkliavos nuostatų taikymo prasme bei aptartų aplinkybių pagrindu atsakovas pripažintinas disponavęs minėtu turto objektu nuo šio turto palikėjos mirties momento (LVAT 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1682-575/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1785-575/2015, 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2534-575/2016, kt.). Palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Po palikėjo mirties, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento, su atitinkamu turtu susijusios prievolės pagal bendrą taisyklę tampa priėmusių asmenų (įpėdinių) prievolėmis.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovai, priėmę F. G. ir A. V. G. palikimą, tapo ginčo nekilnojamojo turto objekto savininkais. Atsakovai atsiliepimo į prašymą ir įrodymų, kad ginčo nekilnojamojo turto objektu nesinaudojo, ar juo naudojosi kiti asmenys, nepateikė. Tokiu atveju, ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtojai, kaip faktiniai nekilnojamojo turto objekto valdytojai, laikytini atsakovai.

Iš pareiškėjos pateiktos pažymos nustatyta, kad ginčo laikotarpiu už atsakovų valdomą nekilnojamojo turto objektą liko 185,50 Eur įsiskolinimas. Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra. Duomenų, jog atsakovai nurodytą skolą už komunalinių atliekų tvarkymą sumokėjo arba kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, ji yra teisėta ir pagrįsta.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nustačius, kad atsakovai nesumokėjo 185,50 Eur ginčo rinkliavos sumos, ši suma pareiškėjai priteistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovų 18,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato pagalbai apmokėti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Pareiškėjos turėtų išlaidų dydis yra ženkliai mažesnis už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, tačiau tai savaime nėra pakankamas pagrindas prašymą tenkinti pilnai. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismas, įvertinęs tai, kad ši byla yra šabloninė ir nesudėtinga (keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma), prašymo teismui paruošimas gali būti atliekamas pareiškėjos, atsakingos už vietinės rinkliavos administravimą, jėgomis.

Teismas, atsižvelgiant į minėtus kriterijus, konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo advokato pagalbai apmokėti atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja prašo priteisti 2,55 Eur išlaidų atlyginimą už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registrų išrašų suformavimą.

Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms (1 p.); išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) (2 p.); kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (3 p.).

Nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašai yra susiję su pareiškėjo inicijuoto ginčo dalyku bei buvo šios bylos vertinimo objektu, todėl šios išlaidos priteistinos (žr.: 2021 m. lapkričio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-908-624/2021).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą patenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. G. pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 47,38 Eur (keturiasdešimt septyni eurai ir 38 centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Priteisti iš atsakovo G. G. pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 138,12 Eur (vienas šimtas trisdešimt aštuoni eurai ir 12 centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Priteisti iš atsakovės A. G. pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 1,28 Eur (vienas euras ir 28 centai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. G. pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 1,28 Eur (vienas euras ir 28 centai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.