- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- e2-302-1141/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01786-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Edvardas Sinkevičius
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.18Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė
dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ardena“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Henkoo“ direktorei Daivai Mencaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ardena“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ardena“ (toliau – ir Bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Henkoo“ (toliau – ir Administratorė) 2023 m. birželio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. S. (toliau – ir atsakovas) dėl 36 039 Eur dydžio žalos ir procesinių palūkanų priteisimo. Ieškinys priimtas teismo 2023 m. birželio 22 d. rezoliucija. 2023 m. rugsėjo 14 d. teismui pateiktas patikslintas ieškinys su tuo pačiu reikalavimu atsakovui. Patikslintas ieškinys priimtas teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. rezoliucija.
2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad atsakovas buvo Bendrovės vadovu nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. liepos 25 d. Atsakovas Bendrovės dokumentų ir turto Bendrovės akcininkui neperdavė. Bendrovės vienintelio akcininko 2023 m. sausio 2 d. sprendimu Bendrovės veikla buvo nutraukta nuo 2023 m. sausio 4 d. Bendrovės kreditorių 2023 m. vasario 23 d. susirinkime nutarta pradėti Bendrovės bankrotą ne teismo tvarka, o 2023 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkime Bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto, patvirtinti kreditorių reikalavimai 53 313,02 Eur sumai (A. S. 2 095,92 Eur, VSDFV Vilniaus skyriaus 1 629,55 Eur, VMI 3 185,34 Eur, A. B. 42 887,84 Eur, UAB „Elektrum Lietuva“ 485,03 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 459,63 Eur, UAB „Linde Gas“ 1 267,05 Eur, UAB „Lindstrom“ 302,66 Eur). Administratorė prašė atsakovo perduoti Bendrovės dokumentus ir turtą, tačiau joks turtas ir dokumentai Administratorei nėra perduoti iki šiol. Patikslintame ieškinyje taip pat nurodyta, kad pagal Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. balansą Bendrovės turtą iš viso sudarė 36 039 Eur, iš kurio ilgalaikis materialus turtas 12 172 Eur, trumpalaikis turtas 23 867 Eur (atsargos 12 718 Eur, per vienerius metus gautinos sumos 6 117 Eur ir pinigai 5 032 Eur). Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad Bendrovės turtas galimai buvo pasisavintas ir (ar) iššvaistytas atsakovo, t. y. Bendrovei buvo padaryta žala dėl turto, kuris buvo atsakovo žinioje, netekimo. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (turto neišsaugojimo, turto neperdavimo) Bendrovė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir Bendrovei yra padaryta 36 039 Eur žala.
3. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad atsakovas pažeidė bendrąją Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintą pareigą veikti sąžiningai ir protingai, t. y. atsakovas, matydamas, kad Bendrovė nevykdo savo turtinių prievolių (2022 m. liepos 19 d. Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 22 709,10 Eur, t. y. VSDFV Vilniaus skyriui 1 582,48 Eur, VMI 2 418,77 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ 384,59 Eur, UAB „Linde GAS“ 130,17 Eur, UAB „Lindstrom“ 193,09 Eur ir A. B. 18 000 Eur), neinicijavo bendrovei nemokumo proceso, kol dar įmonėje buvo turto, neperdavė akcininkui jokių Bendrovės dokumentų ir turto, galimai išvaistė ir (ar) pasisavino Bendrovės turtą, kuris paskutinio Bendrovės balanso 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarė 36 039 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vienašališkai išregistravo savo, kaip vadovo, duomenis iš Juridinių asmenų registro, Bendrovės vienintelis akcininkas nusprendė nebetęsti Bendrovės veiklos ir nuo 2023 m. sausio 4 d. pradėti Bendrovės likvidavimo procedūrą – realizuoti Bendrovės turtą, atsiskaityti su kreditoriais ir išregistruoti Bendrovę iš Juridinių asmenų registro. Likvidatorius nustatė, kad Bendrovės įsipareigojimai viršija Bendrovės turto vertę, todėl inicijavo Bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka. Patikslintame ieškinyje pažymima, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra akivaizdūs, nes 2021 m. gruodžio 31 d. balanse fiksuotas turtas 36 039 Eur sumai turėjo būti perduotas Administratorei (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalis), tačiau nėra perduotas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas 2023 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo Bendrovės ieškinį patenkino visiškai (1 t., b. l. 25-28). 2024 m. sausio 23 d. Bendrovei buvo išduotas vykdomasis raštas (1 t., b. l. 36-37).
Atsiliepimas
5. Atsakovas teismui pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (1 t., b. l. 44-64) nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2354-560/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1037-577/2023 yra nustatyti prejudiciniai faktai, jog nėra nurodyti ir įrodyti konkretūs atsakovo veiksmai (neveikimas), kurie buvo nenaudingi Bendrovei ar lėmė Bendrovės nemokumą, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas sąmoningai vengia perduoti Bendrovės dokumentus ir (ar) nebendradarbiauja su Administratore (atsakovas nurodo, kad gali Administratorei perduoti visus dokumentus), byloje nėra duomenų, teikiančių pagrindą spręsti, kad atsakovas tyčia pasisavino (išvaistė) Bendrovės turtą ir (ar) kreditorių reikalavimai negali būti patenkinti dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Šios teismų nustatytos aplinkybės, pasak atsakovo, turi prejudicinę galią.
6. Atsakovas pažymėjo, kad Administratorė kažkodėl nevertina buvusio Bendrovės vadovo D. P. veiksmų, nors jis sudarė Bendrovei iš esmės nenaudingą 2022 m. gruodžio 31 d. nuomos sutartį, pagal kurią patalpų nuomos mokestis padidėjo beveik 6 kartus. Pasak atsakovo, šis sandoris buvo sudarytas siekiant dirbtinai padidinti Bendrovės vienintelio akcininko G. B. sutuoktinės A. B. reikalavimo dydį. Nuo pat veiklos pradžios Bendrovė teikė transporto priemonių remonto paslaugas (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose, kurios nuosavybės teise priklauso vieninteliam Bendrovės akcininkui G. B. ir jo sutuoktinei A. B. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. už šias patalpas buvo mokamas 550 Eur nuomos mokestis bei 82,50 Eur dydžio gyventojų pajamų mokestis (iš viso 632,60 Eur). Po 2021 m. gruodžio 31 d. A. B. pasiūlė pratęsti nuomą už gerokai didesnę sumą, t. y. už 3 141,18 Eur, o atsakovas atsisakė pasirašyti tokią sutartį, kurią vėliau atgaline data pasirašė D. P., kuris Bendrovės vadovu buvo iki 2022 m. sausio 21 d., tačiau kuriam nuo 2020 m. antros pusės buvo fiksuojamos pravaikštos. Minėto sandorio pagrindu formuojamas A. B. 42 887,84 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas yra didžiausias iš visų kreditorinių reikalavimų, todėl kelia pagrįstų abejonių dėl jo tikrumo ir dėl G. B. bei A. B. sąžiningumo. Be to, kaip paaiškėjo, minėtose patalpose apskritai negalėjo būti vykdoma transporto priemonių remonto veikla, nes jų paskirtis yra garažas. Techniškai nebuvo įmanoma perkelti Bendrovės veiklos kitu adresu, nes minėtoje patalpoje buvo laikomi visi reikalingi įrenginiai. Siekiant padengti skolas, buvo parduodamas ilgalaikis turtas, atleidžiamiems darbuotojams išmokamos išeitinės išmokos. Atsakovas, nesutikdamas dėl Administratorės nurodomo nebendradarbiavimo, nurodė, kad 2023 m. sausio 20 d. el. laišku paaiškino, jog Bendrovei apskaitos paslaugas teikusi A. V. buvo išvykusi, todėl dokumentai nebuvo pateikti. Atsakovas pažymėjo, kad dar 2023 m. liepos mėnesį visi dokumentai buvo surinkti ir Administratorė bet kada galėjo atvykti pas atsakovo atstovus, tačiau tai iki šiol nėra padaryta. Visa tai rodo, kad dokumentų neperdavimo argumentą Administratorė naudoja kaip formalų pretekstą reikšti nepagrįstus reikalavimus. Pasak atsakovo, A. B. kreditorinio reikalavimo fiktyvumą rodo ir tai, kad kol atsakovas buvo Bendrovės vadovu tarp jo ir A. B. vyko susirašinėjimas, tačiau apie jokią neva egzistuojančią skolą niekada nebuvo pranešta, A. B. niekada nesikreipė į atsakovą dėl skolos padengimo.
7. Atsakovas taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Bendrovė nei kasoje, nei banko sąskaitoje pinigų neturėjo ir jam nėra žinoma, ar po to, kai atsakovas nebebuvo Bendrovės vadovu, Bendrovės skolininkai padengė savo įsipareigojimus Bendrovei. Be to, iš Bendrovės sąskaitų apyvartos duomenų matyti, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Bendrovė neturėjo ir jokio ilgalaikio turto. 2022 m. sausio 10 d. defektiniu aktu Nr. 22-01 (toliau – Defektinis aktas) kaip netinkamos naudoti buvo nurašytos Bendrovės apsaugos sistema ir ratų balansavimo staklės. Bendrovė iš UAB „Linde Gas“ buvo išsinuomojusi 4 balionus, iš kurių 2 yra grąžinti, o 2 yra pas atsakovą, Administratorė juos gali bet kada pasiimti, kaip ir kitą trumpalaikį turtą – nelikvidžias autodetales. Atsakovas taip pat prašė, kad teismas skirtų Administratorei iki 300 Eur baudą už sąmoningą nutylėjimą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui galimybių ir dėl sąmoningo nutylėjimo apie tai, kad lygiagrečiai buvo nagrinėta kita civilinė byla, kurioje dviejų instancijų teismai atmetė Administratorės prašymą pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu.
8. Bendrovė, atstovaujama Administratorės, atsikirsdama į atsakovo argumentus, procesiniame dokumente (3 t., b. l. 21-26) nurodė, kad tyčinio bankroto byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia to, jog atsakovas neįvykdė pareigos perduoti Administratorei Bendrovės turtą, dėl ko Bendrovei buvo padaryta žala. Iš atsakovo pateiktos sąskaitų apyvartos matyti, kad Bendrovė 2022 m. sausio 1 d. turėjo turto 36 122,97 Eur, o iki 2022 m. liepos 31 d. trumpalaikis turtas sumažėjo iki 11 942,89 Eur, kas tik patvirtina, jog reikalavimas dėl 36 039 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą už akių panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės (3 t., b. l. 91-93). Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nebuvo išnaudotos visos galimybės realiai informuoti atsakovą apie nagrinėjimą bylą, todėl sprendimas už akių negalėjo būti priimtas.
Šalies argumentai
10. 2024 m. gruodžio 17 d. atsakovas pateikė teismui prašymą dėl 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių vykdymo atgręžimo (3 t., b. l. 100-101), įpareigojant Bendrovę grąžinti atsakovui iš jo išieškotą 539,85 Eur sumą. Atsakovas nurodė, kad antstolė Inga Karalienė 2024 m. balandžio 19 d. nurodė priverstinai nurašyti iš atsakovo sąskaitos 37 876,31 Eur. Vykdant antstolės patvarkymą, atsakovas sumokėjo 238,24 Eur, taip pat iš atsakovo darbo užmokesčio atsakovo darbdavys ((duomenys neskelbtini)) nurašė 301,61 Eur. Pasak atsakovo visa ši suma turi būti jam grąžinta pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 760 straipsnio 1 dalį. 2024 m. gruodžio 17 d. atsakovas taip pat pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus (4 t., b. l. 1-11), kuriuose pakartojo, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių nurodytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Atsakovas taip pat pakartojo, jog nesant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (pirmiausia – neteisėtų veiksmų) ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo yra atmestinas. Atsakovas šiuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė Bendrovės patikslintą ieškinį atmesti, o Administratorei skirti iki 300 Eur baudą už sąmoningai teismui nepateiktą atsakovo ir jo atstovų kontaktinę informaciją.
11. 2025 m. sausio 2 d. Bendrovė, atstovaujama Administratorės, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (4 t., b. l. 100-105), kuriuose pakartotinai nurodė, kad tyčinio bankroto byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar Bendrovės bankrotas kilo dėl sąmoningo blogo Bendrovės valdymo, o šioje byloje prašoma priteisti žalą dėl neperduoto Bendrovės turto. Rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodyta, kad Administratorė neturėjo pareigos nurodyti advokatų Edvardo Sinkevičiaus ir Vaido Jurkevičiaus kaip atsakovo atstovų, nes atsakovas su šiais advokatais buvo sudaręs sutartį dėl atstovavimo kitoje civilinėje byloje. Rašytiniuose paaiškinimuose pastebėta, kad atsakovas pagrįstai prašo spręsti sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą, jeigu teismas ieškinį atmestų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdyje Administratorės vadovė prašė Bendrovės patikslintą ieškinį tenkinti, o atsakovo advokatas prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
13. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo, kaip Bendrovės (šiuo metu likviduojamos dėl neteisminio bankroto) buvusio vadovo civilinės atsakomybės. Patikslintame ieškinyje, kaip minėta, nurodyta, kad atsakovas galimai išvaistė ir (ar) pasisavino Bendrovės turtą, kuris Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis sudarė 36 039 Eur. Šią sumą ir prašoma priteisti iš atsakovo kaip Bendrovei padarytą žalą.
14. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis Bendrovė įsteigta 2019 m. kovo 25 d. Bendrovei nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. vadovavo K. B., nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. liepos 28 d. – A. S., nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2022 m. sausio 21 d. Bendrovės vadovas buvo D. P., o nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. liepos 25 d. A. S. Bendrovės akcininkas nuo 2019 m. balandžio 17 d. yra G. B. Bendrovės 2023 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Bendrovei pradėta bankroto procedūra ne teismo tvarka. Nuo šio nutarimo priėmimo Bendrovės valdymo organai neteko įgaliojimų, nemokumo administratore paskirta UAB „Henkoo“. Bendrovės 2023 m. gegužės 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintas Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 53 313,02 Eur sumai ir Bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto.
15. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organo narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Taigi, šios CK normos nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines (pasitikėjimo) pareigas bendrovei. Bendrovės vadovo pareiga veikti išimtinai bendrovės interesams yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei teismų praktikoje. Fiduciarinių pareigų pažeidimas užtraukia vadovui civilinę atsakomybę. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgdami į kreditorių interesus, gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, todėl kreditorių reikalavimų patenkinimas gali tapti neįmanomas ar sunkiai įgyvendinimas. Siekiant sutrukdyti vykdyti nesąžiningas verslo schemas, įstatyme įtvirtinamos kreditorių interesų apsaugos priemonės, viena jų – galimybė taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
16. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). Taigi, šiuo atveju Administratorei kilo pareiga įrodyti, kuriais konkrečiai atsakovo neteisėtais veiksmais ir kokio dydžio žala buvo padaryta, koks priežastinis ryšys buvo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
17. Įrodinėdama atsakovo, kaip buvusio Bendrovės vadovo, neteisėtus veiksmus, Administratorė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas matydamas, kad Bendrovė nevykdo savo turtinių prievolių (2022 m. liepos 19 d. Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 22 709,10 Eur, t. y. VSDFV Vilniaus skyriui 1 582,48 Eur, VMI 2 418,77 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ 384,59 Eur, UAB „Linde GAS“ 130,17 Eur, UAB „Lindstrom“ 193,09 Eur ir A. B. 18 000 Eur), neinicijavo Bendrovei nemokumo proceso, kol dar Bendrovėje buvo turto.
18. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2022 m. liepos 22 d.) (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Administratorė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2022 m. liepos 19 d. Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 22 709,10 Eur. Pasak Administratorės, tuo metu didžiausias Bendrovės įsiskolinimas (79 proc. visų įsipareigojimų) buvo įsipareigojimas Bendrovės vienintelio akcininko G. B. sutuoktinei A. B. (18 000 Eur). Vien tai, kad Bendrovė atsakovo vadovaujamu laikotarpiu (nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. liepos 25 d.) turėjo tam tikrų ginčijamų ar neginčijamų (vykdytinų) įsipareigojimų, savaime nereiškia, kad Bendrovė buvo nemoki, t. y. negalėjo laiku vykdyti savo turtinių prievolių ar, kad jos įsipareigojimai viršijo jos turto vertę. Sprendžiant dėl nemokumo paprastai vertinama tai, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar įmonė sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) dengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas ir kt. Nagrinėjamu atveju Administratorė patikslintame ieškinyje nurodė, kad Bendrovės vienintelio akcininko G. B. 2023 m. sausio 2 d. sprendimu Bendrovės veikla buvo nutraukta tik nuo 2023 m. sausio 4 d., t. y. praėjus penkiems mėnesiams po to, kai atsakovas nebebuvo Bendrovės vadovu. Administratorei neįrodinėjus ir neįrodžius, kad Bendrovė buvo nemoki tuo metu, kai atsakovas ėjo Bendrovės vadovo pareigas, negalima išvada, kad atsakovas pažeidė JANĮ 5 straipsnio 1 punktą (neinicijavo nemokumo proceso, kai tą daryti privalėjo).
19. Šiuo aspektu teismas taip pat pažymi, kad iš Bendrovės 2023 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo, kurio metu buvo nuspręsta pradėti Bendrovei bankroto procedūrą ne teismo tvarka, dalyvių sąrašo matyti, jog tuo metu Bendrovės kreditoriais nebuvo nei AB „Energijos skirstymo operatorius“, nei UAB „Linde GAS“, nei UAB „Lindstrom“, o buvo tik VSDFV Vilniaus skyrius su 1 587,77 Eur reikalavimu, VMI su 3 169,84 Eur reikalavimu bei A. B. jau su 42 352,92 Eur reikalavimu (vietoje 18 000 Eur reikalavimo, kuris, pasak Administratorės, buvo atsakovo vadovavimo Bendrovei pabaigoje 2022 m. liepos 19 d.). Taigi, laikotarpiu, kai Bendrovėje nebuvo vadovo, Bendrovės įsipareigojimas Bendrovės vienintelio akcininko sutuoktinei išaugo daugiau nei dvigubai ir sudarė jau absoliučiai didžiąją dalį (90 proc.) visų Bendrovės įsipareigojimų.
20. Įrodinėdama atsakovo neteisėtus veiksmus, Administratorė patikslintame ieškinyje, kaip minėta, taip pat nurodė, kad atsakovas pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį, turėjo perduoti Administratorei Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytą turtą 36 039 Eur sumai, tačiau to iki šiol nepadarė. Atitinkamai, Administratorė patikslintame ieškinyje darė prielaidą, kad atsakovas šį turtą galimai išvaistė ir (ar) pasisavino.
21. JANĮ 57 straipsnis reglamentuoja juridinio asmens valdymo organų pareigas iškėlus bankroto bylą, be kita ko, ir pareigą per teismo nustatytą terminą perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Bendrovės bankroto procedūra buvo pradėta ne teismo tvarka. Administratorė Bendrovei paskirta 2023 m. vasario 23 d., t. y. atsakovui jau nesant Bendrovės valdymo organu (vadovu). Netrukus po to, t. y. 2023 m. kovo 3 d. atsakovui paštu (adresu (duomenys neskelbtini)) buvo išsiųstas Administratorės 2023 m. vasario 28 d. pranešimas „Dėl pradėto UAB „Aderna“ bankroto proceso ne teismo tvarka ir su tuo susijusių pareigų“, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma atsakovo iki 2023 m. kovo 10 d. perduoti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus ir visus Bendrovės dokumentus ir turtą. Minėtame pranešime atsakovui nebuvo niekaip detalizuotas prašomas perduoti turtas. Be to, byloje nėra duomenų, kad minėtas pranešimas atsakovui buvo išsiųstas registruota pašto siunta, nėra duomenų, kad minėtas pranešimas atsakovui buvo įteiktas. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad šio Administratorės pranešimo atsakovas negavo. Taigi, nesant duomenų, kad atsakovas būtų informuotas apie terminą, per kurį turi perduoti Administratorei jo žinioje esantį Bendrovės turtą, negalima daryti išvados, kad atsakovo neveikimas buvo neteisėtas.
22. Teismas papildomai pažymi, kad teismo posėdyje Administratorės vadovė negalėjo nurodyti dėl kokio konkrečiai turto pasisavinimo ir (ar) išvaistymo ji daro prielaidą patikslintame ieškinyje. Administratorės vadovė nurodė, kad negali įvardinti konkretaus turto, nes atsakovas neperdavė jai Bendrovės dokumentų. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2354-560/2023 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „bylos duomenys patvirtina, kad nors A. S. neperdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentų, tačiau jis nurodo, kad šiuo metu visus įmonės dokumentus yra sukaupęs ir gali tai padaryti“ (1 t., b. l. 80-85). Kaip minėta, patikslintas ieškinys teisme priimtas 2023 m. rugsėjo 14 d. Taigi, Administratorė, pateikdama šioje byloje patikslintą ieškinį, iš esmės vėliausiai iš civilinės bylos Nr. eB2-2354-560/2023 jau turėjo žinoti, kad atsakovas neatsisako bendradarbiauti ir perduoti Administratorei jo žinioje esančius Bendrovės dokumentus (tai patvirtina ir byloje esantis atsakovo dar likvidatoriui rašytas 2023 m. sausio 20 d. elektroninis laiškas (4 t., b. l. 47)). Atitinkamai, gavusi iš atsakovo jo turimus Bendrovės dokumentus ir juos įvertinusi, Administratorė galėjo geriau įvertinti visas aplinkybes, prieš reikšdama teisme reikalavimą dėl Bendrovės turto galimo pasisavinimo ir (ar) iššvaistymo ir su tuo susijusios žalos. To nagrinėjamu atveju neatlikta nebuvo, todėl Administratorės reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti (paremti prielaidomis). Vien tai, kad 2021 m. gruodžio 31 d. balanse buvo ilgalaikio materialaus turto už 12 172 Eur, atsargų už 12 718 Eur, per vienerius metus gautinų sumų 6 117 Eur ir 5 032 Eur pinigų, nereiškia, kad atsakovas turėjo perduoti Administratorei 36 039 Eur vertės turtą. Kaip minėta, atsakovas Bendrovės vadovu buvo nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. liepos 25 d., todėl Administratorė, spręsdama dėl perduotino turto, apskritai negalėjo remtis išimtinai 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis. Iš atsakovo į bylą pateiktos 2023 m. liepos 17 d. suformuotos ir buhalterės A. V. pasirašytos Bendrovės sąskaitų apyvartos (toliau – Sąskaitų apyvarta) matyti, kad atsakovo vadovavimo Bendrovei laikotarpio pabaigoje ilgalaikio turto Bendrovėje nebuvo, iš esmės didžiąją dalį trumpalaikio turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos, pirkėjų skolų vertė, gautinas pridėtinės vertės mokestis ir kitos gautinos sumos. Iš minėtos Sąskaitų apyvartos taip pat matyti, kad pinigų likutis tuo metu buvo su minusu (4 t., b. l. 92).
23. Kaip minėta, Administratorė vėliau nurodė, jog iš atsakovo pateiktos Sąskaitų apyvartos matyti, kad iki 2022 m. liepos 31 d. trumpalaikis turtas sumažėjo iki 11 942,89 Eur, kas, pasak Administratorės, patvirtina, jog reikalavimas dėl 36 039 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas. Šis Administratorės argumentas teismo nepripažįstamas pagrįstu. Iš Sąskaitos apyvartos matyti, kad Bendrovės trumpalaikio turto likutis laikotarpio pradžiai (2022 m. sausio 1 d.) buvo 23 951,04 Eur, o laikotarpio pabaigai (2022 m. liepos 17 d.) buvo 11 942,89 Eur (1 t., b. l. 160), t. y. sumažėjo 12 008,15 Eur suma. Ilgalaikio turto likutis laikotarpio pradžiai buvo 12 171,93 Eur, o laikotarpio pabaigai 0 Eur. Taigi, bendrai ilgalaikio ir trumpalaikio turto sumažėjimas per nurodytą laikotarpį buvo ne 36 039 Eur, o 24 180,08 Eur. Be to, situacija, kai įmonei vykdant veiklą tam tikru periodu neigiama prasme keičiasi jos ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė negali būti savaime prilyginama įmonės vadovo neteisėtiems veiksmams. Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovo vadovavimo Bendrovei pabaigoje Bendrovė ilgalaikio turto nebeturėjo, nes ilgalaikis turtas buvo parduotas, be to, Defektiniu aktu kaip netinkamos naudoti buvo nurašytos ratų balansavimo staklės, apsaugos sistema. Šiuos argumentus patvirtinta į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (4 t., b. l. 92, 94).
24. Taigi, ieškovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), reikalavimas taikyti atsakovui, kaip Bendrovės buvusiam vadovui, civilinę atsakomybę ir priteisti iš jo 36 039 Eur dydžio žalą yra nepagrįstas. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas patikslintą ieškinį atmeta.
25. Kaip minėta, atsakovas prašė taikyti 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių vykdymo atgręžimą (3 t., b. l. 100-101), įpareigojant Bendrovę grąžinti atsakovui iš jo išieškotą 539,85 Eur sumą. Byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad iš atsakovo buvo išieškota minėto dydžio suma (3 t., b. l. 119-123). Administratorė šiam atsakovo prašymui neprieštaravo su sąlyga, jeigu išnagrinėjus bylą iš naujo, ieškinys būtų atmestas. Taigi, byloje dėl minėtos aplinkybės tarp šalių nesant ginčo, teismas šį atsakovo prašymą tenkina ir įpareigoja Bendrovę grąžinti atsakovui pagal sprendimą už akių išieškotą sumą (CPK 760 straipsnio 1 dalis).
26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas pateikė duomenis apie tai, kad už prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (1 t., b. l. 65). Teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl šios atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš priešingos šalies (šiuo atveju – Bendrovės nemokumo administravimui skirtų lėšų).
27. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 24,12 Eur. Jos priteistinos valstybei iš ieškovės nemokumo administravimo skirtų lėšų. Priteistas išlaidas privaloma sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).
28. Tenkinti atsakovo prašymą ir skirti Administratorei baudą pagrindų teismas nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 94, 96 straipsniais, 259, 260 straipsniais, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 760 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ardena“ patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ardena“ (juridinio asmens kodas 305088555) administravimui skirtų lėšų 539,85 Eur (penkis šimtus trisdešimt devynis eurus 85 ct) sprendimo įvykdymo atgręžimo išlaidų ir 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ardena“ (juridinio asmens kodas 305088555) administravimui skirtų lėšų 24,12 Eur (dvidešimt keturis eurus 12 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.