- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-1405-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31846-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VM Production“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tavira“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VM Production“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tavira“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VM Production“ dėl sumokėto avanso grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 000 Eur sumokėtą avansą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė su atsakove 2017 m. kovo 29 d. sudarė sutartį Nr. TI70320/VI (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagaminti dešimt stiklo pluošto kompozitinių baseinų, o ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais sumokėti už gaminius. Ieškovė 2017 m. kovo 31 d. sumokėjo atsakovei 5 000 Eur avansą, tačiau gaminiai nebuvo pradėti gaminti. Ieškovės atstovai 2017 m. gegužės pradžioje buvo nuvykę pas atsakovę ir pamatė, jog baseinai nepradėti gaminti, buvo pradėtos daryti tik medinės formos baseinų gamybai. Ieškovė, supratusi, kad užsakymas įvykdytas nebus, nutraukė Sutartį. Kadangi atsakovė neįvykdė sutarties, ji privalo grąžinti ieškovei 5 000 Eur avansą.
2. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 10 000 Eur avanso sumokėjimas buvo esminė Sutarties sąlyga, be kurios baseinų gamyba negalėjo būti pradėta. Tačiau ieškovė sumokėjo tik ½ dalį avanso, tai yra 5 000 Eur. Atsakovė pradėjo baseinų formos gamybą, bet ieškovei nesumokėjus likusios avanso dalies, baseinų gamybos forma liko nebaigta. Ieškovė pareikalavo grąžinti avansą bei informavo apie Sutarties nutraukimą. Atsakovė sutiko nutraukti Sutartį ir pažadėjo grąžinti avansą, kai tik suras naują baseinų užsakovą. Tačiau, naujas užsakovas surastas nebuvo, todėl atsakovė avanso negražino. Sutartis nebuvo vykdoma dėl ieškovės kaltės. Atsakovė patyrė 7 500 Eur nuostolių, todėl ieškovė negali prašyti grąžinti avanso.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Tavira“ iš atsakovės UAB „VM Production“ 5 000 Eur sumokėto avanso, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 5 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. rugpjūčio 23 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 450 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai iš atsakovės UAB „VM Production“ 4,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, jog šalių sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip rangos sutartis. Pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalį, jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Nagrinėjamoje byloje ieškovė šiuo pagrindu atsisakė (nutraukė) Sutarties, o atsakovė 2017 m. birželio 15 d. iš esmės su tuo sutiko. Pagal Sutartį ieškovė privalėjo sumokėti 5 000 Eur avansą iki 2017 m. balandžio 3 d., savo įsipareigojimą ji įvykdė tinkamai, sumokėjo 2017 m. kovo 31 d. Atsakovė privalėjo pagaminti pirmą baseiną iki 2017 m. gegužės 10 d., ieškovei sumokėjus 5 000 Eur avansą. Atsakovė šios prievolės neįvykdė, o ieškovė 2017 m. gegužės pradžioje nustatė, jog gaminio forma tik pradėta gaminti. Todėl ieškovė pagrįstai pripažino, jog atsakovė negalės padaryti darbo iki termino pabaigos. Pirmojo baseino pagaminimo terminas pagal Sutartį siejamas tik su pirma dalimi (5 000 Eur) avanso (Sutarties 4.1.2 punktas), todėl antros dalies (5 000 Eur) nesumokėjimas, neatleido atsakovės nuo prievolės nustatytais terminas pagaminti gaminį.
5. Kai užsakovas nutraukia rangos sutartį pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalį, rangovas privalo grąžinti užsakovui jo perduotas medžiagas ir kitokį turtą, o jeigu to padaryti neįmanomą, - atlyginti jų vertę pinigais (CK 6.670 straipsnis). Ieškovės reikalavimą grąžinti sumokėtą avansą teismas pripažino pagrįstu, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 5 000 Eur sumokėtą avansą. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė UAB „VM Production“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Teismas bylą išnagrinėjo atsakovei nedalyvaujant, jai nepranešęs apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Pagal CPK 133 straipsnį dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Byla buvo išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant, todėl ji prarado galimybę bei teisę gintis nuo pareikšto ieškinio, pateikti priešieškinį, dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, pasisakyti byloje, dalyvauti įrodymų tyrime, užduoti klausimus bei atlikti kitus procesinius veiksmus, gindama savo teisėtus interesus.
Atsiliepimas
6.2. Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad jai procesinius dokumentus teismas siųstų ne buveinės, o atsiliepime nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas pranešimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą šiuo adresu atsakovei nesiuntė. Teismas 2017 m. spalio 25 d. teismo šaukimą apie posėdžio vietą ir laiką bei 2017 m. spalio 24 d. nutartį išsiuntė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Nagrinėjama byla yra neelektroninio formato, atsakovė nebuvo prisijungusi prie šios teismų sistemos, nežinojo, jog dokumentai jai išsiųsti per EPP, todėl pagrįstai tikėjosi gauti visus procesinius dokumentus atsiliepime nurodytu adresu. Atsakovė neturi pakankamai įgūdžių naudotis EPP sistema ir paprastai ja naudojasi tik kai turi atstovą byloje, kai jai suteikiama pagalba ja naudotis. Pripažintina, jog teismo pranešimas apie posėdžio vietą ir laiką atsakovei nebuvo įteiktas. Teismas negalėjo nagrinėti bylos atsakovei nedalyvaujant, kadangi apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovei nebuvo tinkamai pranešta. Todėl teismo sprendimas yra naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
6.3. Teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas nevertino atsakovės atsiliepime išdėstytų argumentų, netyrė jos pateiktų įrodymų, bet vadovavosi tik ieškovės ieškinyje išdėstytais argumentais. Teismas netinkamai aiškino šalių sudarytą Sutartį ir ją kvalifikavo. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog buvo sudaryta bendradarbiavimo pagrindu paremta paslaugų sutartis. Atsakovė nesutiko su ieškovės Sutarties aiškinimu. Pagal Sutarties sąlygas šalys susitarė dėl baseinų formos gamybos, jos finansavimo bendromis lėšomis, o ją pagaminus, dėl jos panaudojimo baseinų gamybai bei jos nuosavybės perleidimo kiekvienai iš šalių atvejų. Teismas šių aplinkybių nenustatė ir nevertino. Teismas neteisingai Sutartį išaiškino ir kvalifikavo kaip rangos sutartį. Iš tikrųjų šalys sudarė ne rangos, o jungtinės veiklos sutartį. Šalių susitarimas dėl baseino formos gamybos ir tolesnio jos naudojimo, numatant gaminti 10 stiklo pluošto kompozicinių baseinų, atitinka jungtinės veiklos (CK 6.969 straipsnis), o ne rangos teisinius santykius. Ieškovės įnašą pagal CK 6.970 straipsnio 1 dalį sudarė pinigai (10 000 Eur), o atsakovės – darbai ir medžiagos. Ieškovei nevykdant savo įsipareigojimų, negalėjo būti sukurtas bendros veiklos rezultatas – baseinų forma.
6.4. Sutarties 1.2, 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose buvo numatyta, kad ieškovė turi sumokėti atsakovei 10 000 Eur avansą. Tačiau ieškovė pažeidė sutartį ir savo sutartinio įsipareigojimo sumokėti visą avanso sumą iki sutartimi nustatyto termino (2017 m. balandžio 18 d.) neįvykdė, nors žinojo, kad avansas yra skirtas baseinų formos pagaminimui, be kurios stiklo pluoštų kompozicinių baseinų gamyba iš viso negalima. Atsakovė savo įsipareigojimus pagal sutartį vykdė laiku ir tinkamai – gamino baseinų gamybos formą, tačiau jos nebaigė dėl to, kad ieškovė nevykdė pareigos sumokėti visą avanso sumą. Ieškovė turėjo sumokėti 5 000 Eur iki 2014 m. kovo 31 d. ir 5 000 Eur iki 2017 m. balandžio 18 d., tačiau antrojo mokėjimo neatliko. Atsakovė dėl ieškovės padaryto Sutarties pažeidimo negalėjo įvykdyti įsipareigojimo, tai yra iki 2017 m. gegužės 10 d. pagaminti baseinų formą ir pirmą stiklo pluošto kompozicinį baseiną.
6.5. Pagal CK 6.221 straipsnį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Sutartis buvo neįvykdyta dėl ieškovės kaltės, todėl atsakovė patyrė nuostolius. Todėl ieškovė negali reikalauti grąžinti sumokėto avanso, tačiau privalėtų, atsakovei pareikalavus, padengti jos patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Baseinų gamybos forma buvo gaminama pagal individualų užsakymą, ji nėra baigta ir negali būti parduota ar kitaip panaudota. Visas su šios formos gamyba susijusias išlaidas bei kitus nuostolius, privalo padengti ieškovė, nes ji atsisakė toliau vykdyti sutartį.
6.6. Pagal CK 6.971 straipsnį jungtinės veiklos partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenumato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. Nebaigta baseino gamybos forma yra ieškovės ir atsakovės bendra dalinė nuosavybė, tačiau dėl nebaigtumo jos negalima naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį, todėl ji yra bevertė. Pagal CK 6.974 straipsnį bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis. Jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. Tai reiškia, kad ieškovė turi prisiimti su jungtine veikla susijusias išlaidas ir neturi teisės prašyti atsakovės grąžinti sumokėtą avansą.
7. Atsiliepimu į atsakovės UAB „VM Production“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Tavira“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Kadangi atsakovei yra suteiktas prisijungimas prie LITEKO VLP (Viešųjų elektroninių paslaugų) posistemio, teismas pagal CPK 175 ¹ straipsnį ir 2012 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą NR. 1R-332 „Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ tinkamai įteikė atsakovei teismo šaukimą apie parengiamąjį teismo posėdį per EPP.
7.2. Šalių sudaryta Sutartis yra tipinė rangos sutartis ir neturi nieko bendro su apeliaciniame skunde nurodyta jungtinės veiklos sutartimi. Šioje Sutartyje nebuvo numatyta jungtinės veiklos sutarčiai būdingo turto ar kitokių išteklių kooperavimo, bendro tikslo, bendro tvarkymosi, bendro pelno ar bendros atsakomybės. Bendradarbiavimas pasireiškė tuo, kad sudaryta rangos sutartis buvo nukreipta į nevienkartinį (didesnės apimties) gaminių užsakymą, išdėstant šio užsakymo vykdymą tam tikrais etapais numatytam laikotarpiui, bei užsakovei sutinkant avansu apmokėti dalį išlaidų formai pagaminti atsižvelgiant į tai, kad ši forma gali būti panaudota tik konkrečiam užsakymui vykdyti. Tačiau ši baseino forma netapo bendrąja nuosavybe.
7.3. Nuo Sutarties pasirašymo ir pirmo 5 000 Eur avanso sumokėjimo ieškovė dėjo visas įmanomas pastangas, kad baseinas būtų pagamintas laiku. Sutartyje buvo numatyti pakankamai trumpi terminai, todėl jau po pirmos avansinės įmokos gavimo atsakovė privalėjo iš karto pradėti ir intensyviai vykdyti baseino modelio, formos ir paties baseino gamybos darbus. Kadangi darbai nebuvo vykdomi, ieškovė neskubėjo mokėti antros avansinės įmokos. Atsakovės vadovas pats patvirtino, jog nėra jokios galimybės laiku, tai yra iki 2017 m. gegužės 10 d. pagaminti baseiną. Atsakovė nei žodžiu, nei raštu nereikalavo, jog ieškovė sumokėtų antrąją avanso dalį, kadangi net ir už pirmąją avanso dalį buvo atlikta tik maža dalis darbų.
7.4. Jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Atsakovė pripažino savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo vėlavimą, nesikreipė ir nereikalavo iš ieškovės sumokėti antrą avansinę įmoką, sutiko nutraukti sutartį ir grąžinti ieškovei įmokėtą avansą. Tik vėliau, kai ieškovė pateikė ieškinį teismui, atsirado nesąžininga gynybinė atsakovės pozicija. Ieškovė, nors ir patyrė nuostolių dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo, prisiteisti iš atsakovės dėl jos kaltės patirtų nuostolių nesiekia, tik nori susigrąžinti įmokėta avansinę įmoką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės buvo priteistas 5 000 Eur avansas už neįvykdytą prievolę pagal rangos sutartį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
9. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog jai nebuvo tinkamai pranešta apie teismo parengiamąjį posėdį, kurio metu teismas iš karto perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304-1075/2018).
10. Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304-1075/2018).
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Juridinių asmenų registre nurodytas atsakovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 20). Šiuo adresu teismas siuntė atsakovei ieškinio nuorašą ir pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo (b.l. 21). Minėti dokumentai grįžo neįteikti, su nuoroda, jog gavėjas siuntos neatsiėmė pašte (b.l. 22). Pakartotinai teismas siuntė dokumentus Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės vadovo adresu – (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai šiuo adresu atsakovės vadovui buvo įteikti, atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė: procesinius dokumentus siųsti adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 27).
12. Pirmos instancijos teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi parengiamąjį teismo posėdį skyrė 2017 m. lapkričio 9 d. 9 val. Nutartis ir šaukimas buvo išsiųsti registruotu paštu ir įteikti ieškovei. Byloje nėra duomenų apie nutarties ir šaukimo siuntimą bei įteikimą atsakovei. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pažymoje apie parengiamojo teismo posėdžio eigą nurodyta, jog apie posėdžio vietą ir laiką atsakovei buvo pranešta per EPP, ieškovės atstovas sutiko bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant (b.l. 57). Minėto parengiamojo teismo posėdžio metu, ieškovės atstovui neprieštaraujant, teismas nutarė pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo civilinę bylą.
13. Pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas CPK 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
14. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 21 punktą, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.
15. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą atsakovė nepatenka į CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje apibrėžtą asmenų ratą, kurie privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1). patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 36-37 punktai nustato paslaugų gavėjo LITEKO VEP posistemyje paskyros deaktyvavimo tvarką, po kurios teismas nebegali paslaugų gavėjui teikti jokių procesinių dokumentų. Šiuo metu atsakovės LITEKO VEP paskyra yra aktyvi.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė, vertinant, ar atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo parengiamojo posėdžio laiką ir vietą, yra pačios atsakovės atsiliepime nurodytas pageidavimas procesinius dokumentus gauti jos vadovo gyvenamosios vietos adresu. Pagal CPK 121 straipsnio 1 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Kadangi atsakovė nurodė teismui pageidaujamą korespondencijos adresą, pripažintina, jog ji tinkamai įvykdė savo pareigą pranešti apie procesinių dokumentų įteikimo būdo (ne per EPP) pasikeitimą.
17. Aplinkybė, jog atsakovė nebuvo deaktyvavusi savo LITEKO VEP paskyros, nagrinėjamoje byloje negali būti vertinama, kaip suteikianti teismui teisę neatsižvelgti į bylos šalies prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo bei adreso, pareikštą laiku ir tinkamai konkrečioje byloje. Pažymėtina, jog LITEKO duomenys patvirtina, jog atsakovė savo LITEKO VEP paskyra naudojosi kitoje Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje (Nr. e2-13195-877/2016), kurioje atsakovė turėjo atstovą – profesionalų teisininką, o pats bylos nagrinėjimas buvo baigtas 2016 m. gruodžio 19 d. Taigi iki ieškinio pateikimo nagrinėjamoje byloje 2017 m. rugpjūčio 22 d. buvo praėję daugiau nei pusę metų. Be to, bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu atsakovė nebuvo atstovaujama advokato, nagrinėjama byla nėra elektroninė.
18. Pažymėtina, jog ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei buvo įteikti ne per EPP sistemą, o registruotu paštu, tuo pačiu adresu, kuriuo atsakovė vėliau pareiškė pageidavimą gauti visus teismo procesinius dokumentus. Taigi teismas tokiu pradiniu procesinių dokumentų įteikimu leido atsakovei pagrįstai tikėtis, jog ir visi kiti procesiniai dokumentai jai bus įteikti tokiu pačiu būdu ir adresu. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo teismo posėdžio laiką bei vietą.
19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors atsakovė ir nebuvo deaktyvavusi savo LITEKO VEP paskyros, tačiau jai atsiliepime nurodžius teismui pageidavimą gauti procesinius dokumentus paštu įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu, byloje taikytomis informavimo apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį priemonėmis nebuvo pasiektas efektyvus šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nustatyti informavimo apie teismo posėdį trūkumai vertintini kaip pagrindinių CPK principų, teisės į teismą pažeidimai (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas), sudarantys pagrindą tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.