Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-05-09 · Civilinė byla Nr. 2-610-1080/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-09
Bylos Nr.
2-610-1080/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02067-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dovilė Baradinskienė
Ieškovas
M. A.
Atsakovas
akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos
Trečiasis asmuo
Vilkaviškio rajono savivaldybė
Kategorijos
  • 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-610-1080/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02067-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Žurienei,dalyvaujant ieškovui M. A.,atsakovės atstovams I. M., N. B.,trečiojo asmens atstovei R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinėje byloje pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, dėl žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas M. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau ir – Direkcija), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Susisiekimo ministerijos (toliau ir – Ministerija), 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos 5 153 Eur turtinės žalos atlyginimo; 4) nustatyti terminą AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai pašalinti greičio mažinimo priemonę „kalnelį“ ties pareiškėjo namu, įrengtu (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad ieškovas kartu su mažamečiu vaiku 2019 metais gegužės mėnesį pradėjo gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini). Įsikėlęs į namą pastebėjo, kad esant didesniam transporto priemonių judėjimui name jaučiasi vibracija, nuo pravažiuojančių automobilių, o ypač vilkikų, girdimas triukšmas. Taip pat ieškovas pastebėjo, kad namo sienose, lubose, namo išoriniame fasade atsirado įtrūkimai, nors namas iki tol buvo puikios būklės. Įtrūkimai su laiku pradėjo didėti, o nuo sienų ir lubų pradėjo byrėti tinkas. Ieškovo įtarimu, vibracija ir triukšmas namie jaučiasi nuo to, kad tik 9,5 metro nuo jo namo durų ir nuo langų tik 8,1 metro atstumu yra įrengtas kalnelis, t. y. greičio mažinimo priemonė, įrengta kelio ruože 12,48 km valstybinės reikšmės kelyje (duomenys neskelbtini). Ieškovas būdamas neįgalus, gyvendamas name su mažamečiu vaiku dėl to jaučiasi nesaugus, patiria nerimą. Nuo 2019 metų iki 2020 metų vasario mėnesio name esantys įtrūkimai padidėjo. Ieškovas kreipėsi į draudimo kompaniją Compensą dėl turtinės žalos atlyginimo, kurios specialistai apžiūrėjo namą, jį fotografavo bei atliko kitus būtinus veiksmus. Draudimo kompanija 2020 m. kovo 20 d. sprendimu atsisakė atlyginti žalą, motyvuojant, jog tai nėra draudiminis atvejis, nes namo fasado, sienų, lubų įtrūkimai atsirado dėl prie namo esančios gatvės transporto priemonių sukeltos vibracijos. Dėl šių įvykių ieškovas patyrė emocinį šoką, jaučiasi nesaugus dėl atsiradusių įtrūkimų nuo sukeltos transporto priemonių vibracijos ir įrengtos greičio mažinimo priemonės – kalnelio. Ieškovui tapo žinoma, kad greičio mažinimo priemonė - kalnelis, privalo būti įrengtas atstumu 30 metrų nuo gyvenamųjų pastatų. Ieškovas pats asmeniškai atliko išmatavimus, iš kurių matyti, kad atstumas nuo namo langų iki greičio mažinimo priemonės kalnelio yra 8,1 metro, o nuo namo durų tik 9,5 metro. Prie namo nėra įrengta triukšmo mažinimo priemonė, todėl triukšmas nuo pravažiuojančių transporto priemonių sklinda visą parą.

3. Pažymi, kad kalnelis įrengtas vadovaujantis 2010 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-146 patirtintomis Inžinierinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir įrengimo rekomendacijomis (RISEP 10), o įsakymu Nr. V-294 patvirtinus 2016 m. gegužės 18 d. RISEP 10 pakeitimą, 75 punkte nustatyta, kad iškilios greičio mažinimo priemonės negali būti įrengtos arčiau nei 30 metrų atstumu nuo gyvenamųjų pastatų. Esant įstatyminiam reglamentavimui ieškovas buvo priverstas teikti skundus dėl susiklosčiusios situacijos į įvairias institucijas. LR Seimo Kontrolierius 2020 m. rugsėjo 15 d. priėmė pažymą, kurioje konstatavo, kad ieškovo skundas dėl Direkcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) pagrįstas ir pateikė rekomendacijas, į kurias Ministerija atitinkamai nereagavo. Susisiekimo ministerijos viceministras pateikė ieškovui informacinio pobūdžio pranešimą. Ieškovo teigimu, Ministerija nevykdo tiesioginės pareigos spręsti ieškovo nurodomą klausimą, kas rodo akivaizdų tyčinį biurokratizmą, aplaidumą, neveikimą. Jokie konkretūs veiksmais ir sprendimai nebuvo priimti, nes iki šiol niekas nėra padaryta. Greičio mažinimo priemonė įrengta 2012 metais pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, tačiau jie buvo pakeisti 2016 metais, bet Direkcija nuo 2016 metų iki 2018 metų nesiėmė jokių veiksmų. Direkcija privalėjo imtis efektyvių veiksmų, o tokiems darbams kaip kalnelių panaikinimas neturi būti sudaromos eilės. Direkcijos pareigūnų neteisėtas neveikimas yra nurodytas LR Seimo kontrolieriaus pažymoje, todėl ieškovas dėl jų nesikartoja. Direkcija neveikia vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka ir nesiima priemonių pašalinti greičio mažinimo priemonę ties ieškovo namu.

4. Ieškovo teigimu, Ministerija nesilaiko Saugaus eismo automobiliais keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalies, ignoruoja Kelių įstatymo 5 straipsnį bei Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio nuostatas, nurodančių ministro pareigą koordinuoti ir kontroliuoti įstaigų prie ministerijų veiklą. Ministerija nesilaiko Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1480 patvirtintų nuostatų, įskaitant ir numatyti priemones, kuriomis mažinamos neigiamas transporto priemonių poveikis aplinkai, neįgyvendina triukšmo prevencijos valdymo ir prevencijos priemonių. Ieškovo teigimu, Ministerija privalėjo imtis priemonių atitinkamai ir deramai išnagrinėti paduotus skundus dėl Direkcijos neteisėto neveikimo ir aplaidumo, ji taip pat ignoruoja LR Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodytas rekomendacijas.

5. Ieškovas nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala jo atžvilgiu pasireiškė tuo, kad Direkcija ilgą laiką ties jo namu nepašalina kalnelio ir dėl tokių veiksmų nevykdymo ieškovui ir jo vaikui kilo neigiami padariniai. Direkcijos veiksmai yra intensyvūs, ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kadangi ieškovas du metus negali ramiai naudotis savo būstu dėl transporto priemonių keliamo triukšmo, vibracijos, negali ramiai pailsėti, išsimiegoti, dėl to patiria neigiamus išgyvenimus – tapo irzlus, sunerimęs, pablogėjo nuotaika ir savijauta. Ieškovas buvo priverstas kreiptis į šeimos gydytoją, jam buvo skirti raminamieji vaistai. Ieškovas neturtinę žalą patiria nuo 2019 metų iki šiol, todėl neturtinę žalą vertina 10 Eur per parą, dėl ko prašo priteisti 7 300 Eur neturtinę žalą. Ieškovo manymu, dėl Direkcijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais nepašalinama greičio mažinimo priemonė – kalnelis, jis patyrė 5 153 Eur turtinės žalos. Namo sienų, fasado ir vidaus darbų kaina preliminariai sudaro 2 675 Eur.

Atsiliepimas

6. Atsakovė AB Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau - Direkcija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir bylą nutraukti.

7. Nurodė, kad atsakovei nėra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, todėl ji negali būti laikoma ir viešojo administravimo subjektu. Ieškovas neskundžia ir neskundė jokio atsakovės sprendimo. Apie ginčo perėjos įrengimo teisėtumą ir planuojamus jo šalinimo darbus ieškovas buvo informuotas dar 2020 m. gegužės 19 d. raštu, pažyminti, kad kelio 12,48 km esanti iškili pėsčiųjų perėja yra prioritetinės eilės 865 vietoje ir ją numatyta tvarkyti II etapu, sutvarkymo data priklauso nuo viešųjų pirkimų procedūrų eigos. Gavęs atsakymą, ieškovas neskundė atsakovės veiksmų teismui. 2021 gegužės 10 d. atsakovė raštu informavo ieškovą, kad trečiasis asmuo priėmė sprendimą dėl bendradarbiavimo sutarties pasirašymo, įgyvendinant projektą; Projekto paprastojo remonto aprašo parengimo darbus planuojama užbaigti iki 2021 metų pabaigos. Nesat apskųstiems ir panaikintiems sprendimams, kuriais atsakovė ieškovui atsakė į jo prašymus/skundus, išdėstė planuojamų darbų atlikimo tvarką ir terminus, šiems terminams nesuėjus, ieškovas neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo dėl tariamų atsakovės neteisėtų veiksmų. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra išvestinis reikalavimas, todėl nesant jo teisių pažeidimo, ieškinys dalyje dėl reikalavimo atlyginti žalą paliktinas nenagrinėtinas.

8. Teigė, kad perėja buvo įrengta 2012 metais vadovaujantis 2010 m. birželio 9 d. patvirtintomis rekomendacijomis. Atlikus įrengto greičio mažinimo kalnelio matavimus, nustatyta, kad parametrai (aukštis apie 0,11 m, ilgis 7,0 m.) atitinka tuomet rekomendacijose nurodytus parametrų reikalavimus prie leistino važiavimo greičio 50 km/val. 2012 metais tokių parametrų greičio mažinimo kalnelis galėjo būti taikomas ir žemos kategorijos užmiesčio keliuose, kuriuose greitis ribojamas iki 70 km/val., reikalavimo, kad 30 m. spinduliu aplink planuojamą iškilios greičio mažinimo priemonės taikymo vietą nebūtų gyvenamųjų pastatų, nebuvo. Šis reikalavimas atsirado tik 2016 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-294 patvirtinus Rekomendacijų pakeitimą. Rekomendacijos kaip ir kiti normatyviniai dokumentai nustato reikalavimus statinio ar jo elemento projektavimui ar pastatymui, tačiau ne buvimui ir eksploatavimui. Todėl vien rekomendacijų pasikeitimas savaime nereiškia, kad daiktas tampa nebetinkamu ir jį reikia griauti ar rekonstruoti

9. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikusi, perėja įrengta teisėtai, yra pradėta jos pašalinimo procedūra, todėl argumentai, kad atsakovė vilkina atlikti veiksmus atmestini kaip nepagrįsti. Nesant nuginčytiems sprendimams, kuriais klausimas išspręstas iš esmės, taip pat nesant vilkinimo atlikti veiksmus, teismas neturi pagrindo įpareigoti atlikti veiksmus – pašalinti perėją per tam tikrą terminą. Ieškovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų ieškovo nuomonę dėl didelės vibracijos. Jeigu nenustatyta padidinta vibracija asmens atžvilgiu, nėra pagrindo teigti, kad dėl to gali būti daromas žalingas poveikis statiniui. Pažymi, kad gyvenamasis namas pastatytas 1962 metais. Dalį ginčo pastatų ieškovas įsigijo 2014 metais ar vėliau, todėl nėra jokių įrodymų, kad namo pažeidimai galimai susiję su perėjos įrengimu. Anot atsakovės, sienų ir lubų skilimas yra susijęs su paties namo būkle, dėl natūralaus namo susidėvėjimo, įtakotas paties namo naudojimo, jo būklės, pastatymui naudotų medžiagų kokybės, namo priežiūros ir tikėtinos nepriežiūros, nes jame ieškovas apsigyveno tik 2019 metais.

10. Pažymi, kad ieškovas nepateikė turtinę žalą pagrindžiančių duomenų. Draudimo kompanijos Compensa sprendimas žalos byloje atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nėra kvalifikuoto specialistų išvada ar statybos techninė ekspertizė, kuri galėtų būti objektyviu įrodymu defektų atsiradimo priežasčiai nustatyti. Draudimo bendrovė atsisakydama mokėti draudimo išmoką, turėdama suinteresuotumą nemokėti draudimo išmokos, nurodė jos nuomone tikėtinas, tačiau jokiais kitais objektyviais duomenimis nepagrįstas sienų ir lubų įtrūkimo priežastis. Atsakovės nesaisto ir neįpareigoja draudimo bendrovės darbuotojų nuomonė dėl galimų ar tikėtinų ieškovo namo sienų trūkinėjimo priežasčių. UAB „Alpinukas“ komercinio pasiūlymo preliminari remonto sąmata nėra turinę žalą pagrindžiantis įrodymas. Nepateikti nuostolių patyrimą patvirtinantys dokumentai, remonto apmokėjimą pagrindžiantys įrodymai.

Šalies argumentai

11. Ieškovo nurodyta atlygintina neturtinė žala taip pat yra nepagrįsta. Nėra pateikta duomenų, kad dėl perėjos buvimo ieškovas ir jo sūnus realiai patyrė nepatogumus, sveikatos sutrikimus, ar kitokią su tuo susijusią neturtinę žalą. Nėra jokių įrodymų, kada ir kaip atsirado ieškovo negalavimai nurodyti Kybartų pirminės sveikatos priežiūros gydytojo įraše, kokia jo sveikatos būklė buvo iki persikeliant gyventi į namą.

Atsiliepimas

12. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau ir – Ministerija), pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

13. Nurodė, kad iškili pėsčiųjų perėja (duomenys neskelbtini) įrengta pagal 2012 metais galiojusius RISEP 10 reikalavimus, todėl Direkcija jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikusi. Atsakovei Ministerijai netaikoma Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalis, nes ji nėra kelio savininkas. Taip pat ieškovas aiškiai nenurodo, kokias konkrečiais teisės aktų nuostatas Ministerija pažeidė. Ministerijai draudžiama nustatinėti, kokių veiksmų ir kada turėtų imtis Direkcija tam, kad būtų pertvarkyta ir atnaujinta iškilioji pėsčiųjų perėja. Iškilios perėjos tvarkymo klausimas yra išimtinai Direkcijos, kaip turto valdytojos, valdančios, naudojančios valstybinės reikšmės kelius ir jais disponuojančios, kompetencija. Pažymi, kad Compensa sprendimas žalos byloje atsisakyti mokėti draudimo išmoką savaime nepatvirtina, jog tai faktiškai įrodyta. Nėra duomenų, kad draudimo specialistai atliko techninę ekspertizę, kuri būtų laikoma objektyviu įrodymu defektų atsiradimo priežasčiai nustatyti. Anot atsakovės, iškilios pėsčiųjų perėjos tvarkymo klausimas laikytinas ieškovo gyvenimo kokybės komforto, o ne kaip RISEP 10 ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo ar vibracijos galimai sukeltos transporto priemonėms važiuojant per iškilią pėsčiųjų perėją, daromos žalos ieškovo namui, klausimą.

14. Atsakovės nuomone, Direkcijos sprendimas patvirtinti Prioritetinę rekonstruotinų bei naikintinų pėsčiųjų perėjų eilę visame valstybinės reikšmės kelių tinkle ir pagal patvirtintą prioritetinę rekonstruoti bei naikintinų pėsčiųjų perėjų eilę rekonstruoti bei naikinti visas nesaugias ir PPOT 16 reikalavimų neatitinkančias pėsčiųjų perėjas neturėtų būti laikomas Direkcijos neveikimu, ar netinkamu veikimu, o priešingai, indikuoti nuoseklų įmonės darbų planavimą, siekiant tinkamai vykdyti valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbų užsakovo funkcijas.

Atsiliepimas

15. Trečiasis asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsikleipimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Nurodė, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu pritarė bendradarbiavimo sutarties tarp Direkcijos ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos pasirašymui. Savivaldybės administracija Bendradarbiavimo sutartimi įsipareigojo pagal Direkcijos parengtą ir pateiktą Projekto – valstybinės reikšmės krašto kelio (duomenys neskelbtini) (vieta gali būti patikslinta paprastojo remonto aprašo rengimo metu) paprastojo remonto atlikimo įrengiant nežymėtą pėsčiųjų perėją, techninę užduotį organizuoti ir finansuoti Projekto paprastojo remonto aprašo parengimą. Direkcija 2021 m. gegužės 12 d. pateikė techninę užduotį valstybinės reikšmės kelio elemento projektavimui. Paprastojo remonto aprašas parengtas ir šiuo metu derinamas su kompetentingomis institucijomis. Todėl nėra pagrindo įpareigoti Direkciją atlikti prašomus veiksmus, kurie yra vykdomi.

17. Specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nutartimi byla pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilkaviškio rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka.

18. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Ieškovas papildomai patikslino, kad turtinę žalą prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2018 m. kovo 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 516 (b.l. t. 1, l 35-36). 2012 metais VĮ „Marijampolės regiono keliai“ ties ieškovo namu įrengė greičio mažinimo priemonę – kalnelį, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į ADB Compensa Vienna Insurance dėl 2020 m. vasario 3 d. įvykio (duomenys neskelbtini), kurio metu ieškovas pastebėjo įtrūkimus sienose ir lubose. Draudimo bendrovė 2020 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 9141321-1/SDZ12332 nusprendė žalos administravimą užbaigti ir draudimo išmokos nemokėti.

20. Ieškovas teigia, kad Seimo kontrolierius konstatavo, kad ieškovo skundas dėl Direkcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) pagrįstas ir pateikė rekomendacijas, į kurias Ministerija atitinkamai nereagavo. Ieškovo teigimu, Ministerija nevykdo tiesioginės pareigos spręsti ieškovo nurodomą klausimą, kas rodo akivaizdų tyčinį biurokratizmą, aplaidumą, neveikimą. Direkcija neveikia vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka ir nesiima priemonių pašalinti greičio mažinimo priemonę ties ieškovo namu. Pažymi, kad Direkcija privalėjo imtis efektyvių veiksmų, o tokiems darbams kaip kalnelių panaikinimas neturi būti sudaromos eilės. Teismas neturi pagrindo pritarti nurodytiems ieškovo argumentams.

21. Nustatyta, kad ieškovas 2020 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Direkciją su skundu dėl greičio mažinimo priemonės – kalnelio, prašydamas Direkciją imtis priemonių ir apginti ieškovo pažeistas teises bei imtis būtinų veiksmų; pavesti atlikti išsamų patikrinimą dėl nurodytų aplinkybių, faktų ir teisės aktų pažeidimų; pašalinti teisės aktų pažeidimus; imtis veiksmų ir priemonių, kad ieškovo būstui ir gyvybei bei sveikatai negrėstų pavojus (t. 1, b.l. 141-144). Direkcija, išnagrinėjusi ieškovo skundą, 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (12.5E) 2E-4713 pateikė paaiškinimus apie valstybinės reikšmės krašto kelyje (duomenys neskelbtini) esančios greičio ribojimo priemonės – kalnelio, kuri įrengta šalia ieškovo namo, įrengimo aplinkybes, jo atitikimą teisės aktų reikalavimams, jo panaikinimo tvarką; nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių Direkcijos civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Šias aplinkybes Direkcija paaiškino ir 2020 m. gegužės 25 d. rašte Nr. 2E-4955 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui (t. 1, b.l. 148-161).

22. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020 m. rugsėjo 15 d. pažymoje Nr. 4D-2020/1-537 konstatavo, kad Direkcijos pareigūnai, 2012 metais priėmę sprendimą ties namu įrengti iškiliąją greičio mažinimo priemonę, vadovavosi tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis; tyrimu nustatyta, jog nuo naujų rekomendacijų nuostatų įsigaliojimo iki nesiimta reikiamų priemonių, kad iškilios greičio ribojimo priemonės, neatitinkančios Rekomendacijų 75 punkte nurodytų sąlygų, būtų panaikintos; skundas dėl išvadų, nurodytų pažymos 12.2.4, 13.2 punktuose pripažintas pagrįstu. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pažymoje nusprendė ieškovo skundą dėl Direkcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) pripažinti pagrįstu. Seimo kontrolierius pateikė sekančias rekomendacijas: Lietuvos Respublikos susiekimo ministrui, atsižvelgus į pažymoje pateiktas išvadas, dar kartą įvertinti situaciją bei imtis kiek įmanoma skubių priemonių (pagal kompetenciją) greičio valdymo priemonių ties namu panaikinimui (t. 1, b.l.52).

23. Ieškovas 2020 m. birželio 3 d. kreipėsi su skundu į Ministeriją dėl iškilios pėsčiųjų perėjos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) ir galimų Direkcijos direktorius V. A. veiksmų, neveikimo ar administraciniais sprendimais galimai padaryto teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Ieškovas skunde nurodė prašantis atlikti patikrinimą dėl išdėstytų faktų, imtis efektyvių ir būtinų reagavimo priemonių dėl skunde nurodytų aplinkybių; panaikinti Ministerijos 2020 m. birželio 3 atsakymą Nr. (12.5E)2E; pavesti atlikti būtinus išmatavimus dėl sukeliamos vibracijos prie ieškovo namo; patraukti drausminėn atsakomybėn Direkcijos direktorių dėl biurokratizmo, aplaidumo ir neveikimo; imtis priemonių ir nedelsiant panaikinti iškiląją greičio mažinimo priemonę prie ieškovo namo. Ministerijos ministro 2020 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 7P-524 Dėl administracinės procedūros ir komisijos M. A. skundui išnagrinėti sudarymo buvo sudaryta komisija skundui nagrinėti ir pradėta administracinė procedūra dėl skunde nurodytų aplinkybių. Ministerijos ministro 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3-400 Dėl administracinės procedūros sprendimo priimtas sprendimas netenkinti ieškovo skundo, detaliai nurodžius ieškovui tokio sprendimo priėmimo aplinkybes bei padarytas išvadas (t. 2, b.l. 64-66).

24. Ministerija 2020 m. birželio 17 d. raštu Nr. 2-3084 Dėl informacijos pateikimo pateikė atsakymą į Seimo kontrolieriaus 2020 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 4D-2020/1-537/3D-1373 Dėl informacijos pateikimo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo 5.1 punktu pateiktus prašymus bei informavo apie iškilios pėsčiųjų perėjos įengimo aplinkybes ir įstatyminį reglamentavimą; paaiškino, kad po ieškovo 2020 m. balandžio 28 d. kreipimosi, atlikti greičio mažinimo kalnelio matavimai bei nurodė, jog neturėjo pagrindo atlikti pareigūnų, priėmusių sprendimą kelio ruože ties ieškovo namu įrengti kalnelius, veikos patikrinimą.

25. Direkcija, išnagrinėjusi 2020 m. birželio 17 d. Ministerijos raštą Nr. 2-3091 Dėl piliečio M. A. skundo, 2020 m. birželio 23 d. raštu Nr. (12E) 2E-6349 pateikė paaiškinimus dėl planuojamo perėjų rekonstravimo ir panaikinimo visame valstybinės reikšmės kelių tinkle, tarp jų, Direkcija planuoja eilės 865 vietoje esantį kalnelį sutvarkyti preliminariai 2021-2022 metais. Direkcija 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr. (10.4E) 2E-11343 Dėl Seimo kontrolieriaus rekomendacijos įgyvendinimo Ministeriją informavo apie susitikimą su Vilkaviškio rajono savivaldybe, kuriame nutarta, kad Direkcija ir Vilkaviškio rajono savivaldybės bendradarbiaudamos spręs dėl greičio mažinimo priemonės panaikinimo ir kitų greičio valdymo priemonių (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje įrengimo klausimus, darbus įgyvendinant 2021 m. 2021 m. kovo 15 d. ieškovas kreipėsi su skundu į Direkciją dėl Direkcijos neveikimo, aplaidumo ir pareigų neatlikimo, kuriuo be kita ko prašė išmatuoti nuo transporto priemonių sklindantį triukšmą kelio (duomenys neskelbtini). Direkcija 2021 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 2-5403 ieškovui pateikė atsakymą, kodėl Direkcija neatlieka strateginio triukšmo kartografavimo, nurodė, kada diegiamos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės bei paaiškino ieškovui, kad kalnelio šalinimo darbai pagal su Vilkaviškio rajono savivaldybe pasirašomą sutartį planuojami atlikti iki 2021 metų pabaigos. Direkcija, reaguodama į 2021 m. gegužės 6 d. Seimo kontrolieriaus raštą Nr. 4D-2020/1-537/3D-1196 dėl informacijos, ar pradėti greičio mažinimo kalnelio šalinimo darbai pateikimo, 2021 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (10.4)2-8754 informavo Seimo kontrolierių ir ieškovą apie Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos priimtą sprendimą dėl bendradarbiavimo sutarties pasirašymo, įgyvendinant projektą „Valstybinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) paprastasis remontas įrengiant nežymėtą pėsčiųjų perėją“ (toliau – Projektas); taip pat, kad Direkcija ir trečiasis asmuo pasirašė bendradarbiavimo sutartį Dėl Projekto įgyvendinimo, pagal kurią Vilkaviškio rajono savivaldybė įsipareigojo organizuoti ir finansuoti projekto paprastojo remonto aprašo parengimą ir organizuoti Projekto statybos darbų viešąjį pirkimų konkursą, tuo tarpu Direkcija įsipareigojo organizuoti ir finansuoti Projekto statybos darbus. Taip pat nurodyta, kad Vilkaviškio rajono savivaldybė pradėjo Projekto paprastojo aprašo parengimo darbus, kuriuos planuojama užbaigti 2021 m. rugpjūčio mėnesį, baigus projektavimo darbus bus organizuojamas viešųjų pirkimų konkursas, o pasirašius rangos sutartį statybos darbus planuojama užbaigti iki 2021 metų pabaigos (t. 1, b.l. 153, 154).

26. Ministerija 2021 m. kovo 15 d. gavo ieškovo skundą dėl Ministerijos viceministro V. P. neteisėto neveikimo, biurokratizmo, nerūpestingumo, atliekant tarnybines pareigas. Ministerija reaguodama į ieškovo skundą, 2021 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 2-1508 Dėl skundo išnagrinėjimo ieškovui pateikė informaciją, kurią jai nurodė Direkcija 2020 m. spalio 19 d. rašte Nr. (10.4E) 2E-11343 Dėl Seimo kontrolieriaus rekomendacijos įgyvendinimo. Į ieškovo 2021 m. liepos 13 d. gautą ieškovo skundą dėl Direkcijos vadovo neteisėto neveikimo nagrinėjant asmenų skundus ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatų taikymo, Ministerija 2021 m. liepos 27 d. raštu Nr. 2-3195 Dėl skundo išnagrinėjimo pateikė informaciją apie suplanuotų darbų greičio mažinimo kalneliui panaikinimo, papildomai informuodama, jog kelio rekonstrukcijos darbai yra suplanuoti ir bus atliekami ateityje, dėl ko nėra būtinybės atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Direkcijos vadovo neveikimo (t. 2, b.l. 69-70).

27. Taigi sprendimo 21-26 punktuose nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad institucijos, į kurias kreipėsi ieškovas (tiek Direkcija, tiek Ministerija) su įvairiais skundais, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais analizavo ieškovo skunduose nurodytas aplinkybes, jas tyrė, atliko administracines procedūras, teikė išsamius ir konkrečius atsakymus ieškovui, atitinkamai buvo reaguojama į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. pažymoje Nr. 4D-2020/1-537 pateiktas rekomendacijas. Kaip matyti, apie greičio mažinimo priemonės – kalnelio įengimo teisėtumą ir planuojamą jo šalinimą ieškovas informuotas 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (12.5E)2E-4713. Duomenų apie tai, kad ieškovas būtų skundęs/ginčijęs pastarąjį raštą, byloje nepateikta. Ieškovas 2021 m. kovo 15 d. skunde Direkcijai prašymų dėl kalnelio šalinimo nereiškė. Direkcija 2021 m. gegužės 20 d. raštu informavo ieškovą apie bendradarbiavimo sutarties sudarymą įgyvendinant Projektą, numatomus terminus vykdyti darbus, viešųjų pirkimų konkursą ir kt. Todėl nesant apskųstiems ir panaikintiems sprendimams, kuriais atsakovė teikė ieškovui atsakymus (raštus), išdėstė planuojamų darbų atlikimo tvarką, eigą, terminus, spręstina, jog tiek Ministerija, tiek Direkcija veikė teisės aktų nustatyta tvarka, ėmėsi jų kompetencijos ribose reikalingų veiksmų, skunduose nurodytoms aplinkybėms nustatyti, ištirti ir vykdyti.

28. Įvertintina ir tai, kad iškili pėsčiųjų perėją (duomenys neskelbtini) 2012 metais įrengė VĮ „Marijampolės regiono keliai“ vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-146 patvirtintomis Inžinierinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir įrengimo rekomendacijomis RISEP 10 (toliau – RISEP 10). 2010 m. birželio 9 d. Inžinierinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir įrengimo rekomendacijos RISEP 10 nebuvo numatyto reikalavimo, kad įrengiant iškilią pėsčiųjų perėją 30 metrų spinduliu aplink nebūtų gyvenamųjų pastatų. Pastarasis reikalavimas atsirado 2016 metais Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-294 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. V-146 „Dėl inžinierinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijų RISEP 10 patvirtinimo“ atlikus RISEP 10 pakeitimą. Todėl sutiktina su atsakove, kad pagal 2012 metais galiojusius RISEP 10 reikalavimus, iškilioji pėsčiųjų perėja galėjo būti įrengta arčiau nei 30 metrų spinduliu nuo gyvenamųjų namų, jos įrengimas atitinka RISEP 10 reikalavimus. 2016 metais RISEP 10 pakeitimu, įtvirtinus šiuo metu galiojantį reikalavimą, kad įrenginėjant pėsčiųjų perėją 30 metrų spinduliu aplink nebūtų gyvenamųjų namų pastatų, iškili pėsčiųjų perėja (kalnelis) (duomenys neskelbtini) netapo neteisėta.

29. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtinta Pėsčiųjų perėjų ir nežymėtų perėjų pertvarkymo ir atnaujinimo prioritetinės eilės sudarymo metodika, pagal kurią (po atliktų periodinių patikrinimų) yra sudaryta ir Kelių direkcijos direktoriaus patvirtinta prioritetinė rekonstruotinų bei naikintinų pėsčiųjų perėjų eilė visame valstybinės reikšmės kelių tinkle. Visos nesaugios ir pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių PPOT 16 (toliau – PPOT 16) reikalavimų neatitinkančios pėsčiųjų perėjos bus sutvarkomos pagal nurodytą prioritetinę eilę. Ieškovui buvo išaiškinta ir detalizuota Seimo kontrolieriui, kad šioje eilėje esančių pėsčiųjų perėjų tvarkymas vyks trimis etapais, valstybinės reikšmės krašto kelio (duomenys neskelbtini) esanti iškili pėsčiųjų perėja yra prioritetinės eilės 865 vietoje ir ją numatyta tvarkyti II etapu. Darbų atlikimo metu bus sprendžiama dėl greičio valdymo priemonės panaikinimo.

30. Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. B-TS-768 Dėl pritarimo bendradarbiavimo sutarties tarp valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos pasirašymui pritarė bendradarbiavimo sutarties tarp Direkcijos ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos pasirašymui. Trečiasis asmuo Bendradarbiavimo sutartimi įsipareigojo pagal Direkcijos parengtą ir pateiktą Projekto – valstybinės reikšmės krašto kelio (duomenys neskelbtini) (vieta gali būti patikslinta paprastojo remonto aprašo rengimo metu) paprastojo remonto atlikimo įrengiant nežymėtą pėsčiųjų perėją, techninę užduotį organizuoti ir finansuoti Projekto paprastojo remonto aprašo parengimą. Direkcija 2021 m. gegužės 5 d. pritarė projektiniams sprendiniams ir 2021 m. gegužės 12 d. raštu Nr. TU-115 pateikė techninę užduotį valstybinės reikšmės kelio elemento projektavimui. Teismo posėdžio metu Direkcijos atstovė nurodė, kad yra įvykęs viešasis pirkimas, yra rangovas, kuris yra įsipareigojęs įvykdyti sutartį, todėl šiuo metu yra laukiama darbų pradžios (teismo posėdžio garso įrašo nuo 1 val. 2 min. 00 sek. iki 1 val. 2 min. 35 sek.). Ieškovas taip pat buvo informuojamas apie tai, kad projektavimo darbai vėlavo dėl Projekto elektros dalies derinimo su energijos skirstymo operatoriumi (t.2, b.l. 43).

31. Taigi nesant panaikintiems sprendimams, kuriais atsakovė ieškovui atsakė į visus jo skundus, prašymus bei reikalavimus, atsakovė teikė ieškovui informaciją apie planuojamų darbų atlikimo tvarką, terminus, kurie šiai dienai nėra suėję, todėl darytina išvada, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nenustatytas šių veiksmų vilkinimas, ieškovui nėra atsisakyta panaikinti greičio mažinimo priemonę – kalnelį, priešingai, kaip buvo paaiškinta teismo posėdžio metu, rangovas artimiausiu metu turi pradėti greičio mažinimo priemonės šalinimo darbus. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą nustatyti terminą Direkcijai pašalinti greičio mažinimo priemonę kalnelį ties ieškovo namu, įrengtu valstybinės reikšmės kelyje (duomenys neskelbtini).

32. Ieškovas nurodo, kad turtinė ir neturtinė žala jo atžvilgiu pasireiškė tuo, kad Direkcija ilgą laiką ties jo namu nepašalina kalnelio ir dėl tokių veiksmų nevykdymo ieškovui ir jo vaikui kilo neigiami padariniai. Ieškovo teigimu, Direkcijos veiksmai yra intensyvūs, ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kadangi ieškovas du metus negali ramiai naudotis savo būstu dėl transporto priemonių keliamo triukšmo, vibracijos, negali ramiai pailsėti, išsimiegoti, dėl to patiria neigiamus išgyvenimus – tapo irzlus, sunerimęs, pablogėjo nuotaika ir savijauta, ieškovas buvo priverstas kreiptis į šeimos gydytoją, jam buvo skirti raminamieji vaistai. Ieškovas neturtinę žalą patiria nuo 2019 metų iki šiol, todėl neturtinę žalą vertina 10 Eur per parą, dėl ko prašo priteisti 7 300 Eur neturtinės žalos. Ieškovo manymu, dėl Direkcijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais nepašalinama greičio mažinimo priemonė – kalnelis, jis patyrė 5 153 Eur turtiną žalą. Teigia, kad namo sienų, fasado ir vidaus darbų kaina preliminariai sudaro 2 675 Eur. Iš ieškovo skundo ir bylos medžiagos matyti, kad ieškovas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atsiradimą sieja su Direkcijos veiksmais, netinkamai sprendžiant valstybinės reikšmės kelio ruožo ties ieškovo gyvenamosiomis patalpomis esančios greičio mažinimo priemonės - kalnelio pašalinimo klausimą.

33. Tam, kad atsirastų deliktinė civilinė atsakomybė reikalinga nustatyti būtinąsias sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškovo patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, atsakovės kaltę (CK 6.245- 6.249 straipsniai). Pirmąsias tris iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu netaikytina.

34. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškovas nepateikė duomenų, tvirtinančių didžiausio leidžiančio visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos ir ieškovo gyvenamajame pastate ir jo aplinkoje triukšmo lygio viršijimą.

35. Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. birželio 23 d. rašytu (4-21 4.80 E)2-33519 informavo, kad atliko visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos pagreičio dB matavimus ieškovo miegamajame kambaryje dienos metu vibracijos šaltinis – pravažiuojančių vilkikų ir aplinkos vibracija, vibracijos pobūdis – nepastovus ir įvertinus pateiktus tyrimų rezultatus nustatyta, kad visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos pagreičio lygis dB 1/3 juostų vidutinio geometrinio dažnio X.Y ir Z kryptyse nuo 1,00 iki 80 Hz neviršijo Lietuvos Higienos normos HN 50:2016 1 lentelėje nustatyto didžiausio leidžiamo visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos pagreičio lygio dB. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos Marijampolės departamentas, atsakydamas į ieškovo skundą, 2021 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. (4-21 4.80 Mr)2-112943 nurodė, kad operatyvios kontrolės metu atliko kelio Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuojančio pavienio sunkiasvorio transporto skleidžiamo triukšmo matavimus sunkiasvoriui transportui važiuojant sausa asfaltuota kelio danga, esant nepastoviam greičiui, ir nustatė, kad ieškovo gyvenamojo pastato gyvenamoje patalpoje ir gyvenamojo pastato aplinkoje nustatytas triukšmo lygis atitiko HN 33:2011 reikalavimus.

36. Ieškovas pateikė ADB Compensa Vienna Insurance 2020 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 9141321-1/SDZ12332, kuriuo ieškovui atsisakyta išmokėti draudimą išmoką. Ieškovo teigimu, sienos ir lubų įtrūkimus tvirtina ir žalos specialistų nurodyta aplinkybė, kad įtrūkimai atsirado dėl prie pastato esančios gatvės transporto priemonių sukeltos vibracijos. Tačiau draudimo bendrovės sprendimas nėra pakankamas išvadai, kad įtrūkimai atsirado dėl atsakovės neteisėto veikimo (neveikimo) (CPK 185 straipsnis).Iš pastarojo draudimo bendrovės sprendimo negalima nustatyti, kuo remiantis prieita tikėtinos išvados, jog ieškovui priklausančio namo sienų ir lubų įtrūkimai atsirado dėl prie pastato esančios gatvės transporto priemonių sukeltos vibracijos. Iš sprendimo turinio negalima nustatyti, ar buvo atlikti tyrimai vibracijai nustatyti, skirta ekspertizė, kada ir kokie specialistai/ekspertai ją atliko, kokie neatitikimai nustatyti. Be to pastebėtina, kad draudimo bendrovės sprendime taip pat keliama tik tikėtina išvada, jog ieškovo namo sienose ir lubose esantys įtrūkimai atsirado ir dėl pastato ar jo dalių konstrukcijų judėjimo/sėdimo, tačiau nenurodoma, kas lėmė pastato konstrukcijų judėjimą/sėdimą. Be to sprendimo pateiktų išvadų pagrįstumu leidžia abejoti tai, kad jos prieštarauja sprendimo 35 punkte nustatytoms aplinkybėms dėl vibracijos ir triukšmo lygio atitikimo higienos normų reikalavimams.

37. Be to, minėta, kad 2012 metais įrengtas greičio mažinimo kalnelis atitiko galiojusių rekomendacijų RISEP 10 reikalavimus, kai tuo tarpu 75 punkto reikalavimo, kad 30 metrų spinduliu aplink planuojamą iškilios greičio mažinimo priemonės taikymo vietą nebūtų gyvenamųjų namų pastatų 2012 metais nebuvo ir šis reikalavimas atsirado Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-294 patvirtinus RISEP 10 pakeitimą. Minėta, kad kelio (duomenys neskelbtini) esanti perėja yra prioritetinės eilės 865 vietoje ir šiuo metu planuojami jos pašalinimo darbai.

38. Ieškovas į bylą yra pateikęs fotonuotraukas, kurios, kaip teigia, tvirtina namo sienose ir lubose esančius įtrūkimus, tačiau teismas pastarąsias fotonuotraukas nelaiko informatyviomis ir pakankamais įrodymais, tvirtinančiais atsakovės neteisėtus veiksmus, kadangi negalima identifikuoti nuotraukų padarymo datos, nesimato fotografuotos namo visumos, visos namo išorės, negalima įsitikinti, ar namas yra nurodytoje vietoje ir priklauso ieškovui. Be to iš pastarųjų fotonuotraukų negalima nustatyti, kada ir kurioje konkrečiai namo vietoje atsirado įtrūkimai, t. y. nuotraukos fragmentiškos. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, ieškovo gyvenamasis namas pastatytas 1962 metais, dalį pastatų ieškovas įsigijo 2014 metais, kitus pasatus 2018 metais, t. y. po greičio mažinimo priemonės pastatymo. Ieškovas nurodo, kad name pradėjo gyventi 2019 metais, teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad 2017-2018 metais darė remontą, 2020 metais keitė stogą. Duomenų apie tai, kokios būklės buvo ieškovo namas iki jam įsikeliant į jį, byloje nepateikta. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neprašė skirti ekspertizės. Todėl įvertinus ieškovo namo statybos metus, namo nusidėvėjimą, paties ieškovo teismo posėdžio metu nurodytus pasisakymus apie name atliktą remontą, spręstina, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog name atsiradę įtrūkimai yra susiję išimtinai dėl greičio mažinimo priemonės egzistavimo, o ne dėl natūralaus namo eksploatavimo, jo nusidėvėjimo, remonto metu naudotų medžiagų ir atliktų darbų kokybės.

39. Abejonę kelia ir ieškovo pateiktas turtinei žalai pagrįsti UAB „Alpinukas“ komercinio pasiūlymo preliminari sąmata, nes nenustačius, kad žala atsirado dėl greičio mažinimo priemonės - kalnelio sukeliamos vibracijos ir per ją važiuojančių transporto priemonių keliamo triukšmo, pastaroji sąmata nepagrindžia ir nurodyto žalos dydžio.

40. Ieškovas taip pat savo neturtinei žalai pagrįsti pateikė VšĮ Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centro 2021 m. gegužės 2 d. gydytojo įrašą, tačiau jame padaryti įrašai apie ieškovo sveikatos sutrikimus nepatvirtina, kad jie susiję su vibracijos ir triukšmo leistinų lygių egzistavimu. Kaip teisingai pastebi atsakovė, ieškovui diagnozuoti įvairūs sveikatos sutrikimai kaip nerimas, nuotaikos pablogėjimas, neramus miegas ir kt., kurie galėjo atsirasti dėl objektyviai nustatytų ir diagnozuotų sveiktos sutrikimų – nugaros smegenų sužalojimo padarinių. Iš išrašo turinio taip pat negalima nustatyti, kada atsirado nurodyti ieškovo sveikatos sutrikimai, ar jie egzistavo iki įsikeliant ieškovui į namą. Taigi laikytina, kad pastarasis dokumentas nepatvirtina, kad ieškovo gyvenimo sąlygos, sveikatos būklė pablogėjo dėl atsakovės veiksmų, nepašalinant greičio mažinimo priemonės.

41. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, o pirmiau nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių. Nesant bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė nekyla, todėl ieškovo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

42. Dėl kitų nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dovilė Baradinskienė