Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. A. priešieškinį ieškovui UAB „Ukmergės šiluma“, tretieji asmenys Valstybinės Vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, išvadą teikiančiai institucijai-Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos Ministerijos dėl šilumos šildymui ir karštam vandeniui ruošti apskaitos, paskirstymo ir sąskaitų pripažinimo neteisėtomis ir šilumos tiekėjo įpareigojimo atlikti veiksmus bei sutarties pripažinimo nutraukta nuo buto šildymo būdo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 83 straipsnyje yra išvardinti atvejai, kuomet suinteresuoti asmenys, atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, yra atleidžiami / iš dalies atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. Vienas iš tokių atvejų, kuris aktualus ir šiai bylai, yra numatytas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pagal CPK 83 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.

Apeliantas pagrįstai nurodo, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog įstatymų leidėjas, apibrėždamas atleidžiamų nuo žyminio mokesčio asmenų ratą, remiasi ne šių asmenų procesine padėtimi byloje, o juos nurodo kaip tam tikrų teisinių santykių, iš kurių kilo reikalavimai (nepriklausomai nuo to, ar tai pačių vartotojų ar kitos šių santykių šalies reikalavimai), subjektus, nepriklausomai nuo vartotojo užimamos konkrečioje proceso stadijoje procesinės padėties ir teikiamo teismui procesinio dokumento (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civ. byloje 2-980-516/2015).

Kita vertus, ši suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktika jau yra nebeaktuali, nes įstatymo leidėjas pakeitė CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir šiuo metu galiojančioje akto redakcijoje (akt. red. nuo 2016 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Taigi šiuo reglamentavimu nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ne visi vartotojai, kurių reikalavimai kilę iš vartojimo teisinių santykių, o tik tokie, kurie savo reikalavimus (atsikirtimus) grindžia vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymu.

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad apelianto reikalavimai kilo iš vartojimo teisinių santykių, tačiau iš apelianto priešieškinio turinio negalima daryti išvados, kad jis savo reikalavimus grindžia vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymu, nes apeliantas nėra nurodęs nei vieno pagrindo, numatyto CK 6.188 straipsnyje, reglamentuojančiame vartojimo sutarčių sąlygų ypatumus. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, jog asmuo, manantis, kad yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius atitinkamą atleidimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2014). Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patenka į CPK 83 str. 1 d. 1 p. (akt. red. nuo 2016 m. sausio 1 d.) nurodytų subjektų, atleistinų nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ratą (CPK 178 str.).

Esant nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl to, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs atsakovui apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminas, nustatytas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartimi, atsakovui A. A. nustatytinas naujas terminas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartimi nustatytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui A. A. terminą iki 2016 m. gegužės 16 d. sumokėti 20,50 Eur žyminį mokestį valstybei už paduodamą skundą ir įrodymus apie nustatyto žyminio mokesčio sumokėjimą pateikti Ukmergės rajono apylinkės teismui.