Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. T. ir K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, civilinėje byloje Nr. 2-2441-467/2015 pagal ieškovų R. T. ir K. T. ieškinį atsakovams Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Valstybinei energetikos inspekcijai ir akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl komisijos sprendimo panaikinimo, šilumos tiekėjo, komisijos ir inspekcijos įpareigojimo atlikti veiksmus bei atsakovo akcinės bendrovės „Kauno energija“ priešieškinį dėl skolos priteisimo (trečiasis asmuo – 218-oji butų savininkų bendrija), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilo dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį pagrįstumo.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu: 1) nutraukė civilinės bylos nagrinėjimą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) 2014-03-28 sprendimo Nr. R2-933 dalyje, kurioje R. T. ir K. T. skundo nagrinėjimas dėl akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Kauno energija“ taikomų šilumos paskirstymo metodų pagrįstumo ir skaičiuojamų mokėjimų už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. bei už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. sausio 20 d. nutrauktas; 2) ieškovų R. T. ir K. T. ieškinį atsakovams VKEKK, Valstybinei energetikos inspekcijai (toliau – ir VEI) ir AB „Kauno energija“ dėl komisijos sprendimo panaikinimo, šilumos tiekėjo, komisijos ir inspekcijos įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė; 3) atsakovo AB „Kauno energija“ priešieškinį tenkino ir priteisė atsakovui AB „Kauno energija“ solidariai iš ieškovų 3 460,06 Eur skolą, 140,96 Eur delspinigių ir 105,39 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisė iš ieškovų 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą (3 460, 06 Eur) sumą.

Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą iki 2015 m. kovo 31 d. įskaitytinai sumokėti 105,39 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Teismas pažymėjo, kad ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą visa apimtimi, t. y. nesutinka ir su atsakovo priešieškinio reikalavimų tenkinimu. Teismas pastebėjo, kad už ieškinio reikalavimus ieškovai nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleisti (kadangi jų reikalavimai kildinami iš vartojimo teisinių santykių), tačiau už priešieškinio reikalavimus mokėtinas 105,39 Eur dydžio žyminis mokestis, kurio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų ieškovai nepateikė.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovai R. T. ir K. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui apeliacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Byloje tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu buvo sprendžiamas ginčas, kilęs iš vartojimo santykių, o ieškovai laikytini vartotojais, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes ginčo šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis yra vartojimo sutartis, todėl, esant ginčui dėl šios sutarties vykdymo, sudarymo, nutraukimo, įskaitant įsiskolinimą už energiją, ieškovai kaip vartotojai atleistini nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo sritį, nuspręsdamas, kad byloje priešieškiniu nebuvo nagrinėjami jokie atsakovo reikalavimai, kilę iš vartojimo teisinių santykių. Tačiau atsakovas reiškė reikalavimus priteisti tariamą įsiskolinimą už faktiškai nesuvartotą šilumos energiją. Vartotojas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio byloje dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių, nepriklausomai nuo vartotojo procesinės padėties.Teismas nesugebėjo atskleisti ginčo, kilusio iš vartojimo teisinių santykių, esmės, nes net nesuprato, kokie santykiai sieja ieškovus ir atsakovus, nepagrįstai nuspręsdamas, kad prievoliniai santykiai negali būti vartojimo santykiai. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia abiejų proceso šalių pateikti tiek faktinio, tiek teisinio pobūdžio argumentai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nustatyto įpareigojimo apeliantams sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą pagrįstumo ir teisėtumo.

Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo sumokėjimo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas bei tvarką (CPK 80, 83, 84 straipsniai). Tokiu būdu visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties ar kitų požymių, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą pažeistoms teisėms apginti. Savo ruožu CPK 83 straipsnyje yra įtvirtinti atvejai, kada, atsižvelgiant į civilinėje byloje nagrinėjamo materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar turtinę padėtį, suinteresuoti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vienas iš tokių atvejų – vartotojų atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad jau iš pačios minėto punkto formuluotės matyti, jog įstatymų leidėjas, apibrėždamas atleidžiamų nuo žyminio mokesčio asmenų ratą, remiasi ne šių asmenų procesine padėtimi byloje, o juos nurodo kaip tam tikrų teisinių santykių, iš kurių kilo reikalavimai (nepriklausomai nuo to, ar tai pačių vartotojų ar kitos šių santykių šalies reikalavimai), subjektus. Kitaip tariant, vartotojo statusą atitinkantis subjektas (t. y. fizinis asmuo, kuris pas prekes ar paslaugas teikiantį verslininką (fizinį ar juridinį asmenį, veikiantį verslo tikslais) įsigyja prekes ir paslaugas ne dėl savo ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti) yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje, kilusioje dėl pareikštų reikalavimų iš šių vartojimo teisinių santykių (pavyzdžiui, dėl vartojimo sutarties tinkamo vykdymo), nepriklausomai nuo vartotojo užimamos konkrečioje proceso stadijoje procesinės padėties ir teikiamo teismui procesinio dokumento.

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad pačių ieškovų reikalavimai kilo iš vartojimo teisinių santykių (tai skundžiamoje nutartyje pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas) ir ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už jų teikiamą ieškinį bei apeliacinio skundo dalį, kuria jie ginčija jų ieškinio atmetimą. Savo ruožtu AB „Kauno energija“ (paslaugos / prekės vartotojams tiekėjo) patenkinto priešieškinio reikalavimai priteisti skolą taip pat yra kilę iš tų pačių karšto vandens ir šilumos tiekimo ieškovams santykių (vartojimo teisinių santykių ieškovų atžvilgiu), iš kurių savo reikalavimus kildino ir patys ieškovai (t. y. tos pačios sutarties pagrindu), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai įpareigojo apeliantus sumokėti žyminį mokestį už tą apeliacinio skundo dalį, kuria ieškovai skundžia priešieškinio patenkinimą, taip nepagrįstai susiaurindamas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytą teisinį reglamentavimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškovų apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui R. T. ir K. T. apeliacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.