- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- 2S-1755-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01615-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- R. Š., D. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai BĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1755-538/2014
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. spalio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų R. Š., D. Š. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. Š., D. Š. ieškinio atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai BĮ Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriui, I. M. M., V. M. dėl administracinių aktų dalinio panaikinimo, sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti skundžiamą 2003-12-24 Tauragės apskrities viršininko sprendimą Nr. 77-11179; 2) panaikinti skundžiamą 2004-12-20 Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo įsakymą Nr. V-1706 toje dalyje, kuria yra iš dalies keičiamas skundžiamas 2003-12-24 Tauragės apskrities viršininko sprendimas Nr. 77-11179; 3) pripažinti negaliojančia ab initio 2006-05-04 žemės sklypų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų IMM ir VM, toje dalyje, kuria atsakovė IMM padovanojo atsakovui VM didįjį sklypą (sutarties 1.1 p.); 4) panaikinus skundžiamus administracinius aktus bei pripažinus iš dalies negaliojančia ginčo sutartį, taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti didįjį sklypą valstybės nuosavybėn bei įpareigoti atsakovę NŽT per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos padalyti didįjį sklypą į mažąjį sklypą ir likusią didžiojo sklypo dalį, įregistruoti mažąjį sklypą Nekilnojamojo turto registre, o po to ne aukciono tvarka jį parduoti ieškovams; 5) alternatyviai 4 p. suformuluoto reikalavimo paskutinei daliai, įpareigoti atsakovę NŽT, prieš tai atlikus visus kitus 4 p. nurodytus veiksmus, sudaryti su ieškovais ilgalaikę mažojo sklypo nuomos sutartį; 6) priteisti ieškovams iš atsakovų visas šioje byloje ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-09-23 nutartimi atsisakė priimti R. Š., D. Š. ieškinį ir jį grąžino su priedais ieškovų atstovui advokatui Ž. B.. Nurodė, kad Lietuvos gyventojų registre tokių žmonių NŽT, IMM, VM nėra, todėl šalis byloje reikia rašyti vardais, pavardėmis pagal asmens dokumentą. Nesupranta ką reiškia didysis ir mažasis sklypas. Nurodo, kad tam, kad teismo sprendimą įregistruotų registras reikalinga, kad žemės sklypai būtų pažymėti simboliais ir nurodyti jų plotai. Taip pat neatmeta galimybės, kad sudėjus didžiojo, mažojo sklypų plotus ir gatvės per sklypą užimamą plotą gausis apie 0,40 ha. Iš ieškinio pareiškimo padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) gatvė buvo nutiesta laikotarpyje tarp 1972 m. liepos 12 (vykdomojo komiteto sprendimo data dėl 0,4 ha žemės sklypo skyrimo daugiabučio namo statybai) ir 2003 gruodžio 24 d. (apskrities viršininko administracijos sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę I. M. M. data). Iš to padarė išvadą, kad gatvei nutiesti buvo paimta valstybės žemė, o ne I. M. M. (šiuo metu V. M.) žemė. R. Š. ir D. Š. nėra 2003 gruodžio 24 d. žemės sklypo dovanojimo sutarties dalyviai. Jie negali šios sutarties ginčyti, negali būti ieškovais byloje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. R. Š. ir D. Š. prašydami panaikinti administracinius aktus ir prašydami taikyti vienašalę restituciją, t.y. žemę grąžinti valstybei, bando iškelti teisme bylą, kaip viešo intereso gynėjai, nes jų nuomone nuosavybės teisė į žemę I. M. M. buvo atkurta neteisingai. Jie bylinėtis tiesiogiai su V. M. (žemės savininku) dėl žemės negali.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai R. Š. ir D. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai, nesant nė vieno CPK 137 str. 2 d. nurodyto pagrindo, kurių sąrašas baigtinis, atsisakė priimti ieškovų Renatos ir D. Š. ieškinį. Teismas neturėjo teisės atsisakyti priimti ieškovų ieškinį, kuris pateiktas be trūkumų ir atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui bei formai. Dėl šių priežasčių nepagrįsta ir neteisėta skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o ieškinio priėmimo klausimas perduotas teismui spręsti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti skundžiamą 2003-12-24 Tauragės apskrities viršininko sprendimą Nr. 77-11179; 2) panaikinti skundžiamą 2004-12-20 Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo įsakymą Nr. V-1706 toje dalyje, kuria yra iš dalies keičiamas skundžiamas 2003-12-24 Tauragės apskrities viršininko sprendimas Nr. 77-11179; 3) pripažinti negaliojančia ab initio 2006-05-04 žemės sklypų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų IMM ir VM, toje dalyje, kuria atsakovė IMM padovanojo atsakovui VM didįjį sklypą (sutarties 1.1 p.); 4) panaikinus skundžiamus administracinius aktus bei pripažinus iš dalies negaliojančia ginčo sutartį, taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti didįjį sklypą valstybės nuosavybėn bei įpareigoti atsakovę NŽT per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos padalinti didįjį sklypą į mažąjį sklypą ir likusią didžiojo sklypo dalį, įregistruoti mažąjį sklypą Nekilnojamojo turto registre, o po to ne aukciono tvarka jį parduoti ieškovams; 5) alternatyviai 4 p. suformuluoto reikalavimo paskutinei daliai, įpareigoti atsakovę NŽT, prieš tai atlikus visus kitus 4 p. nurodytus veiksmus, sudaryti su ieškovais ilgalaikę mažojo sklypo nuomos sutartį; 6) priteisti ieškovams iš atsakovų visas šioje byloje ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, kadangi neaiškūs atsakovai, neaišku, ką reiškia didysis ir mažasis sklypas, be to, ieškovai negali ginčyti nurodyto dovanojimo sandorio, nes nėra šio sandorio šalimi.
Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės atsisakyti priimti ieškovų ieškinio, kuris pateiktas be trūkumų ir atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui bei formai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinio proceso teisės normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą kiekvienu atveju ex officio (savo iniciatyva) patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pažymėta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje ir dėl to nėra pagrindo civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš ieškovo reikalauti įrodymų, patvirtinančių jo pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nes tai iš esmės neatitinka teisinio šio procesinio veiksmo reglamentavimo (CPK 137 str.). Proceso įstatyme nustatomas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias reiškiamą reikalavimą, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 2 p.), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taip pat teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, yra netinkamas, gali pasiūlyti ieškovui pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pakeisti ieškinio dalyką (CPK 141 str. 1d., 158 str., 225 str. 6 p., 230 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, kat. 106.3; Teismų praktika 36).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalis byloje reikia rašyti vardais, pavardėmis pagal asmens dokumentą. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad atsakovą V. M. toliau vadins atsakovui VM, atsakovę I. M. M. – atsakove IMM, atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą – atsakove NŽT, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad šalys nurodytos netinkamai. Taip pat konstatuotina, kad ieškinyje yra aiškiai nurodyti visų žemės sklypų, dėl kurių kilęs ginčas ar kurie vienaip ar kitaip su juo susiję, duomenys, kurie pateikti kaip ieškinio priedai. Taip pat pažymėtina, kad ieškovai paaiškino, kokį sklypą ieškinio tekste vadina didžiuoju, o kokį – mažuoju. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad R. Š. ir D. Š. nėra 2003 gruodžio 24 d. žemės sklypo dovanojimo sutarties dalyviai, todėl jie negali šios sutarties ginčyti, negali būti ieškovais byloje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Pažymėtina, kad CK 1.78 str. 4 d. nurodyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Teismų praktikoje nustatyta, kad, nebūdamas sandorio šalimi, asmuo turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jei tas sandoris pažeidžia jo teises, taip pat yra ir su individualaus pobūdžio administracinių aktų ginčijimu. Apie ieškinio pagrįstumą teismas sprendžia tik išnagrinėjęs ieškinį iš esmės. CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, kokiems esant teismas atsisako priimti ieškinį, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei vieno nurodyto pagrindo.
Kaip minėta, teisė į teisminę gynybą siejama su minimaliais reikalavimais, keliamais ieškinio turiniui, kaip vienai iš besikreipiančiojo į teismą asmens pareigų įstatymas numato aiškų tiek ieškinio pagrindo, tiek ieškinio dalyko nurodymą teismui paduodamame ieškinio pareiškime. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas aiškus ieškinio pagrindas ir dalykas bei tai laikytina minimalių ieškinio dalyko ir pagrindo reikalavimų įvykdymu tam, kad ieškinys būtų priimtas ir iškelta civilinė byla. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui neaiškius įrodymus, pateiktus prie ieškinio, galima patikslinti vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose – parengiamojo proceso metu.
Esant šioms aplinkybėms, minėtam teisiniam reglamentavimui bei kasacinio teismo formuojamai praktikai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.