- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-25
- Bylos Nr.
- e2A-1592-460/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01615-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- R. Š., D. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Tauragės, Pagėgių skyriui, I. M. M., V. M.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-1592-460/2015
Teisėja Raimonda Pauparienė (Proceso Nr. 2-46-3-01615-2014-5)
(S) 2.5.7; 2.5.8.11.3; 2.5.15; 3.3.1.21.
2015 m. lapkričio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-103-367/2015 pagal ieškovų R. Š., D. Š. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriui, I. M. M., V. M. dėl administracinių aktų dalinio panaikinimo, sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, įpareigojimo atlikti veiksmus, ir ieškovų R. Š., D. Š. (apeliantai) apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai 2014-09-19 kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė: 1) panaikinti skundžiamą 2003-12-24 Tauragės apskrities viršininko sprendimą Nr. 77-11179; 2) panaikinti skundžiamą 2004-12-20 Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo įsakymą Nr. V-1706 toje dalyje, kuria yra iš dalies keičiamas skundžiamas 2003-12-24 Tauragės apskrities viršininko sprendimas Nr. 77-11179; 3) pripažinti negaliojančia ab initio 2006-05-04 žemės sklypų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų I. M. M. ir V. M., toje dalyje, kuria atsakovė I. M. M. padovanojo atsakovui V. M. didįjį sklypą (sutarties 1.1 p.); 4) panaikinus skundžiamus administracinius aktus bei pripažinus iš dalies negaliojančia ginčo sutartį, taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti didįjį sklypą valstybės nuosavybėn bei įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos padalyti didįjį sklypą į mažąjį sklypą ir likusią didžiojo sklypo dalį, įregistruoti mažąjį sklypą Nekilnojamojo turto registre, o po to ne aukciono tvarka jį parduoti ieškovams; 5) alternatyviai 4 p. suformuluoto reikalavimo paskutinei daliai, įpareigoti atsakovę NŽT, prieš tai atlikus visus kitus 4 p. nurodytus veiksmus, sudaryti su ieškovais ilgalaikę mažojo sklypo nuomos sutartį; 6) priteisti ieškovams iš atsakovų visas šioje byloje ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad Tauragės r. DŽDT Vykdomojo komiteto 1972-07-12 sprendimu, priimtu 1972-07-09 sudarytos komisijos akto pagrindu, Tauragės rajono Kirovo kolūkio Pagramančio gyvenvietėje 8 butų gyvenamojo namo Pagramančio aštuonmetės mokyklos mokytojų su šeimomis apgyvendinimui statybai buvo skirtas 0,4 ha žemės sklypas. Namas buvo baigtas statyti ir Valstybinės priėmimo komisijos pripažintas tinkamu naudotis 1976-12-24. Pagal niekada vėliau nepakeistą namo statybos ir žemės sklypo priskyrimo jam projektą, kelias namo rytinėje pusėje buvo numatytas už 0,4 ha namo statybai skirto namų valdos sklypo rytinės ribos, greta miško. Tačiau dėl nežinomų priežasčių G. gatvė buvo nutiesta visiškai greta namo, tokiu būdu 0,4 ha ploto namų valdos sklypą padalindama į dvi dalis, tai vakarinę (didysis žemės sklypas) ir rytinę (mažasis žemės sklypas). Rytinėje dalyje esantis žemės sklypas, esantis tarp G. gatvės ir miško, taip vadinamas mažasis - 10 arų žemės sklypas ir tapo ginčo objektu. 1992 m. name gyvenę mokytojai privatizavo butus ir kreipėsi į Mažonų seniūniją prašydami skirti žemės asmeninio ūkio reikmėms. Mokytojams buvo nurodyta naudoti ūkio reikmėms mažąjį 10 a. žemės sklypą, esantį tarp G. gatvės ir miškelio, ką pastarieji ir padarė. 1998-04-09 minėtame mokytojų name ieškovai iš Stanislavos ir G. P. įsigijo butą. Tuo pačiu jie įgijo teisę privatizuoti ir aplink namą esantį namų valdos žemės sklypą. Mažonų seniūnijos žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkas K. E. nurodė, kad visas namų valdos žemės sklypas taps butų savininkų daline nuosavybe, kai tik bus suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o tuo tarpu ieškovai su kitais butų savininkais gali naudotis mažuoju žemės sklypu, t. y. rytine sklypo dalimi. Kadangi kiti butų savininkai jau turėjo asmeninio ūkio žemes kitur, tai minėto (mažojo) žemės sklypo žemės nuomos sutartis buvo sudaryta tik su ieškovais ir įregistruota žemėtvarkos skyriaus vidaus registre (žurnale). Tačiau žemės nuomos sutarties kopijos ieškovai negavę ir jo pateikti teismui negali. Po žemės nuomos sutarties sudarymo ieškovai kasmet gaudavę iš Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaraciją, pagal kurią privalėdavo sumokėti žemės nuomos mokestį už naudojimosi visu 10 arų ploto mažuoju sklypu. Tačiau ir deklaracijų neišsaugoję ir pateikti negali. 2003 m. negavę deklaracijos nuvyko į žemėtvarkos skyrių, kur jiems žemėtvarkininkas K. E. paaiškino, kad pasikeitus teisės aktams už valstybines žemes, esančias valstybės saugomojoje teritorijoje nuomos mokesčio mokėti nereikia. Tuomet jie ir toliau, kartu su kitais to namo gyventojais, naudojosi mažuoju žemės sklypu, pagrįstai save laikydami vieninteliais tikraisiais teisėtais šio sklypo naudotojais bei valdytojais. 2009 m sužinojo, kad skardis, esantis prie mažojo žemės sklypo, priklauso M., bet ne tas sklypas, kurį jie naudojo. 2010 m. kreipiantis dėl žemės privatizavimo po namu, iš žemėtvarkos skyriaus darbuotojų sužinojo, kad jų naudojamas mažasis žemės sklypas yra M. senelio ir pagal įstatymą M. yra atstatyta nuosavybės teisė į šią žemę. Iš pradžių M. leido naudotis mažuoju žemės sklypu, tačiau 2013 m. rugsėjo mėn. pabaigoje M. pareikalavo iškirsti mažajame sklype augančius vaismedžius ir išnaikinti daržą, nusiardyti tvorą, pareikšdamas kad teisėtas žemės sklypo savininkas yra jis. Tuomet ieškovai sužinojo, kad atsakovė I. M. M. 2003-12-24 atkūrus nuosavybės teisę į 2,65 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame miško paskirties žemės plotas sudaro 2,29 ha, o ariamos žemės 0,35 ha, šiuos žemės sklypus pastaroji padovanojo sūnui atsakovui V. M.. 2013 m. ieškovai, su kitais name gyvenančias kaimynais, privatizavo žemės sklypą po namu. Iš 0,4 ha beliko tik 13,5 arų. Nurodo, kad ieškovai griovio nekasė ir tvoros netvėrė. Ieškovai nurodo, kad nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą atsakovams negalėjo būti atkurta, nes minėta žemė buvo valstybės išperkamojoje žemėje, nes buvo priskirta gyventojų asmeniniam ūkiui ir yra valstybės saugomoje teritorijoje – Akmenos kraštovaizdžio draustinyje, kuris yra Pagramančio regioninio parko, įsteigto 1992-09-24 dalis. Ieškovai nurodo, kad atstatant nuosavybę buvo padaryta dar eilė grubių klaidų, t. y. neatitinka sklypų ribos, matavimai netikslūs, kadastriniai matavimai nepadaryti. Kadangi 10 a. žemės sklypas, kurį ieškovai kartu su kaimynais teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai naudojosi bei valdė, iš ieškovų buvo atimtas ir perleistas atsakovų nuosavybėn, todėl ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą. Ieškovų nuomone senaties terminas nėra suėjęs, tačiau jeigu teismas manys, kad suėjęs senaties terminas, prašo jį atnaujinti, nes yra praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. užsitęsusio įrodymų rinkimo.
Atsakovai I. M. M. ir V. M. su ieškovų ieškiniu nesutiko, tiek pateikdami atsiliepimus, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ir prašė jį atmesti. Atsakovai nurodė, kad 2003 m. gruodžio 24 d. Tauragės apskrities administracijos viršininko sprendimu I. M. M. buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko- uošvio J. M. nuosavybės teisėmis valdytą Tauragės rajono Pagramančio kaime nekilnojamąjį turtą – 3.23 ha žemės, t. y. 0.94 ha žemės, 2,29 ha miško. Nurodo, kad atsakovai yra išsaugoję senus – 1932 m. J. M. (atsakovo V. M. senelio, I. M. M. uošvio) nuosavybės teisę į minėtą žemės plotą patvirtinančius dokumentus, kuriais remiantis ir buvo atkurta nuosavybės teisė atsakovei I. M. M.. 2006 m. gegužės 4 d. atsakovė I. M. M. šį žemės sklypą padovanojo sūnui V. M.. Ieškovai be leidimo naudojosi atsakovams priklausančiu žemės sklypu, bet atsakovai kurį laiką tam neprieštaravo, tačiau maždaug 2013 m. vasarą ieškovai minėtą žemės sklypą neteisėtai apsitvėrė tvora, vėliau iškasė griovį, taip trukdydami naudotis keliuku vedančiu į mišką, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams. Atsakovai nurodo, kad jie neturi galimybės kitu keliu patekti į savo mišką, todėl pareikalavo ieškovų nuardyti tvorą. Ieškovai nesutiko tai padaryti, tuomet teko kreiptis į Nacionalinę žemėtvarkos tarnybą, kuri nustatė, kad ieškovai neteisėtai naudojasi atsakovams priklausančiu žemės sklypu. Be to, atsakovai nurodo, kad ieškovai klaidina teismą kalbėdami apie tai, kad namo statybai buvo išskirtas 0.4 ha ploto žemės sklypas. Atsakovai nurodo, kad vadinamas mokytojų namas buvo pastatytas kitoje vietoje, nei buvo pirmuosiuose planuose ir kitoje vietoje žemės sklypas nebuvo išskirtas.
Atsiliepimas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius atstovas tiek pateiktame atsiliepime į ieškinį tiek ir bylą nagrinėjant teisme prašė ieškovų ieškinį atmesti, kaip nepagrįsta. Nurodė, kad atsakovei I. M. M. nuosavybės teisės į žemę Pagramančio k. Tauragės r. buvo atkurta teisėtai. Nurodo, kad ieškovai ieškiniui pateikti yra praleidę senaties terminą, kadangi ieškovams apie žemės grąžinimą atsakovams M. buvo žinoma senai.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-06-26 sprendimu ieškinį atmetė. Nusprendė priteisti iš ieškovų R. Š. ir D. Š. atsakovams I. M. M. ir V. M. po 535,22 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovų R. Š. ir D. Š. po 7,04 išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nutarė sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2014 m. spalio 21 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog atsakovei I. M. M. atkuriant nuosavybės teises į uošvio J. M. žemę, žemės sklypo ribos suformuotos pagal metodinius reikalavimus, žemės ūkio paskirties žemėnaudų projektavimui ir suderintos su kitais rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendiniais. Nurodė, kad visi mokytojai naudojosi mažais žemės sklypeliais, esančiais prie namo, tik vėliau jis sužinojo, kad M. atstatyta nuosavybės teisė į šia žemę. Seniūnija žemės niekada nedalino, tik nustatė, kiek kuriam gyventojui priklauso žemės, 2 ar 3 hektarai. Padarė išvada, kad ieškovai neįrodė, kad teisėtai naudojosi 10 arų (vadinamu mažuoju) žemės sklypu, todėl to buvo pažeistas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 12 str., todėl ieškinį atmetė. Konstatavo, kad ieškovai praleido Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytą trisdešimties dienų terminą. Nors ieškovai prašė, nustačius kad terminas praleistas, jį atnaujinti, nes praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. užsitęsusio įrodymų rinkimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo praleistas ilgas laiko tarpas, todėl jo negalima laikyti svarbia priežastimi, motyvuojant ilgu įrodymu rinkimu, todėl ieškovų ieškinys atmetė ir praleidus senaties terminą.
Šalies argumentai
Apeliantai teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti pilna apimtimi; alternatyviai 1-ame p. nurodytam reikalavimui, apeliacinės instancijos teismui manant, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; apeliacinės instancijos teismui manant, jog ieškovai iš tiesų praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl skundžiamų administracinių aktų panaikinimo pareikšti, atnaujinti šį terminą kaip praleistą dėl objektyvių svarbių šiame apeliaciniame skunde nurodytų priežasčių; perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka rezultatą; atmesti atsakovų IMM ir VM atstovės 2015-06-11 teismui pateiktą prašymą dėl sąskaitų už teisines paslaugas pridėjimo, šias sąskaitas atsisakyti priimti ir, nepriklausomai nuo bylos baigties, nepriteisti atsakovams VM ir IMM atitinkamų išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš ieškovų; priteisti ieškovams iš atsakovų apeliacinės instancijos teisme ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas padarė aiškių įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių pažeidimų. įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimai priimant skundžiamą sprendimą buvo padaryti dėl to, jog sprendime teismas absoliučiai nieko nepasisakė dėl kai kurių akivaizdžių ir neabejotinai objektyvių byloje esančių įrodymų, o kai kuriuos kitus vertino išskirtinai palankiai atsakovams. Teismas visiškai nevertino liudytojo A. B. parodymų. Šis liudytojas, 1976 m. buvęs netgi aštuonbučio namo, kuriame šiuo metu gyvena ieškovai, valstybinės priėmimo komisijos nariu, paaiškino teismui, jog namas iš tiesų buvo pastatytas būtent toje vietoje, kurioje jį statyti ir buvo planuojama – pagal atnaujintą 1973 m. schemą (projektą) sklypas namo statybai buvo skirtas kaip tik dabartinėje vietoje, įskaitant visą mažąjį1 sklypą. Tuo tarpu atsakovų pateikta „eksplikacija“, kuria kaip itin svarbiu dokumentu rėmėsi teismas, apskritai tėra labiau panaši į neaiškius piešinukus (brėžinukus, schemas) su įvairiais grafiniais elementais. Teismas absoliučiai niekaip nevertino ieškovų į bylą pateikto namo statybos projekto aiškinamojo rašto, patvirtinto grupės kompetentingų asmenų parašais, kuriame labai aiškiai nurodyta, kad aštuonių butų gyvenamojo namo vieta parinkta pagal Pagramančio gyvenvietės patikslintą 1973 m. išplanavimo projektą. Teismas netyrė ir nevertino ieškovų į bylą pateiktų trijų itin smulkių archyvinių brėžinių, iš kurių aiškiai matyti, jog pravažiavimas (Gramančios gatvė) pro statomą aštuonbutį namą iš jo rytinės pusės turėjo eiti maždaug 20-ies metrų atstumu nuo namo, taigi už mažojo sklypo, palei mišką. Liudytoja R. V., NŽT darbuotoja, teismo posėdyje net nesugebėjo prisiminti jos tariamai naudotos kompiuterinės programinės įrangos pavadinimo. Mažonų seniūnijos seniūnas J. S., laikytinas, ko gero, pačiu objektyviausiu ir nešališkiausiu liudytoju iš visų apklaustųjų šioje byloje, aiškiai nurodė, jog mažasis sklypas iš tiesų buvo naudojamas aštuonbučio namo gyventojų jau daugybę metų, maždaug nuo 1990 – 1992 m., o matininkai, matavę sklypą, grąžintiną atsakovės IMM nuosavybėn, matuodami suklydo. Šiuos liudytojo J. S. parodymus kompleksiškai papildo ir kito liudytojo, matininko P. D. parodymai. Šis liudytojas patvirtino, kad didžiojo sklypo ribos buvo matuojamos, nesant projekto, o jis pats (P. D.), būdamas vietoje, akivaizdžiai matė, jog žemė (mažasis sklypas) buvo naudojama, ir, galiausiai, niekaip nesugebėjo paaiškinti, kodėl didžiojo sklypo vakarinė riba buvo nubrėžta ne sulig mišku, iki mažojo sklypo, tačiau mažąjį sklypą apjungiant, įtraukiant į didįjį (taigi priešingai, nei nurodyta topografiniame žemėlapyje iš Žemės ūkio ministerijos kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės. Ieškovams akivaizdu, jog byloje visiškai pakako duomenų nustatyti objektyviajai tiesai, o būtent aplinkybėms, kad mažasis sklypas prieš daugybę metų, dar nesant priimtiems jokiems Vyriausybės nutarimams, reglamentuojantiems atitinkamą tvarką, teisėtai buvo skirtas naudotis aštuonbučio gyventojų asmeniniam ūkiui, esant netgi potencialių pretendentų galimai atsikurti nuosavybės teises į šį sklypą (kito sklypo dalį) sutikimui, tačiau, teismui padarius prieš tai aprašytus ženklius procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimus, neatskleidus bylos esmės, ši tiesa nustatyta nebuvo. Dėl senaties termino pažymėjo, kad teisės pažeidimas, prasidėjęs 2013 m. rugsėjo mėn., dėl kurio ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą (atsakovo VM reikalavimas iškirsti mažajame sklype augančius dvidešimties metų senumo vaismedžius bei išnaikinti daržą), yra tęstinis, tebevykstantis iki šiol. savo atstovės sąskaitas už teisines paslaugas atsakovai pateikė teismui tik 2015-06-11. Nepaisant to, jog teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį jokie prašymai, nauji duomenys, įrodymai ir kt. negali būti teikiami, priimami bei vertinami, nes jau yra baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 251 str., 263 str. 2 d.), ir teismas atsakovų prašymą dėl šių naujų įrodymo pridėjimo prie bylos privalėjo atmesti rašytine skundžiama nutartimi, o pateikiamas sąskaitas privalėjo atsisakyti priimti, teismas kažkodėl jas vis tiek priėmė ir jomis rėmėsi, skirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovai I. M. M., V. M. su skundu nesutinka, prašo Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog Tauragės rajono LDT VK posėdžių protokolai ir 1977-1982 VK potvarkių bylos neturi nieko bendro su nagrinėjama byla. Atsakovei I. M. M. atkuriant nuosavybės teises į uošvio J. M. žemę, žemės sklypo ribos suformuotos pagal metodinius reikalavimus, žemės ūkio paskirties žemėnaudų projektavimui ir suderintos su kitais rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendiniais. Akcentavo, jog schemoje -eksplikacijoje daugiabučio namo statybai numatytas sklypas yra visai kitoje vietoje. Apeliantų teiginiai, jog pravažiavimas (G. gatvė) pro statomą aštuonbutį namą iš jo rytinės pusės turėjo eiti maždaug 20-ies metrų atstumu nuo namo yra visiškai nepagrįsti. Teigia, jog dėl žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0173-1148, esančio Tauragės raj. savivaldybėje, Mažonų seniūnijoje, Pagramančio mstl., dalies nuomos sutartis iš esmės negalėjo būti sudaryta, kadangi iš esmės nebuvo teisinio pagrindo. 2014-08-28 surašytame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus rašte dėl žemės naudojimo patikrinimo konstatuota, jog apeliantė R. Š., savavališkai naudojasi atsakovo V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi ir šiais veiksmais pažeidžia Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 dalį, tai yra savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas. Apeliantams keletą metų jau buvo žinoma apie ginčijamą sprendimą. Į teismą ieškovai kreipėsi tik 2014 m. rugsėjo 19 d., t. y. praėjus keletui metų, todėl praleido ieškinio senaties terminą. Tikina, jog būtent kvitai įrodo, jog klientas sumokėjo advokatui pinigus už jam atliktas paslaugas.
Šalies argumentai
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad1972 m. liepos 9 d. sudaryta komisija pasiūlė Tauragės rajono vykdomajam komitetui išskirti 0,4 ha žemės sklypo plotą 8 butų gyvenamojo namo statybai Tauragės r. Kirovo v. kol. Pagramančio gyvenvietėje pagal pridedamą eksplikaciją – schemą (Pagramančio gyvenvietėje). 1972-07-12 Tauragės rajono DŽDT VK komiteto sprendimu Nr. 224 nuspręsta paskirti 8-ių butų gyvenamojo namo statybai 0,4 ha žemės sklypo plotą Tauragės r. Kirovo kol. Pagramančio gyvenvietėje. 1998 m. balandžio 9 d. tarp ieškovo D. Š. ir P. S. buvo sudaryta sutartis, registro Nr. 2879, pagal kurią ieškovas D. Š. nupirko iš S. P. trijų kambarių butą, esantį Pagramančio k. Mažonų sen. Tauragės r. Nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre registruotos R. Š. ir D. Š. vardu. 2013-12-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 6372 ieškovai įgijo 76/675 žemės sklypo, iš 0.1350 ha žemės sklypo ploto, unikalus Nr.4400-2629-6417, (duomenys neskelbtini). gruodžio 24 d. Tauragės apskrities viršininko sprendimu Nr. 77-11179 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) I. M. M.“ atkurtos nuosavybės teisės į uošvio J. M. nuosavybės teise valdytą Tauragės apskrities Tauragės rajono Pagramančio kaime nekilnojamąjį turtą – 3,23 ha žemės, t. y 0.94 ha žemės, 2,29 ha miško, nes I. M. M. sutuoktinis A. M. (duomenys neskelbtini) buvo miręs. Minėtas sprendimas priimtas remiantis 1932 m. gegužės 28 d. žemės tvarkymo departamento raštu Nr. 3495, kuriame nurodoma, A. M. tėvo (atsakovo V. M. senelio) nuosavybės teisė į sklypus Nr. 43, 45, 47, 65, 67, kurie pavaizduoti 1931 m. kovo 7 d. aplikacijoje.
Dėl aplikacijoje pažymėto 47 sklype esančio maždaug 10 arų nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo tarp šalių kyla ginčas. Atsakovė I. M. M. 2006 m. gegužės 4 d. šį žemės sklypą padovanojo savo sūnui V. M..
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog nesutinka su ieškovų nuomone, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, apylinkės teismas padarė aiškių įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas sprendime motyvuotai išdėstė ir nurodė, jog pagal pateiktą eksplikaciją prie 1972-07-12 VK sprendimo ir 1973-02-08 Tauragės r. Kirovo v. kolūkio Pagramančio aštuonmetės mokyklos ir bendrabučio statybos sklypo parinkimo akto ir prie jo esančios schemos – eksplikacijos (1972-07-09 8-ių butų gyvenamojo namo numatomam statyti Tauragės raj., ,Kirovo v. kol, Pagramančio gyvenvietėje sklypo parinkimo akto ir eksplikacijos – schemos kopija; 1972-07-12 Lietuvos TSR Tauragės raj. darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 224 kopija; bei 1973-02-08 Tauragės r. ,Kirovo v. kolūkio Pagramančio aštuonmetės mokyklos ir bendrabučio statybos sklypo parinkimo akto ir prie jo esančios schemos – eksplikacijos kopija (-os)) matyti, kad daugiabučio namo statybai numatytas sklypas yra visai kitoje vietoje ir tai įrodo, kad daugiabučio gyvenamojo namo statybos vieta buvo keičiama. Apeliantai nesutikdami su minėtos eksplikacijos duomenimis, remdamiesi Tauragės apskrities archyvo pažyma nurodė, kad pagal niekada nekeistą namo statybos ir žemės sklypo paskyrimo jam projektą namo statybos vieta nebuvo keičiama, tačiau apylinkės teismas šiuo aspektu teisingai pabrėžė, jog minėtoje archyvo pažymoje nurodoma, kad buvo peržiūrėti vėlesnių metų, t. y. 1977-1982 m. Tauragės rajono LDT VK posėdžių protokolai ir 1977-1982 VK potvarkių bylos, kas neturi nieko bendro su nagrinėjama byla, nes namas buvo baigtas statyti ir Valstybinės priėmimo komisijos 1976-12-24 buvo pripažintas tinkamu naudotis. Dėl šių priežasčių, apeliantų teiginiai, jog apylinkės teismas sprendime padarė aiškių įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių pažeidimų, yra nepagrįsti. Priešingai, bylai reikšmingos aplinkybės buvo pilnai įrodytos ir nustatytos.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino liudytojo A. B. parodymų, kuris paaiškino, jog namas iš tiesų buvo pastatytas būtent toje vietoje, kurioje jį statyti ir buvo planuojama. Šiuo aspektu svarbu tai, jog kaip minėta prieš tai, prie 1972-07-09 8-ių butų gyvenamojo namo numatomam statyti Tauragės raj., Kirovo v. kol., Pagramančio gyvenvietėje sklypo parinkimo akto buvo pateikta eksplikacija – schema, kurioje aiškiai matyti 8-butų gyvenamajam namui paskirta žemės sklypo dalis, tačiau statybos pradėtos nebuvo. Akcentuotina, jog minėtoje schemoje –eksplikacijoje, daugiabučio namo statybai numatytas sklypas yra visai kitoje vietoje (ženklinimas schemoje – Nr. 2), nei pastatas buvo pastatytas. Šias aplinkybes teisingai nustatė apylinkės teismas. Taip pat pažymėtina, jog atsakovų pirmosios instancijos teismui pateiktos prieš tai minėtos eksplikacijos yra patvirtintos Tauragės apskrities archyvo. Apeliantų nurodomos aplinkybės, jog liudytojas A. B., buvęs aštuonbučio namo, kuriame šiuo metu gyvena apeliantai, valstybinės priėmimo komisijos nariu, kuris paaiškino teismui, jog namas buvo pastatytas būtent toje vietoje, kurioje jį statyti ir buvo planuojama – pagal atnaujintą 1973 m. schemą (projektą) bei sklypas namo statybai buvo skirtas dabartinėje vietoje, įskaitant visą mažąjį sklypą yra atmestini, kadangi apeliantų nurodomas liudytojas bei patys apeliantai teismui nepateikė jokių minėto liudytojo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat akcentuotina, jog gyvenamasis namas jau pastatytas, tačiau jokie sklypai skirti namo gyventojams nėra įteisinti.
Sutiktina su atsakovais, jog apeliaciniame skunde minimas namo statybos projekto aiškinamasis raštas negali būti laikomas kaip įrodomąją galią turintis dokumentas, kadangi nėra nurodyta iš kokios institucijos minėtas dokumentas yra gautas bei nėra nustatyta, kokiais metais šis dokumentas yra sudarytas ir kokio jis dokumento yra dalis. Taip pat pabrėžtina, kad nėra nurodyta, ar dokumentas buvo paruoštas kompetentingos institucijos bei kvalifikuotų specialistų ir, jog būtent šis minimas namo statybos projektas yra skirtas 8-ių butų gyvenamojo namo statybai 0,4 ha žemės sklypo plote Tauragės r. Kirovo kol. Pagramančio gyvenvietėje.
Apeliantai skunde teigia, kad teismui nekilo abejonių dėl liudytojos R. V., atsakovės NZT darbuotojos, „kompiuterio pagalba“ palygintų Pagramančio gyvenvietės planų (žemėlapių). Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teisme vykusiame procese nei viena iš proceso šalių, nei teismas, nekėlė klausimo dėl minėtos liudytojos kompetencijos atliekant savo pareigas, kaip vyriausiosios specialistės Nacionalinės žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriuje. Teismui pateikta specialistės R. V. ištrauka iš Tauragės apskrities ir valsčiaus Pagramančio bažnytkaimio vienkiemiais išskirstymo plano, padaryto 1927 metais matininko Pakelčiaus Leono su buvusio savininko J. M. žemės sklypo Nr. 47 ribomis bei ribų palyginimas su žemės sklypo projektinis Nr. 215-2, į kurį atkurtos nuosavybės teisės I. M. M. 2003-12-24 Tauragės apskrities sprendimu Nr. 77-11179, ribomis, turi įrodamąją vertę (aiškiai konstatuoja žemės sklypų ribas, jų sutapimus), kadangi minėta ištrauka yra parengta kvalifikuotos bei kompetentingos specialistės, kuri ne vienerius metus atlieka šį darbą. Apeliantų nurodomas teismui pateiktas brėžinys, kuris yra suformuotas pasinaudojus svetainės „maps.lt“ žemėlapiais, negali būti laikytinas kaip įrodomąją galią turintis dokumentas, kadangi tikslių ribų sklypo Nr. 47, kurį valdė J. M. pagal nuosavybės teisės į sklypą Nr. 47, kuris pavaizduotas 1931 m. kovo 7 d. eksplikacijoje, nėra nurodyta.
Akcentuotina, jog atsakovei I. M. M. atkuriant nuosavybės teises į uošvio J. M. žemę, žemės sklypo ribos suformuotos pagal metodinius reikalavimus, žemės ūkio paskirties žemėnaudų projektavimui ir suderintos su kitais rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendiniais. Šį žemės sklypo planą 2003 m. gruodžio mėn. 23 d. pasirašė Tauragės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas R. A.. Dar 2000-02-11 šis Žemės sklypo planas buvo suderintas su Pagramančio regioninio parko direktoriumi V. Š. ir patvirtintas jo parašu, taip pat 2000-02-11 suderinta su Tauragės miškų urėdija bei 2000-02-07 su žemės ir kito Nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialu. Tai rodo, kad šių institucijų atstovai buvo supažindinti su parengtu žemės planu, į kurį buvo atstatoma nuosavybės teise atsakovei I. M. M.. Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, nei vienas atstovas neišreiškė prieštaravimų dėl AB „Hidroprojektas“ žemės reformos skyrius projekto autoriaus P. D. paruošto žemės sklypo Nr. 215-1; 215-2; 215-3; plano. Teisme liudytoju apklaustas P. D. patvirtino, kad tuo laikotarpiu jis dirbo matininku Pagramančio regione. Nurodė, kad sudaromi projektai buvo suderinami su visomis institucijomis, tada daromi preliminarūs matavimai, kviečiami pretendentai i tuos žemės sklypus. Jei kas neteisėtai yra užsiėmę žemę, jiems taip pat pranešama. Liudytojas nurodė, jei žmonės būtu kreipęsis į Žemėtvarkos tarnybą ir jei teisėtai naudojasi žeme, dirbami žemės sklypeliai būtu buvę įtraukti i bendra planą. Ieškovų naudojamas žemės sklypas nebuvo įtrauktas į neprivatizuojamų žemių sąrašą, todėl buvo privalu savininkui gražinti žemę natūra. Kadangi sklypo ribos buvo aiškios, todėl visas žemės sklypas buvo grąžintas paveldėtojams. Minėtame sprendime teismas teisingai konstatavo faktą, jog asmenims (gyventojams), kurie teisėtai naudojasi žemės sklypais asmeninio ūkio pagrindu, šie minėti sklypai būtų buvę įtraukti į teritorijos bendrąjį planą, pagal tuo metu galiojusius teisė aktus (1990-1992). Be to, pagal tuo metu galiojusius įstatymus (1990-1992), gyventojai, teisėtai besinaudojantys žemės sklypais asmeninio ūkio tikslais, turėjo kreiptis j tuometinę Tauragės teritorinį apylinkės vienetą su prašymu dėl žemės skyrimo asmeniniu ūkiui bei prašymui atitikus tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, sprendimu, žemė būtų buvusi paskirta ir ją būtų buvę galima privatizuoti. Dėl anksčiau nustatytų aplinkybių apeliantų teiginiai, jog matininkai, matavę sklypą, grąžintiną atsakovės nuosavybėn, matuodami suklydo, nepagrįsti.
Akcentuotina, jog dėl žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0173-1148, esančio Tauragės raj. savivaldybėje, Mažonų seniūnijoje, Pagramančio mstl., dalies nuomos sutartis iš esmės neturėjo būti sudaryta, kadangi iš esmės nebuvo teisinio pagrindo šio sklypo nuomos sutarčiai sudaryti (Vykdomojo komiteto paskirtas žemės sklypas buvo suplanuotas kitoje vietoje). Ieškovai nepateikė įrodymų, kurie šiuo atveju yra būtini teiginiams pagrįsti. Nors apeliantai pateikia Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-11-05 raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodo žemės nuomos mokesčio įmokas per 1998-2010 m. laikotarpį, tačiau šiame rašte nematyti, už kokius konkrečius sklypus buvo sumokėtas nuomos mokestis. Tai rodo, kad apeliantai negali įrodyti teigiamų aplinkybių. Tuo tarpu VMI prie LR Finansų ministerijos rašte Dėl informacijos pateikimo Nr. 20.21-06 RMA-24708 išduotame atsakovui V. M. nurodyta, jog nuo 2006-01-01 iki 2014-10-31 atsakovas V. M. sumokėjo žemės mokesčio įmokas už žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0173-1148, kas įrodo jog atsakovas yra teisėtas viso aptariamojo žemės sklypo savininkas ir moka valstybei žemės mokesčius už jį nuo jo įgijimo momento. Tokia pati situacija yra ir I. M. M., kuri taip pat įrodo, jog žemės mokestis buvo sumokėtas. Šios aplinkybės įrodo, jog jokia nuomos sutartis atkūrus nuosavybės teises į aptariamąjį sklypą nebūtina (CPK 12, 178, 185 straipsniai),
Apeliantė R. Š. teismo posėdyje pripažino, kad 2010 m. iš žemėtvarkininkų sužinojo, kad žemė priklauso atsakovams M.. Tačiau, žinodama, jog žemės sklypas grąžintas atsakovams M., 2013 m. apsitvėrė sklypo dalį, vėliau iškasė griovį, pasodino dekoratyvinių augalų, gėlių, daržovių bei vaiskrūmių, taip trukdydami naudotis keliuku, vedančiu į miško paskirties žemės sklypą, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Tai įrodo, kad apeliantams keletą metų jau buvo žinoma apie ginčijamą sprendimą. Į teismą ieškovai kreipėsi tik 2014 m. rugsėjo 19 d., t. y. praėjus keleriems metams, todėl, kaip ir pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, ieškovai praleido Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytą trisdešimties dienų terminą. Kolegija mano, kelerių metų termino praleidimas yra nepateisinamai per ilgas, argumentai, kad ieškovai visą laikotarpį rinko įrodymus ginčui teisme spręsti, atmestini, kaip neobjektyvūs. Dėl to prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009). Atsakovai bylinėjimosi išlaidas grindė Grynųjų pinigų priėmimo kvitais. Grynųjų pinigų priėmimo kvitas naudojamas priimant grynuosius pinigus iš kliento. Kadangi Grynųjų pinigų priėmimo kvitai yra piniginiai dokumentai, juos taisyti draudžiama, būtent jie įrodo, jog klientas sumokėjo advokatui pinigus už jam atliktas paslaugas. Aplinkybė, jog kai kurios PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos po posėdžio, nepaneigia atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl to apeliantų teiginiai, jog priteisti iš ieškovų atsakovams išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebuvo teisinio pagrindo, yra nepagrįsti ir atmestini.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.