Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Algimanto Smolsko, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui M. K., nuteistajam M. Š., nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., ir nubaustas: pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams; pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., pagal LR BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir M. Š. paskirta subendrinta bausmė ? 3 (treji) metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d., prie šiuo nuosprendžiu M. Š. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-04-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ir galutinė subendrinta bausmė M. Š. paskirta 5 (penkeri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš M. Š. F. S. naudai priteista 8000 Lt turtinės žalos atlyginimo. M. Š. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių į jam priklausančius pinigus ? 7072,28 Lt apribojimas pratęstas iki bus atlygintas teismo priteistas F. S. civilinis ieškinys.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. pagal LR BK 182 str. 1 d. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaulės būdu savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2011 m. spalio 10 d. apie 14.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems bendrininkams paskambinus nukentėjusiajai F. S. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius nukentėjusiosios anūku M., melagingai pranešus apie jo padarytą sužalojimą ir pareikalavus iš nukentėjusiosios 8000,00 Lt atlygio už tai, kad anūkas išvengtų baudžiamosios atsakomybės, nuvyko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų bendrininkų nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), – pas nukentėjusiąją F. S., ir iš nukentėjusiosios F. S. paėmė 8000,00 Lt, – taip apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai F. S. priklausantį turtą – 8000,00 Lt.

Be to, M. Š. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaulės būdu savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2011 m. spalio 11 d. apie 15.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems bendrininkams paskambinus nukentėjusiajai A. P. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius nukentėjusiosios dukra R. K., melagingai pranešus apie jos padarytą sužalojimą, ir prisistačius prokuroru, pareikalavus iš nukentėjusiosios 15000,00 Lt atlygio už tai, kad dukra išvengtų baudžiamosios atsakomybės, sulygus su nukentėjusiąja dėl 4000,00 Lt atlygio, nuvyko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų bendrininkų nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), – pas nukentėjusiąją A. P., ir apgaule pasikėsino įgyti svetimą, nukentėjusiajai A. P. priklausantį turtą – 4000,00 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK pareigūnų.

Nuteistasis M. Š. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti pagal LR BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas F. S. atžvilgiu), panaikinti laikiną nuosavybės apribojimą į jam priklausančius 7072,28 Lt, nes šie pinigai nebuvo gauti nusikalstamu būdu, F. S. civilinį ieškinį atmesti, paskirti švelnesnę bausmę. Nuteistasis nurodo, kad su F. S. civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jis neįrodytas, jam pačiam reikia jo pinigų, nes jo sveikata sunki ir jam reikia lėšų vaistams įsigyti. F. S. neprarado tiek pinigų, neaišku, iš kur ji gavo tokią pinigų sumą. Tyrėjas J. O. sulaikymo metu sakė, kad nukentėjusioji prarado tik 2000 Lt, teisme nebuvo įrodyta, kad nukentėjusioji turėjo 8000 Lt. Nukentėjusiosios parodymai prieštarauja liudytojo M. J. parodymams. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant atpažinimą nedalyvavo advokatas, nukentėjusiosios nebuvo paklausta, pagal kokius požymius ji atpažino M. Š., atpažinimo metu jam neleido užimti norimos vietos, nedavė susipažinti su protokolu. Nesutinka su liudytojo J. O. parodymais, teigia, kad jo parodymai išgalvoti ir melagingi, prieštarauja nuosekliems liudytojos R. P. parodymams. Sulaikymo metu jis tyrėjui J. O. nebuvo prisipažinęs padaręs nusikalstamą veiką, buvo priverstas vykdyti tyrėjo nurodymus ir skambino R. P.. J. O. buvo šališkas, klastojo baudžiamosios bylos dokumentus, siekė neteisėtomis priemonėmis išgauti iš nuteistojo pinigus. Nesutinka su dalimi liudytojų A. D. ir R. D. parodymų, nes jis policijos pareigūnams nesipriešino. Tai, kad jis priešinosi, yra melagingi ir išgalvoti parodymai, duoti siekiant padėti J. O. pateisinti prieš nuteistąjį panaudotą smurtą. Mano, kad ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja D. S. neteisėtai davė baudžiamąją bylą J. O. siekiant klastoti bylos dokumentus ir neleisti nuteistajam gintis nuo F. S. kaltinimų. Liudytojas T. M. davė teisingus parodymus, tačiau teismas neįvertino to, kad šis liudytojas parodė, kad telefoną nuteistajam davė 2011-10-11, t. y. po to, kai buvo padarytas nusikaltimas prieš F. S.. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į liudytojos R. P. parodymus ir grąžinti nuteistajam neteisėtai paimtus pinigus – 7072,28 Lt. Liudytojo M. J. parodymai prieštarauja liudytojo T. M. parodymams, jo parodymai prieštaringi. M. J. jo nevežė, nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad taksi automobilis vyko į (duomenys nesklebtini), kad M. J. dirbo taksi firmoje, nėra duomenų, koks tai buvo automobilis. Liudytojas M. J. parodymus davė įtakojamas pareigūnų. 2011-10-10 jis nesinaudojo telefonu, kurį iš jo paėmė kratos metu. Neaišku, kaip teismas nustatė, kad prieš jį ir T. M. nebuvo naudojama fizinė prievarta. Kauno miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00089-12 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., dėl prieš jį 2011-10-11 – 2011-10-13 pareigūnų panaudoto fizinio smurto. 2011-10-12 vaizdo įrašas parodo tyrėjo aplaidumą, dingo jo pirminės 2011-10-12 apklausos protokolas. Tyrėja D. S. paaiškino tai kaip klaidą ir sąmoningai nesiaiškino. Nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, nes padarė tik vieną nusikaltimą. Dėl nukentėjusiosios A. P. jis prisipažino, tačiau jam skyrė griežtą bausmę, nors nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis atsiprašė, gailisi, nebuvo šio nusikaltimo organizatoriumi. Prašo bausmę švelninti iki keturių mėnesių. Nurodo, kad serga nepagydoma liga – plaučių tuberkulioze. Teigia, kad teismas į bausmės laiką neįskaitė suėmimo ir sulaikymo laiko nuo 2011-10-11 iki 2012-10-10, nuo 2012-06-25 iki 2012-12-06.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad M. Š. padarė LR BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Nuosprendis išsamiai motyvuotas, surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Nors nuteistasis M. Š. neigia sukčiavęs nukentėjusiosios F. S. atžvilgiu, jo kaltė padarius šį nusikaltimą pilnai įrodyta nukentėjusiosios F. S., liudytojo M. J. parodymais, šio liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, asmens parodymo atpažinimo protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš M. Š. asmens kratos metu paimtu telefono aparatu, laidinio ir mobilaus ryšio kontaktų analize.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kritiškai vertinti nukentėjusiosios F. S. parodymus nėra jokio pagrindo. Nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad ji nuteistajam M. Š. atidavė būtent 8000 Lt, tokią pinigų sumą ji tvirtino nuo pat kreipimosi į policijos pareigūnus momento. Pagrindo teigti, kad ji tokios pinigų sumos neturėjo ir negalėjo turėti, nėra.

Nukentėjusioji F. S. tiek protokole-pareiškime, tiek liudytojo apklausos metu nurodė, kad pas ją į namus atvažiavo jai nepažįstamas apie 40 metų amžiaus, vidutinio ūgio, lieso kūno sudėjimo, tamsaus gymio, tamsių trumpų plaukų vyriškis (t. 1, b. l. 1, 17). Po to, kai F. S. davė parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį, buvo atliktas asmens parodymas atpažinti. Nukentėjusioji F. S. ikiteisminio tyrimo metu iš trijų jai parodytų vyrų atpažino M. Š. kaip asmenį, kuris 2011-10-10 apie 14-15 val. atėjo pas ją į namus, prisistatė ir paėmė iš jos 8000 Lt. Nukentėjusioji nurodė, kad jį atpažino iš trumpai kirptų juodų plaukų, tamsios odos ir veido bruožų (t. 2, b. l. 60-63). Liudytoja D. S. parodė, kad M. Š. pats pasirinko vietą tarp kitų asmenų, nukentėjusiajai ji nenurodė asmens, kurį turėtų atpažinti. Visa tai paneigia nuteistojo teiginius apie tai, kad atpažinimas buvo vykdomas nesilaikant BPK reikalavimų. Aplinkybė, kad atliekant asmens parodymą atpažinti nedalyvavo gynėjas, taip pat negali būti laikoma BPK 192 str. reikalavimų pažeidimu, nes šiame straipsnyje nenurodyta, kad atliekant šį proceso veiksmą gynėjas privalo dalyvauti. Pažymėtina, kad nukentėjusioji F. S. teisiamojo posėdžio metu kategoriškai patvirtino, kad M. Š. 2011 m. spalio 10 d. apie pietus pas ją į namus atėjo paimti pinigų. Ji teisiamojo posėdžio metu buvo visiškai įsitikinusi, kad būtent M. Š. paėmė iš jos pinigus, ji gerai jį įsidėmėjo, net po dienos atpažino policijoje. Teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusiosios F. S. parodymai yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei atitinka liudytojo M. J. parodymus ir baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus.

Liudytojas M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 57-59), tiek ir teisiamojo posėdžio metu atpažino kaltinamąjį M. Š. kaip asmenį, kurį jis 2011 m. spalio 10 d. atvežė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ir kurį jis netrukus, kaltinamajam iš kažkur sugrįžus, parvežė atgal. Liudytojas nurodė, pagal kokius požymius atpažino M. Š.. Asmens atpažinimas pagal nuotrauką buvo atliktas nepažeidžiant BPK 194 str. reikalavimų. Liudytojas M. J. patvirtino, kad kaltinamasis kelionės į (duomenys neskelbtini) metu naudojosi judriojo ryšio juodos - raudonos spalvos telefonu „Nokia“, skambino ir rašė SMS. Liudytojo M. J. parodymai yra neprieštaringi, savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nėra jokio pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų tikrumu ir nustatinėti, ar šis liudytojas dirbo taksi firmoje, kokios spalvos automobilį turėjo. Nėra duomenų, kad šis liudytojas buvo kuo nors įtakojamas ir davė melagingus ar neteisingus parodymus.

Teisme apklaustas liudytojas T. M. nurodė, kad telefoną „Nokia“ M. Š. davė 2011 m. spalio mėn. M. Š. išvažiavo ir negrįžo, telefono T. M. neatgavo. Liudytojas teismui nenurodė tikslios telefono perdavimo datos, to jis nenurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad šis liudytojas parodė, kad telefoną nuteistajam jis davė 2011-10-11. Tuo tarpu, kad M. Š. 2011-10-10, vykdamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), naudojosi judriojo ryšio juodos - raudonos spalvos telefonu „Nokia“, kaip minėta, patvirtino liudytojas M. J.. Be to, M. Š. kratos metu iš jo paimtas judriojo ryšio juodos - raudonos spalvos telefonas „Nokia“, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus mobiliojo ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę, nustatyta, kad šis abonentas 2011-10-10 metu registravosi prie celių, veikiančių (duomenys neskelbtini) rajone ir mieste, kas patvirtina, kad M. Š. tą dieną buvo (duomenys neskelbtini). Telefono apžiūros metu užfiksuoti duomenys rodo, kad buvo nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), t.y. nukentėjusiosios F. S. gyvenamosios vietos adresu, ir paimti 8 „štukas“, t.y. būtent tokią sumą pinigų, kokią nukentėjusioji nurodė atidavusi į namus atvykusiam asmeniui.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojų J. O., D. S., A. D. ir R. D. parodymai yra melagingi, kad J. O., D. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo nusikalstami. Šie nuteistojo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti, todėl atmetami. Nėra jokio pagrindo manyti, kad liudytojai J. O., D. S., A. D. ir R. D. buvo šališki ir davė melagingus ar neteisingus parodymus. Be to, pastebėtina, kad jų parodymai nebuvo esminiai sprendžiant M. Š. kaltės klausimą. Ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00089-12 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrįstai grindė byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, įrodymus išdėstė nuosekliai, atskleisdamas jų tarpusavio ryšį, motyvuotai nurodydamas, kokiais įrodymais vadovaujasi, o kokius atmeta, kokias bylos aplinkybes patvirtina ar paneigia. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos įrodymų vertinimu ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. Š. pripažino kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. apgaule iš nukentėjusiosios F. S. įgijus 8000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo M. Š. kaltė padarius LR BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą buvo visiškai įrodyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiosios F. S. civilinį ieškinį.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

LR BPK 151 str. 1 d. numatyta, jog civiliniam ieškiniui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Nukentėjusioji F. S. pareiškė 8000 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Teismas nuosprendžiu F. S. civilinį ieškinį nusprendė tenkinti ir priteisė iš M. Š. nukentėjusiosios F. S. naudai 8000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kadangi 7072,28 Lt, į kuriuos laikinai apribotos M. Š. teisės, priklauso nuteistajam, teismas pagrįstai nusprendė M. Š. paskirtą procesinės prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisių į jam priklausančius pinigus (7072,28 Lt) apribojimą - pratęsti iki bus atlygintas teismo priteistas F. S. civilinis ieškinys. Teisėjų kolegija šiuo klausimu daryti priešingą išvadą neturi pagrindo.

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. Š. bausmes, LR BK 54 str. 2 d. reikalavimų nepažeidė. Šiuo atveju atsižvelgta į tai, kad M. Š. pripažino pasikėsinęs sukčiauti ir nuoširdžiai gailėjosi, ir tai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad vienas iš nusikaltimų nebuvo baigtas, taip pat įvertino nuteistojo asmenybę. M. Š. devynis kartus teistas, nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui, baustas administracinėmis nuobaudomis. Šios aplinkybės rodo, kad M. Š. yra linkusi nusikalti, iš teistumų išvadų nedaranti asmenybė. Jis niekur nedirbo, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas patenkinamai. Skiriant bausmę įvertinta ir M. Š. sveikatos būklė. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas paskyrė M. Š. už LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę laikyti aiškiai per griežta ir švelninti, kaip kad norėtų nuteistasis iki keturių mėnesių laisvės atėmimo, nėra teisinio pagrindo. Paskyrus tokią savo dydžiu mažą bausmę, būtų neįgyvendinti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Už LR BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą nuteistajam paskirta šiek tiek griežtesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė taip pat nelaikytina aiškiai per griežta, ji paskirta nepažeidžiant LR BK 54 str. 2 d. nuostatų, tinkamai individualizuota.

Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo bendrinant bausmes, tai yra dėl netinkamo LR BK 64 str. nuostatų taikymo (LR BPK 328 str. 1 p.).

Bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsnių nuostatos. BK 63 str. 1 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną veiką atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. BK 63 str. 9 d. nustato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. BK 64 str. taikomas, kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tai yra, kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį.

Skundžiamu nuosprendžiu M. Š. nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2011-10-10 ir 2011-10-11. Taigi šie nusikaltimai padaryti iki Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-04-17 nuosprendžio priėmimo. Todėl teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. paskirtą subendrintą bausmę su minėtu 2012-04-17 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes turėjo bendrinti vadovaudamasis ne BK 64 str. 1 d., 3 d., o BK 63 str. 9 d. nuostatomis. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo - BK 64 str. nuostatų - taikymo.

Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir dėl to, jog teismas į bausmės laiką įskaitė ne visą M. Š. suėmime išbūtą laiką. M. Š. BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2011-10-11, jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, kurios terminas buvo pratęstas iki 2012-10-10 (t. 3, b. l. 131-133). Bylą nagrinėjantis teismas suėmimo termino nuo 2012-10-10 M. Š. nepratęsė, o nuo 2012-10-11 M. Š. buvo pradėta vykdyti laisvės atėmimo bausmė, paskirta įsiteisėjusiu Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-04-17 nuosprendžiu. Teismas nuosprendžiu į bausmės laiką M. Š. įskaitė sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2012 m. birželio 25 d., tačiau nepagrįstai nuteistajam neįskaitė suėmimo laikotarpio nuo 2012-06-26 iki 2012-10-10 ir bausmės, atliktos pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-04-17 nuosprendį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 1 p., 2 p.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo M. Š. atžvilgiu taikytos LR BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatos.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-12-06 nuosprendžiu M. Š. pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-04-17 nuosprendį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Į M. Š. paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-04-17 nuosprendį.

Vadovaujantis LR BK 66 str., M. Š. į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2012-06-26 iki 2012-10-10.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.