- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- 2A-1123/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Auto Express“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana Spedition“, A. T.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Vlantana“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Danutės Gasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Auto Express“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-3096-619/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Auto Express“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana Spedition“, A. T., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Vlantana“, dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Auto Express“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB „Vlantana Spedition“, A. T. solidariai 662 074,40 Lt žalos atlyginimo bei 6 procentų procesines palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad jo veikla yra tarptautiniai krovinių pervežimai. Vienas iš bendrovės klientų buvo MRH Mineralol-Rohstoff-Handel Gmbh įmonė. Atsakovams vykdžius nesąžiningą konkurencinę veiklą ir perviliojus šį klientą, ieškovas neteko užsakymų ir pajamų iš jo. Atsakovas A. T. nuo 2011-09-22 iki 2012-02-15 dirbo ieškovo įmonėje vadybininku, buvo supažindintas su konfidencialios informacijos sąrašu, 2011-09-22 darbo sutartimi Nr. 25 pasirašė konfidencialumo nuostatas dėl bendrovės komercinės paslapties ir kitos konfidencialios informacijos neatskleidimo. Atsakovas UAB „Vlantana Spedition“ buvo įsteigtas 2012-02-29, jo veikla krovinių pervežimas ir ekspedijavimas autotransportu bei kt. Nutraukęs darbo santykius su ieškovu 2012-02-15, atsakovas A. T. 2012-02-29 tapo atsakovo įmonės vadovu, nuo 2012-11-26 UAB „Vlantana Spedition“ vadovu paskirtas A. S.. Trečiasis asmuo UAB „Vlantana“ buvo įsteigtas 1996-03-12, įmonės veikla yra krovinių pervežimas, ekspedijavimas ir kt. UAB „Vlantana Spedition“ yra susijusi su UAB „Vlantana“ įmone, šių įmonių akcininkai yra tie patys. Atsakovams pradėjus neteisėtą veiklą teikti analogiškas paslaugas ieškovo nurodytam pagrindiniam klientui, ieškovas neteko užsakymų ir pajamų iš šio kliento, patyrė 662 074,40 Lt nuostolių, kuriuos sudaro negautos pajamos už laikotarpį nuo 2012-02-16 iki 2012-08-16. Žinodami ieškovo komercines paslaptis (planuojamus prekių pirkimus ir pardavimus potencialiems komerciniams partneriams, turėdami žinių apie gautus siūlymus ir užsakymus, sutarčių sąlygas ir ypatumus, mokėjimų sąlygas ir klientus, kainų struktūrą) atsakovai galėjo pasiūlyti klientui palankesnes pardavimo sąlygas ir tokiu būdu perviliojo klientą. Atsakovas A. T. pasirašė darbo sutartimi 2011-09-22 Nr. 25 konfidencialumo nuostatas dėl ieškovo komercinės paslapties neatskleidimo (9.4 p. konfidencialia yra laikoma informacija susijusi su darbdaviu ar jo klientais). Tai, kad atsakovas UAB „Vlantana Spedition“ perėmė ieškovo klientą rodo, kad atsakovai pasinaudojo ieškovo komercine paslaptimi ir kita konfidencialia informacija ir tokiu būdu ėmėsi nesąžiningos konkurencijos veiksmų ieškovo atžvilgiu. Bendrovės klientas nebuvo nusivylęs ieškovo teikiamomis paslaugomis, jų kokybe, jomis būtų ir toliau naudojęsis, jeigu ne atsakovų nesąžiningi veiksmai. Atsakovas A. T. pažeidė darbo sutarties konfidencialumo nuostatas dėl komercinės paslapties neatskleidimo, atsakovų atsakomybės atriboti negalima, jų veiksmais žala padaryta bendrai (CK 6.248 str., CK 6.279 str.). Atsakovas atskleidė konfidencialią, ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kuria atsakovai nesąžiningai pasinaudojo ir gavo naudos, t. y. atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus (Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p., t. y. draudimas naudoti ir perduoti kito ūkio subjekto komercinę paslaptį), prieštaraujančius sąžiningai praktikai ir geriems papročiams. UAB „Vlantana Spedition“ buvo įsteigta ne tam, kad UAB „Vlantana“ padėtų efektyviau organizuoti klientų aptarnavimą, t. y. skirtingą veiklą vykdančios įmonės, UAB „Vlantana“ yra vežėjas, o UAB „Vlantana Spedition“ yra ekspedicinė įmonė, tai reiškia, kad nors atsakovas yra seserinė įmonė, tačiau ji vis tiek yra naujokė ekspedijavimo srityje. Atsakovas nėra pakankamai įsitvirtinęs ekspedijavimo veiklos rinkoje, atvirkščiai UAB „Vlantana Spedition“ ir UAB „Vlantana“ kūrė planą, kokiu būdu, greičiausiai ir mažiausiomis investicijomis pradėti dirbti su kitais vežėjais, surinkti kuo didesnį vežėjų skaičių, surasti naujus vežėjus. Akivaizdu, kad sėkmingam verslo planų įgyvendinimui buvo reikalinga A. T. turima konfidenciali ir ieškovo komercinę paslaptį sudaranti informacija, kurią atsakovai ir panaudojo nesąžiningoje konkurencinėje veikloje. Ieškovas iš darbo išėjo 2012 m. vasario 15 d., atsakovo direktoriumi tapo 2012 m. vasario 21 d., akivaizdu, kad dėl vadovavimo tarėsi gerokai anksčiau, t. y. prieš nutraukiant darbo sutartį. Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad UAB „Vlantana“ buvo sudariusi sutartį su klientu dar 2011 m. rugpjūčio mėn., likus pusei metų iki A. T. darbo sutarties su ieškovu nutraukimo, o įsteigus UAB „Vlantana Spedition“ perdavė bendrovei šio kliento aptarnavimą, nepaneigia to fakto, kad atsakovas atliko neteisėtus nesąžiningos konkurencijos veiksmus ieškovo atžvilgiu. Net jeigu ieškovo klientas buvo sudaręs sutartį su UAB „Vlantana“, tai nereiškia, kad ji sugebėjo užtikrinti kokybišką paslaugų tiekimą ieškovo klientui, atvirkščiai, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, klientas teikdavo užsakymus ieškovui, o ne UAB „Vlantana“, nors su ja buvo sudaręs sutartį. Taip pat nuo to laiko, kai A. T. išėjo iš darbo, užsakymai iš minėto kliento visai nutrūko. Tai, kad klientas buvo sudaręs sutartį su UAB „Vlantana“ kaip vežėju, nepaneigia to fakto, kad atsakovai neteisėtai perviliojo klientą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Vlantana Spedition“ 8 000 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 83,68 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad UAB ,,Auto Express“ buvo įsteigta 2011-03-22, jos veikla krovinių vežimas keliais, muitinės tarpininkų veikla, krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla, vežimo dokumentų ir kelionės lapų parengimo ir išdavimo veikla. MRH Mineralol-Rohstoff-Handel Gmbh yra ieškovo įmonės klientas, iš sutartinių santykių su kuria ieškovas yra gavęs 662 074,40 Lt pajamų. Atsakovas A. T. nuo 2011-09-22 iki 2012-02-15 dirbo ieškovo įmonėje paslaugų pardavimo vadybininku. Nutraukęs darbo santykius, atsakovas 2012-02-29 buvo paskirtas UAB „Vlantana Spedition“ direktoriumi. Šios įmonės veiklos rūšys apėmė tame tarpe ir krovininių kelių ir vidaus vandenų, oro transportą. Trečiasis asmuo UAB „Vlantana“ įsteigta 1996-03-12, įmonės veikla – krovinių pervežimas, ekspedijavimas ir kt.. Atsakovas UAB „Vlantana Spedition“ yra UAB „Vlantana“ dukterinė įmonė, įmonių akcininkai yra tie patys asmenys. Teismo teigimu, bylos medžiaga patvirtina, kad po atsakovo įmonės įsteigimo ir darbo sutarties tarp ieškovo ir atsakovo A. T. nutraukimo, ieškovo klientas MRH Mineralol-Rohstoff-Handel Gmbh neteikė ieškovui užsakymų, o šiuos užsakymus laikotarpyje nuo 2012-03-28 iki 2012-11-21 teikė atsakovo įmonei. Teismas nurodė, kad byloje nustatinėtina aplinkybė ar atsakovai pasinaudojo ieškovo komercinėmis paslaptimis ir tokiu būdu ėmėsi nesąžiningos konkurencijos veiksmų ieškovo atžvilgiu (Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.), jam padarydami žalą. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas laikė ieškovo ieškinį neįrodytu, nes nenustatė sąlygų viseto kilti atsakovų atsakomybei - atsakovų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos, kurią sudaro negautos pajamos. Iš bylos duomenų – pardavimo apmokėjimų žiniaraščio, Vežimo sutarčių Nr. 1/25; Nr. 10/25; Nr. 22/25; Nr. 1/25; Nr. 25/25; Nr. 15/25 teismas nustatė, kad: ieškovą ir pagrindinį klientą užsakovą MRH Mineralol Rohstoff Handel Gmbh siejo trumpalaikiai santykiai iš krovinių organizavimo ir vežimo vykdymo, t. y. laikotarpyje nuo 2011-10-26 iki 2011-12-13; ilgalaikių susitarimų su klientu nebuvo sudaryta; sutartiniai santykiai nutrūko apie du mėnesius iki atsakovui A. T. išeinant iš darbo. Iš atsakovų ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovui UAB „Vlantana Spedition“ duomenis apie ieškovo pagrindinį klientą perdavė trečiasis asmuo UAB „Vlantana“, kuris yra atsakovo dukterinė įmonė, įsteigta ekspedijavimo paslaugų teikimui, todėl atmetė kaip neįrodytą ieškovo tvirtinimą, kad atsakovas A. T. atskleidė ieškovui duomenis apie ginčo klientą. Iš 2011 m. rugpjūčio 23 d. Ekspedijavimo paslaugų susitarimo nustatyta, kad MRH Mineralol Rohstoff Handel Gmbh ir UAB „Vlantana“ buvo sudariusi sutartį dėl santykių, kylančių iš prekių gabenimo ir organizavimo bei vykdymo bei apmokėjimo už šiuos susitarimus. Teismas nurodė, kad ši sutartis patvirtina faktą, jog kontaktai su klientu ir teisiniai santykiai tarp kliento ir trečiojo asmens buvo susiklostę beveik pusė metų anksčiau nei atsakovas nutraukė darbo santykius su ieškovu (2012-02-15 d.), įrodymų ar duomenų, kad nurodyta sutartis yra suklastota į bylą nėra pateikta (CPK 178 str.). Todėl teismas laikė neįrodytais ieškovo teiginius, kad atsakovai, pasinaudodami ieškovo komercinėmis paslaptimis ir kita konfidencialia informacija, perviliojo klientą MRH Mineralol Rohstoff Handel Gmbh, tokiu būdu atlikdami nesąžiningos konkurencijos veiksmus ieškovo atžvilgiu. Teismo manymu, nėra paneigta aplinkybė, kad sutartinės informacijos atsakovams negalėjo suteikti pats klientas, būdamas suinteresuotas palankesnių sutarčių sudarymo sąlygomis. Nenustatęs atsakovų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio, teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra analizuojamos aplinkybės dėl kilusios žalos – negautų pajamų pagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB ,,Auto Express“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nepagrįsta teismo išvada, kad nesąžiningai konkuruojant gali būti perviliojami tik tie klientai, kurie užsakymus teikė ilgą laiką, ir kad ilgalaikius santykius galima įrodyti vieninteliu dokumentu – ilgalaikio pobūdžio sutartimi. UAB ,,Auto Express“ buvo įsteigta 2011-03-03. Ieškovo klientas MRH Mineralol Rohstoff Handel Gmbh ieškovui užsakymus teikė nuo 2011-10-26 iki 2011-12-23. Užsakymų 2012 m. sausio-vasario mėnesiais klientas MRH Mineralol Rohstoff Handel Gmbh ieškovui neteikė ne todėl, kad nutraukė sutartinius santykius su ieškovu, o dėl sezoninio užsakymų pobūdžio. Tokio pobūdžio ūkinėje-komercinėje veikloje, kokią vykdo tiek ieškovas, tiek atsakovas ilgalaikio pobūdžio sutartys nėra sudarinėjamos. Klientas MRH Mineralol Rohstoff Handel Gmbh užsakymus ieškovo įmonių grupei pradėjo teikti dar 2010 metais ir pastoviai teikė beveik dvejus metus. Taigi ieškovą ir klientą MRH Mineralol Rohstoff Handel Gmbh siejo ilgalaikio pobūdžio nuolatiniai santykiai.
Šalies argumentai
2. Ieškovo klientas MRH Mineralol Rohstoff Handel Gmbh užsakymus atsakovui UAB ,,Vlantana Spedition“ pradėjo teikti tik nuo 2012-03-28, t. y. kitam atsakovui A. T. nutraukus darbo santykius su ieškovo įmone. Teismas, nurodydamas, kad atsakovui UAB ,,Vlantana Spedition“ duomenis apie ieškovo pagrindinį klientą perdavė trečiasis asmuo UAB ,,Vlantana“, nepagrįstai rėmėsi vieninteliu byloje pateiktu įrodymu – 2011-08-23 Ekspeditavimo paslaugų susitarimu, pagal kurį jokie pervežimai nebuvo atliekami.
3. Tokios bylos, kaip kad nagrinėjamoji, atveju įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Teismui buvo pateikta daug įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo įmonėje egzistavo komercinė paslaptis, kad ji buvo saugoma, kad atsakovas A. T. žinojo tokią informaciją, kad abu atsakovai drauge neteisėtai pasinaudojo ieškovo konfidencialia, komercinę vertę turinčia informacija, bei atliko neteisėtus, nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Tačiau teismas visumos įrodymų netyrė ir nevertino.
4. Teismas, atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį, atsisakydamas tenkinti prašymus išreikalauti įrodymus, atsisakydamas prijungti papildomai teikiamus įrodymus pažeidė ieškovo teisę į tinkamą teisminę gynybą, rungimosi, dispozityvumo, betarpiškumo ir kitus CPK principus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes šioje byloje būtina surinkti papildomus ieškovo prašytus išreikalauti įrodymus, priimti papildomus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, ir juos įvertinti.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB ,,Vlantana Spedition“ ir A. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė jo teises, atmesdamas apelianto procesinius prašymus. Visi apelianto prašymai buvo atmesti dėl to, kad apeliantas juos teikė pažeisdamas CPK 7 straipsnio 2 dalies, 141 straipsnio 1 dalies ar 226 straipsnio reikalavimus.
2. Apelianto prašymas grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo yra nepagrįstas. CPK numato, kad tokia bylos apeliacinės instancijos teisme baigtis yra išimtinė ir ja negali būti piktnaudžiaujama. Apeliantas neįrodė bylos grąžinimui nagrinėti iš naujo pagrindų, o toks apelianto prašymas yra bandymas vilkinti bylos nagrinėjimą piktnaudžiaujant procesu.
Šalies argumentai
3. Apeliantas nepagrįstai, nesiremdamas įrodymais teigia, kad atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus – atskleidė ir panaudojo apelianto komercines paslaptis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje keliamas civilinės atsakomybės dėl nesąžiningos konkurencijos padarytos žalos atlyginimo klausimas.
Dėl nesąžiningos konkurencijos
Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, taip pat sąžiningos konkurencijos laisve, kurią saugo ir gina įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1, 4 d.). Būtina prielaida sąžiningai konkurencijai, kaip vienai iš pamatinių rinkos ekonomikos vertybių, apsaugoti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmų įvardijimas ir uždraudimas įstatymu. Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka. Civilinė atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmus galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.246 – 6.249 str.). Pareiga pagrįsti egzistuojant šias sąlygas tenka ieškinį reiškiančiam asmeniui (CPK 12, 178 str.). Taigi, reikalavimas atlyginti nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti tenkinamas tik nustačius, jog atitinkamoje rinkoje ieškovo atžvilgiu kitas subjektas atliko neteisėtus ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams prieštaraujančius veiksmus, šie veiksmai tiesiogiai paveikė ieškovą ir padarė jam žalą.
Aiškindamas konkurencijos teisės taikymo klausimus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad konkurencijos laisvė garantuoja teisę ūkio subjektams pasirinkti priemones, kuriomis jie konkuruoja, tačiau ši teisė nėra absoliuti – ją įgyvendinant negalima pažeisti kitų subjektų teisių ir teisėtų interesų (Konstitucijos 28 str.). Ekonominę pažangą užtikrina tik sąžininga konkurencija, todėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ekspedita“ v. UAB „Chemtransa“, byla Nr. 3K-3-223/2005).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą, žalą grindžia atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Ieškovo teigimu, atsakovai neteisėtai ir nesąžiningai panaudodami ieškovo komercinę paslaptį sudarančius duomenis ir žinias, perviliojo ieškovo klientą, dėl ko ieškovas neteko užsakymų ir pajamų, dėl to patyrė 662 074,40 Lt nuostolių negautų pajamų forma.
Nesąžiningos konkurencijos veiksmų požymiai yra informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 3 p.). Remiantis CK 1.116 straipsnio 1 dalimi informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Pagal šią įstatymo normą dėl informacijos pripažinimo paslaptimi sprendžia jos savininkas, t. y. pats savininkas, vadovaudamasis komercijos (gamybos) interesais, sprendžia, kuri informacija yra komercinė paslaptis ir negali būti atskleista. Informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius: 1)
informacija turi būti slapta (nevieša); 2) ji turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę; 3) informacija turi būti saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje G. V. v. UAB ,,Jurby Water Tech“, byla Nr. 3K-3-350/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Diteilas“ v. UAB ,,Chemika ir kt., byla Nr. 3K-3-326/2012). Taigi, komercinę paslaptį sudaro tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims, turi komercinę (gamybinę vertę) ir yra saugoma. Informacijos slaptumas nereiškia, kad informacija turi būti absoliučiai slapta. Reikšminga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, pavyzdžiui, naudojo fizines, technines, teisines, organizacines ar kitokias priemones, priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB ,,Putokšnis“, byla Nr. 3K-3-303/2011). Sprendžiant, ar informacija turi komercinę (gamybinę) vertę, atsižvelgtina į tai, kad ji turi suteikti šios turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. UAB ,,Jurby Water Tech“, byla Nr. 3K-3-350/2012).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas konfidencialia informacija laikė informaciją apie įmonės klientus ir kitą Darbo sutartyje 9.4 punkte nurodytą informaciją (t. 1, b. l. 11-13). Siekdamas apsaugoti konfidencialią informaciją, ieškovas į Darbo sutartį įtraukė nuostatas 9.3, 9.4, 9.5 p., kuriomis įpareigojo darbuotoją neatskleisti šios informacijos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Auto Express“ buvo įsteigta 2011-03-22, šios įmonės pagrindinė veikla yra tarptautinių krovinių gabenimas ir ekspeditavimas (t. 1, b. l. 18-19, 21-22). Atsakovas A. T. nuo 2011-09-22 iki 2012-02-15 dirbo pas ieškovą UAB ,,Auto Express“ paslaugų pardavimo vadybininku (t. 1, b. l. 11-14). Atsakovas UAB ,,Vlantana Spedition“ įsteigta 2012-02-29, šios įmonės veikla, be kita ko, buvo ir krovininis kelių, vidaus vandenų ir oro transportas (t. 1, b. l. 16-17). Nutraukęs darbo santykius, atsakovas nuo 2012-02-29 pradėjo dirbti pas atsakovą UAB „Vlantana Spedition“ direktoriaus pareigose (t. 1, b. l. 16-17).
Ieškovas teigia, kad atsakovams pradėjus plėtoti neteisėtą, nesąžiningą konkurencinę veiklą – teikti analogiškas paslaugas ieškovo klientui MRH Mineralol Rohstoff Handel Gmbh, baigėsi ieškovo gaunami užsakymai bei pajamos iš šio kliento. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas klientui MRH Mineralol Rohstoff Handel Gmbh krovinių organizavimo ir vežimo paslaugas teikė laikotarpiu nuo 2011-10-26 iki 2011-12-20 (t.1, b. l. 192-198, t. 2, b. l. 67-92). Taigi, ieškovo ir jo kliento MRH Mineralol Rohstoff Handel Gmbh sutartiniai santykiai buvo pasibaigę iki atsakovo A. T. išėjimo iš darbo ieškovo įmonėje. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas A. T. atsakovui UAB ,,Vlantana Spedition“ atskleidė informaciją, susijusią su klientu MRH Mineralol Rohstoff Handel Gmbh ir tai padėjo atsakovui UAB ,,Vlantana Spedition“ pervilioti šį klientą. Atsakovas UAB ,,Vlantana Spedition“ neneigia, kad jis teikia paslaugas ieškovo klientui MRH Mineralol Rohstoff Handel Gmbh, tačiau nurodo, kad tai daro teisėtai, nesinaudodamas jokiomis ieškovo komercinėmis paslaptimis. Pažymėtina, kad konkuruojančios įmonės įsteigimas pats savaime nereiškia konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nereiškia žalos padarymo kitam subjektui vien dėl to, kad pastarojo apyvarta sumažėjo. Todėl būtina aiškintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikšmingas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą apie sąžiningos konkurencijos pažeidimą: ar ginčo šalys yra konkuruojantys subjektai (nagrinėjamu atveju šiuo aspektu ginčo nėra), ar atsakovai nagrinėjamu atveju kaip nors įtakojo buvusio ieškovo kliento perviliojimą, ar tokiu būdu siekė sumažinti kito ūkio subjekto gebėjimą konkuruoti, ar tokiais veiksmais buvo padaryta žala ieškovui, ar dėl to padidėjo atsakovo UAB ,,Vlantana Spedition“ konkurencinės galimybės, kitaip tariant, konstatuoti buvusio ar naujai atsiradusio subjekto veiklą naudojant nesąžiningus metodus, t. y. neteisėtus atsakovų veiksmus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Vlantana“, kuris yra susijęs su atsakovu UAB „Vlantana Spedition“, šių įmonių akcininkai yra tie patys asmenys, buvo įsteigta 1996-03-12 (t. 1, b. l. 102-110). UAB „Vlantana“ pagrindinė veikla krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais (t. 1, b. l. 105-111). 2011-08-23 tarp UAB ,,Vlantana“ ir kliento MRH Mineralol Rohstoff Handel Gmbh buvo pasirašytas susitarimas dėl ekspeditavimo paslaugų (t. 1, b. l. 79-86). Ši sutartis patvirtina, kad kontaktai su klientu MRH Mineralol Rohstoff Handel Gmbh buvo užmegzti žymiai anksčiau nei atsakovas A. T. nutraukė darbo santykius su ieškovu ir įsidarbino pas atsakovą UAB ,,Vlantana Spedition“. Taigi, informacija apie tai, kad įmonė MRH Mineralol Rohstoff Handel Gmbh yra potencialus klientas, taip pat šios įmonės kontaktiniai duomenys UAB ,,Vlantana“ buvo žinoma iki atsakovo A. T. įdarbinimo pas atsakovą UAB ,,Vlantana Spedition“. Bylos duomenimis nepaneigti atsakovo argumentai, kad įsteigus UAB ,,Vlantana Spedition“, UAB ,,Vlantana“ perdavė kliento MRH Mineralol Rohstoff Handel Gmbh sutarčių vykdymą UAB ,,Vlantana Spedition“. Nors ieškovas skunde nurodo, kad tarp kliento MRH Mineralol Rohstoff Handel Gmbh ir UAB ,,Vlantana“ sudarytas susitarimas dėl ekspeditavimo paslaugų yra suklastotas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikia.
Kaip minėta, pareiga įrodyti komercinių paslapčių atskleidimo bei panaudojimo faktą tenka ieškovui (CPK 12 ir 178 str.). Nors atsakovas A. T. dirbdamas pagal pas ieškovą UAB ,,Auto Express“ žinojo ar galėjo naudoti tam tikrą bendrovės informaciją, kuri sudaro ieškovo komercinę paslaptį, tačiau pagal byloje esančius įrodymus negalima daryti išvados, kad šią informaciją atsakovas atskleidė ar panaudojo neteisėtai. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas A. T. pasinaudodamas ta informacija, kurią žinojo dirbdamas pas ieškovą perdavė atsakovui UAB ,,Vlantana Spedition“, dėl ko buvo perviliotas ieškovo klientas MRH Mineralol Rohstoff Handel Gmbh. Pats paslaugų teikimo klientui MRH Mineralol Rohstoff Handel Gmbh faktas ir atsakovo A. T. įsidarbinimo pas atsakovą UAB ,,Vlantana Spedition“ faktas nesudaro pagrindo pripažinti atsakovų veiksmų nesąžiningais. Kitų nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų ar aplinkybių ieškovas byloje nepateikė.
Kaip minėta, tokio pobūdžio bylose civilinę atsakomybę galima taikyti tik tada, kai yra nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padaryta žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys, kurias įrodyti turi ieškovas. Įvertinęs tai, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą atmetė (CPK 178 str.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį, atsisakydamas tenkinti prašymus išreikalauti įrodymus, atsisakydamas prijungti papildomai teikiamus įrodymus pažeidė ieškovo teisę į tinkamą teisminę gynybą, rungimosi, dispozityvumo, betarpiškumo ir kitus CPK principus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo 2013-10-21 posėdžio metu ieškovo atstovė pateikė patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 161-163, 165-172, 205-222), papildomus įrodymus (t. 2, b. l. 173-204) bei prašė išreikalauti papildomus įrodymus. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi: atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui; atsisakė priimti dalį rašytinių ieškovo pateiktų įrodymų; atmetė prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų išreikalavimo (t. 2, b. l. 257-259).
CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė keisti ieškinio pagrindą arba dalyką. Įstatymas nustato ir tokio keitimo terminą – iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas 2013-10-21 patikslintame ieškinyje keičia ir ieškinio pagrindą ir dalyką, patikslintą ieškinį pateikė po bylos skyrimo į teismo posėdį praėjus daugiau nei trims mėnesiams ir nėra nustatyta būtinybės, dėl ko toks ieškinys negalėjo būti pateiktas anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį. Be to, pažymėtina, kad ieškovas jau anksčiau buvo pateikęs patikslintą ieškinį, kuris buvo priimtas. Taip pat pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 226 straipsniu bei CPK 181 straipsniu turėjo pagrindą atsisakyti priimti ieškovo pateiktus dokumentus, įvertinęs tai, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o dalis įrodymų jau yra pateikti byloje. Taip pat įvertinęs, kad ieškovo prašomi išreikalauti papildomi įrodymai yra susiję su patikslintu ieškiniu, nesusiję su nagrinėjama byla, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą išreikalauti papildomus įrodomus, CPK nuostatų nepažeidė.
Atmesdamas kitus ieškovo prašymus, pirmosios instancijos teismas priėmė nutartis, kuriose išsamiai išdėstė prašymų netenkinimo motyvus (t. 1, b. l. 43-44, 214-215; t. 2, b. l. 137-139). Be to, dalis minėtų pirmosios instancijos teismo nutarčių galėjo būti skundžiamos, tačiau ieškovas apskundimo teise nesinaudojo.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.