Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2017-10-30 · Civilinė byla Nr. 2-839-513/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-30
Bylos Nr.
2-839-513/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Atsakovas
S. K., R. K.
Ieškovas
BUAB „Romstana“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-839-513/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00807-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.17; 3.1.18.6; 3.2.4.11; 3.1.7.13; 3.4.3.11; 2.2.2.7; 3.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Rasai Jenkutei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. J., atsakovui S. K. ir jo atstovei advokatei A. Z., atsakovo R. K. atstovui advokatui P. V., vešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Romstana“ ieškinį atsakovams S. K. ir R. K. dėl žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai 62 435 Eur žalos atlyginimą, nes buvęs ieškovės direktorius S. K. ir akcininkas R. K. laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei ir taip padarė žalą įmonei ir jos kreditoriams. Taip pat prašoma priteisti 5 proc. procesines palūkanas. Žalos dydis – bankroto byloje patvirtintų kreditinių reikalavimų suma. Bankroto administratorė teigia, kad tiek akcininkas, tiek vadovas žinojo apie įmonės faktinį nemokumą, tačiau bankroto bylos neinicijavo ir taip didino skolas ir prisiėmė riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo. Ieškovės nuomone, S. K. privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo dar prieš susidarant kreditorių reikalavimams, nes įmonė savo apskaitoje niekada nerodė turėjusi kokio nors turto. Juridinių asmenų registre nuo pat bendrovės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo pateiktas nė vienas įmonės balansas, nors abu atsakovai tokią pareigą turėjo. Joks įmonės turtas ir iškėlus įmonės bankroto bylą bankroto administratoriui nebuvo perduotas.

2014-07-16 nutartyje iškelti bankroto bylą yra konstatuota, kad antstolė B. T., vykdydama išieškojimą iš UAB „Romstana“, yra nurodžiusi, kad įmonė kilnojamojo, nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų neturi ir išieškojimas negalimas.

Ieškovė pažymi, kad BUAB „Romstana“ valdymo organai teismo nutartimi buvo įpareigoti iki 2014-08-14 perduoti administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2014-07-29) duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau šios pareigos neįvykdė, nors S. K. apie prievolę informuotas 2014-07-29 įsakymu Nr. B-1.

Administratorius ėmėsi priverstinio išieškojimo veiksmų, tačiau ir po to atsakovai nebendradarbiavo ir vykdymo procese nesikooperavo, 2014-11-11 buvo paskelbta S. K. paieška, surastas S. K. 2014-12-01 paaiškinime Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamentui nurodė, kad atvyks pas antstolę A. R. Ž. kad gautų procesinius dokumentus, tačiau nei įmonės dokumentų, nei turto neperdavė.

Šalies argumentai

Ieškovės prašymu S. K. 2014-11-25 nutartimi bankroto bylą nagrinėjantis teismas paskyrė 2 000 Lt baudą už įstatymu nustatytos pareigos nevykdymą, be to, 2015-02-23 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas paskyrė jam baudą – po 8 Eur už kiekvieną dieną – už antstolės reikalavimo nevykdymą.

2014-09-29 nutartimi buvo patvirtintas ieškovės kreditorių sąrašas ir 215 567,94 Lt (62 435,50 Eur) kreditiniai reikalavimai.

Ieškovės vertinimu, S. K. iki kreditorių sąrašo sudarymo žinojo apie tai, kad įmonė nemoki, negali tęsti įprastinės ūkinės komercinės veiklos ir atsiskaityti su kreditoriais, nes įmonė neturėjo turto. S. K., 2014-07-10 atsiliepdamas į antstolio J. P. prašymą skirti baudą už patvarkymo atlikti mokėjimus iš darbo užmokesčio kreditorių reikalavimams patenkinti nevykdymą byloje P2-427-512/2014, nurodė, kad ir jo, ir UAB „Romstana“ turtinė padėtis yra labai sunki, jį ir įmonę ištiko ekonominė ir finansinė krizė, yra „bankrotinėje situacijoje“.

Šalies argumentai

Ieškovė mano, kad visas aplinkybes apie įmonės turtinę padėtį žinojo ir UAB „Romstana“ akcininkas R. K., nes jis dalyvavo įmonės veikloje.

Ieškovė teigia, kad dėl S. K. pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą nevykdymo atsirado (padidėjo) žala, ją sudaro teismo patvirtinti 62 435 Eur kreditiniai reikalavimai.

2016-03-07 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Romstana“ bankrotas pripažintas tyčiniu, bylos nagrinėjimo metu dalyvavo akcininkas R. K., nutartis įsiteisėjo 2016-05-19, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Šalies argumentai

Ieškovė mano, kad atsakovas R. K. elgėsi nesąžiningai, neatidžiai, neatsakingai, nes nevykdė Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos pareigos tvirtinti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, neatliko bendrovės įstatuose nustatytų pareigų sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir patvirtinti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, pažeidė įmonės kreditorių teises, nesirūpino įmonės turtu, kuris galėjo būti panaudotas skoloms padengti, todėl nėra įmonės turto, jis nėra išsaugotas ir neperduotas bankroto administratoriui. Dėl tokio atsakovo neveikimo įmonės kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus, todėl bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai pripažintini nuostoliais, kuriuos turi atlyginti ir akcininkas. Akcininkas nevykdė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Be to, R. K. dirbo įmonėje nuo 2007-10-24 iki 2010-03-31, todėl privalo atsakyti už žalą, padarytą įmonės kreditoriams. Jis gerai žinojo apie įmonės turinę padėtį, dalyvavo kasdienėje įmonės ūkinėje komercinėje veikloje – UAB „Žibalas“ prie pareiškimo dėl 40 389,94 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Romstana“ Palangos miesto apylinkės teismo byloje 2-48-668/2010 pateikė 2009-01-31 ir 2009-02-28 PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias, kad kurą automobiliui gavo R. K.. Be to, pareiškimo dėl BUAB „Romstana“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo metu S. K. nurodė, kad jie su broliu R. K. buvo pasiskirstę veiklos sritis: pervežimo dokumentai buvo pas R. K., o prekybos žuvimi dokumentai buvo pas jį. Taip pat S. K. teigė, jog dokumentai yra pas užsienyje esantį R. K., nes ketinta atlikti įmonės auditą, todėl R. K. irgi atlikto UAB „Romstana“ vadovo pareigas.

Pagal juridinio asmens prievoles subsidiariai gali atsakyti juridinio asmens dalyviai (CK 2.50 str.), atsakovų neveikimas, nesąžiningi veiksmai lėmė, kad juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės kreditoriams, todėl akcininko veikoje yra kaltė. Be to, R. K. taip pat neįvykdė prievolės pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 2–11).

Šalies argumentai

Atsakovas R. K. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes nenustatytas ieškovės faktinio nemokumo laikas, neįrodytas žalos dydis, jis nežinojo apie faktinę įmonės padėtį ir nevykdė įmonės vadovo pareigų.

Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų nustatyti praeityje egzistavusią įmonės turtinę padėtį, jos pokyčius ir momentą, nuo kurio įmonė tapo faktiškai nemoki, todėl negalima nustatyti, kada kiekvienas iš atsakovų sužinojo ar turėjo sužinoti apie įmonės faktinį nemokumą ir privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, negalima nustatyti R. K. neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kasacinio teismo išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Ieškovė be pagrindo tariamą žalą sutapatina su bankroto byloje patvirtinta kreditinių reikalavimų suma, kas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoms teisinėms taisyklėms.

R. K. teigia, kad vadovo ir dalyvio atsakomybė negali būti savaime solidari, ji taikoma tik už jiems įstatymuose konkrečiai nustatytų pareigų, kurios savo pobūdžiu yra skirtingos, pažeidimą. Solidarioji atsakomybė galima išimtiniais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis ir valdymo organo narys (veikdami kaip tokie) bendrais neteisėtais veiksmais, pažeisdami jiems nustatytas pareigas, padaro žalą subjektui. Nurodo, kad 2007–2010 m. dirbo įmonėje vairuotoju ir faktiškai neatliko vadovo funkcijų, jis nepriimdavo įmonės vadovo kompetencijai priskirtų sprendimų. Ieškovės paminėtas UAB „Žibalas“ sąskaitų paėmimas nereiškia, kad jam buvo žinoma įmonės tikroji turtinė padėtis, ir nėra pagrindo teigti, jog atsirado pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Be to, manytina, kad ieškovė prievolę šiam kreditoriui įvykdė, nes bankroto byloje UAB „Žibalas“ kreditinio reikalavimo nepateikė.

Nurodo, kad neturėjo galimybės tvirtinti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų ir dokumentų nepateikimo faktas nelėmė turto neišsaugojimo ir (arba) neperdavimo administratoriui, nes visuotinio susirinkimo nesušaukė S. K., be to, finansinės atskaitomybės dokumentų paruošimas ir pateikimas yra vadovo, o ne dalyvio pareiga.

Faktas, kad įmonė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, nereiškia, kad įmonė neturėjo turto, be to, įmonė vykdė prievoles kreditoriams, pvz., UAB „Žibalas“ (b. l. 85–87).

Šalies argumentai

Atsakovas S. K. su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ieškovės iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas, byloje Nr. 01-127647-16 pateikti įmonės dokumentai, tiriama įmonės veikla, mano, kad baudžiamojoje byloje bus nustatyta, ar įmonei padaryta žala (b. l. 88).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas A. J. palaikė raštu išdėstytus argumentus, papildomai nurodo, kad 2008-06-30 balansas patvirtina, kad įmonė jau tuo metu buvo nemoki.

Šalies argumentai

Atsakovo R. K. atstovas advokatas P. V. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nurodo, kad neįrodyti civilinės atsakomybės taikymo pagrindai, įmonės vadovas buvo patyręs administratorius, akcininkas juo pasitikėjo, į veiklą nesikišo ir nedalyvavo valdyme, dirbo vairuotoju, pats investavo lėšas, tačiau net neteikė kreditinio reikalavimo, nes jaučiasi apgautu ir nesitiki atgauti skolų ir investicijų.

Atsiliepimas

Atsakovas S. K. ir jo atstovė advokatė A. Z. prašo ieškinio netenkinti, pažymi, kad nors įmonė turėjo finansinių sunkumų, vadovas sugebėjo susitarti, atidėti mokėjimus, laidavo savo turtu, todėl kreditiniai reikalavimai nebuvo pradelsti, taigi pagrindo kelti bankroto bylą nebuvo, visi įsipareigojimai buvo vykdomi, tačiau kai bankrutavo pagrindinė kreditorė UAB „Slavtranz komercija“, jos bankroto administratorė pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad ieškovė įsteigta 2007-10-09 Palangoje adresu (duomenys neskelbtini), jos akcininkas yra atsakovas R. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2007-10-24 iki 2010-03-31 dirbo bendrovėje vairuotoju, o vadovu buvo jo brolis atsakovas S. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Įmonė nuo įsteigimo neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui.

2009-05-12 UAB „Žibalas“ pateikė teismui pareiškimą dėl 40 389,94 Lt skolos už dyzeliną, parduotą pagal 2008-09-29 pirkimo–pardavimo sutartį, išieškojimo, teismo įsakymas buvo panaikintas teismui priėmus ieškinį, o ieškinys 2010-02-08 paliktas nenagrinėtas. UAB „Žibalas“ 2009-01-31 ir 2009-02-28 PVM sąskaitas faktūras priėmė atsakovas R. K. (b. l. 16–20, bylos L2-640-47/2009, 2-48-668/2010, LIEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.).

Kreditoriai į teismą dėl skolų išieškojimo pradėjo kreiptis nuo 2009-05-14 – UAB „Žibalas“; 2009-05-21 – UAB „Tubus“; 2007-07-07 – Lipeikio įmonė „Egzotika“; 2009-07-27 – UAB „BTA draudimas“; 2009-10-09 – UAB „Adampolis“ (LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.).

2009-06-12 UAB „Romstana“ vardu jos vadovas atsakovas S. K. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį apie tai, kad 2009-06-30 įmonė privalo sumokėti UAB „Slavtranz komercija“ 150 000 Lt, atsakovas S. K. nurodė, kad už įmonę laiduoja ir atsako solidariai. 2009-10-15 notarė I. M. atliko vykdomąjį įrašą išieškoti 150 000 Lt skolą iš vekselio davėjo ir laiduotojo (b. l. 177–179).

BUAB „Slavtranz komercija“ bankroto byla iškelta 2013-01-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, nutartis įsitiesėjo 2013-03-14, 2015-01-09 priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, 2015-02-12 įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro (byla B2-223-460/2015, LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d., b. l. 158).

2014-07-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pagal 2014-05-28 pateiktą kreditorės BUAB „Slavtranz komercija“ ieškinį UAB „Romstana“ buvo iškelta bankroto byla, nes antstolė nustatė, jog 150 750 Lt skolos pagal vykdomąjį įrašą išieškoti negalima, skolininkė neturi turto; bankroto administratore paskirta UAB „Tamtamas“, nutartis įsitiesėjo 2014-07-29 (b. l .12, 27–29). Teismo nutarties dalis įpareigoti buvusį vadovą perduoti įmonės turtą ir buhalterinės apskaitos dokumentus buvo vykdoma priverstinai, buvo paskelbta S. K. paieška, už Įmonių bankroto įstatymo nustatytos pareigos ir teismo antstolio įpareigojimo nevykdymą atsakovui S. K. skirtos baudos (b. l. 30–37).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje P2-427-512/2014 dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą 2014-07-10 atsakovas S. K. nurodė, kad jo ir įmonės „Romstana“ padėtis po ekonominės ir finansinės krizės ypatingai sunki, tiek įmonė, tiek jis pats yra „bankrotinėje situacijoje“, tik stengėsi to nedeklaruoti, o ieško būdų, kaip iš susidariusios situacijos išeiti, nurodo, kad su kreditoriumi R. B. stengiasi padengti skolą (b. l. 25).

Pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus informaciją, 2014-01-01–2014-06-30 atsakovo darbo užmokestis buvo 100 Lt per mėnesį (b. l. 26).

2014-09-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas ieškovės BUAB „Romstana“ kreditorių sąrašas ir jų 215 567,94 Lt kreditiniai reikalavimai, iš jų palūkanos ir netesybos – 52 248,15 Lt: ieškovė skolinga VSDFV Klaipėdos skyriui 391,72 Lt, UAB „Inkomlita“ (bankroto bylą inicijavusios BUAB „Slavtranz komercija“ teisių perėmėja) – 196 391,10 Lt, UAB „Tubus“ pagal 2009-08-12 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą byloje 2-680-588/2009 – 16 982,12 Lt, antstolei B. T. – 550 Lt, antstolei A. R. Ž. – 1 253 Lt (b. l. 38). 2015-02-27 nutartimi į kreditorių sąrašą įrašyta UAB „Klaipėdos melga“ su 483,96 Eur kreditiniu reikalavimu pagal 2009-03-24 sąskaitą faktūrą už prekes ir paslaugas remontuojant automobilį, taigi bendra kreditinių reikalavimų suma yra 62 916,75 Eur (b. l. 39, 50–51).

2016-01-18 atsakovas S. K. informavo bankroto bylą nagrinėjančią teisėją, kad ketina taikiai išspręsti ginčą, įsipareigojo bankroto administratorei įmonės dokumentus perduoti iki 2016-02-18, taip pat per 6 mėnesius lygiomis dalimis sumokėti 30 000 Eur, skirtų atsiskaityti su kreditoriais (b. l. 59).

Žemesnės instancijos teismas

2016-03-07 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi BUAB „Romstana“ bankrotas pripažintas tyčiniu iš esmės todėl, kad įmonė vykdė pakankamai didelės apimties ūkinę komercinę veiklą, tačiau įmonės vadovas netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą ir neperdavė įmonės turto ir dokumentų administratoriui, neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nutartis įsiteisėjo 2016-05-19. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įmonės vadovas nevykdė savo pareigų, netvarkė buhalterinės apskaitos, nedirbo rūpestingai ir kvalifikuotai ir nedarė visko, kas nuo jo priklausė, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad įmonės veikla yra susijusi su rizikingais verslo sprendimais, todėl valdymo organams nedidelė ir pagrįsta rizika yra leidžiama, tačiau bankroto byloje nustatytas akivaizdus ir nepateisinamas vadovo neveikimas, todėl šiuo atveju nėra taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kurią preziumuojamas įmonių vadovų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei vadovui tenka tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo sandoriams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., 4 p., 5 p., b. l. 52–57).

Pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos rajono departamentui pateiktą UAB „Romstana“ 2008 metų balansą, 2008-06-30 įmonė į apskaitą įtraukė trumpalaikio turto už 309 030 Lt, iš jo 62 010 Lt – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys; 203 326 Lt – per vienerius metus gautinos sumos ir 43 694 Lt pinigų. Įmonė turėjo 24 100 Lt pelno ir 274 930 Lt per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų (b. l. 182).

2016-08-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. K. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ajam baudžiamojo persekiojimo skyriui perdavė penkių bankų čekių knygeles, 2007–2010 metų pirkimų dokumentus, įvarius 2007–2009 metų transporto dokumentus, įvairias 2008–2009 metų sutartis, 2008–2011 metų kasos ir banko dokumentus, VMI 2005–2009 metų dokumentus, 2007–2011 metų banko dokumentus, 2008 metų balansą ir įmonės steigimo dokumentus (b. l. 113).

2016-11-23 buvo paskirta užduotis atlikti laikotarpio nuo 2007-10-09 iki 2014-07-16 BUAB „Romstana“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir atsakyti į klausimus: 1) kas organizavo ir tvarkė UAB „Romstana“ buhalterinę apskaitą; 2) kiek piniginių lėšų ir kokį turtą UAB „Romstana“ turėjo bankroto bylos iškėlimo dieną (2014-07-16); 3) ar išsaugoti visi UAB „Romstana“ buhalterinės apskaitos dokumentai, jeigu ne, kokie dokumentai neišsaugoti; 4) ar UAB „Romstana“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, jeigu ne, tai kokie įstatymai ar teisės aktų pažeidimai nustatyti, ar dėl padarytų pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (b. l. 113–114).

2017-03-20 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimo tarnybos specialistas padarė išvadą, kad įmonė apskritai neturėjo buhalterio ir nebuvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka, tarp pateiktų dokumentų nėra įmonės apskaitos registrų pagal buhalterines sąskaitas, už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 neišsaugotos dvi UAB „Tubus“ išrašytos sąskaitos faktūros, trys UAB „Žibalas“ sąskaitos faktūros, devyniolika UAB „Romstana“ PVM sąskaitų faktūrų, vienas UAB „Tubus“ kasos pajamų orderio kvitas. Nepateikti bendrieji apskaitos registrai pagal buhalterines sąskaitas, turto apskaitos registrai, piniginių lėšų apskaitos registrai, įmonės kasos knyga, priekių (paslaugų), pirkimų (pardavimų) apskaitos registrai, nėra finansinės atskaitomybės (balanso), sudarytos bankroto bylos iškėlimo dieną (2014-07-16), ir be šių dokumentų negalima įvertinti UAB „Romstana“ piniginių lėšų ir turto ir kiek jų buvo bankroto bylos iškėlimo dieną. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „Romstana“ 2008-01-01–2009-12-31 turėjo ūkinių finansinių santykių su įmonėmis UAB „Tubus“, UAB „Žibalas“, UAB „Transera“ ir Ko, buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, tačiau iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (b. l. 125–136).

2016-11-07 nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti atsakovams S. K. ir R. K. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 62 435 Eur sumos (b. l. 61–62, 67, 101, 105–106).

2017-08-28 atsakovui S. K. skirta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba ir paskirta advokatė A. Z., teisinės pagalbos vertė 76,58 Eur (b. l. 172–173, 181).

Nagrinėjamoje byloje reikalavimas atsakovams solidariai atlyginti žalą pareikštas ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu – dėl žalos atlyginimo pavėlavus inicijuoti bankroto bylą. ĮBĮ (2008-05-22 įstatymo Nr. X-1557 redakcija, įsigaliojusi 2008-07-01) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Dėl akcininko atsakomybės

Byloje įrodyta, kad atsakovas R. K. nedalyvavo įmonės veikloje ir faktiškai neatliko įmonės vadovo funkcijų, todėl vien faktas, kad jis, nuo 2007-10-24 iki 2010-03-31 dirbdamas bendrovėje vairuotoju, priėmė UAB „Žibalas“ 2009-01-31 ir 2009-02-28 PVM sąskaitas faktūras bendrai 22 529,35 Lt sumai, pats savaime nereiškia, kad jis valdė įmonę. Atsakovo S. K. teiginys nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu apie tai, kad buvo pasidalyta funkcijomis ir nustatyta, kas iš brolių kokiai veiklos sričiai vadovauja, nepatvirtintinas kitais bylos įrodymais, todėl teismas remtis garso įrašu iš bankroto bylos B2-172-613/2017 ir teigti, kad šis faktas įrodytas, neturi pagrindo. Be to, šiame teismo posėdyje dalyvavęs atsakovas S. K. paaiškino, kad nagrinėjant bylą dėl tyčinio bankroto siekė sumažinti savo atsakomybės naštą ir patvirtino, kad tik jis valdė įmonė ir tik jam buvo žinoma faktinė įmonės padėtis.

Teismo vertinimu, įmonė buvo valdoma tarsi ji būtų individualioji įmonė – vadovas S. K. niekada nesudarinėjo ir neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, nešaukė akcininkų susirinkimo (nustatyta tvarka neteikė tvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentų akcininkui), įmonė neturėjo buhalterio. Buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai tvarkoma, išsaugota tik dalis dokumentų, taigi iš dalies neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kadangi atsakovas S. K. turėjo ilgametę vadovavimo ūkiui praktiką, daugiau tikėtina, kad atsakovas R. K. pasitikėjo savo broliu, nesikišo į įmonės veiklą, nereikalavo pateikti informacijos apie įmonės veiklą. Byloje nustatyta, kad R. K. mano, kad yra apgautas, ir nemato perspektyvų atgauti savo investicijų į verslą ir (arba) paskolintų lėšų, jie su broliu nebendrauja. Akcininkui neturint galimybės susipažinti su pirminiais finansiniais bendrovės dokumentais, kai vadovas neatliko savo pareigos parengti finansinių ataskaitų rinkinį, jis neturi nei teisinės, nei faktinės galimybės sužinoti apie realią bendrovės finansinę padėtį. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas R. K. žinojo arba privalėjo žinoti apie įmonės finansinę situaciją ar nemokumo būklę, ir nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Remiantis išdėstytais motyvais ieškinys atsakovui akcininkui R. K. atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl faktinio nemokumo momento ir vadovo atsakomybės

Ieškovės bankroto administratorė teigia, kad, pagal 2008-06-30 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos rajono departamentui pateiktą balansą, įmonė buvo nemoki, nes turėjo 309 030 Lt trumpalaikio turto (62 010 Lt – atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys; 203 326 Lt – per vienerius metus gautinos sumos ir 43 694 Lt pinigai), o per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų – už 274 930 Lt. Nors nėra žinomos pardavimo pajamos tuo metu, balanso duomenys rodo, kad įmonės bankroto tikimybė buvo didelė, nes E. A.‘o „Z“ rodiklis buvo 0,43, t. y. mažesnis nei 1,23 (CPK 179 str. 3 d.). Tačiau byloje neįrodyta, kad visos balanse nurodytos mokėtinos sumos buvo tuo metu pradelstos ir jau tada įmonė faktiškai buvo nemoki.

Byloje įrodyta, kad įmonė neįvykdė įsipareigojimo iki 2009-06-30 sumokėti kreditorei UAB „Slavtranz komercija“ 150 000 Lt, šis kreditinis reikalavimas tapo pradelstas, taigi įmonės vadovas S. K. būtent nuo šiuo momento suprato arba turėjo suprasti, kad įmonė faktiškai tapo nemoki. Teismo vertinimu, būtent tada atsakovui S. K. atsirado pareiga nedelsiant informuoti akcininką, kad įmonė negali ar negalės atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi kreditorė UAB „Slavtranz komercija“ iš karto nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo savo skolininkei, o pateikė vykdomąjį įrašą antstoliui vykdyti, S. K. atsirado pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Byloje įrodyta, kad įmonė faktiškai vykdė ūkinę komercinę veiklą iki 2009-07-20 (paskutinė išrašyta PVM sąskaita faktūra už transporto paslaugas) ir visi kreditiniai reikalavimai bankroto byloje atsirado iki 2009-07-20. Darytina išvada, kad dėl to, kad įmonės vadovas S. K. laiku, t. y. nuo 2009-08-01 ir vėliau, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo savo vadovaujamai įmonei, neveikė įmonės interesais, nepateisinamai delsė atlikti savo pareigas, įmonės skolos iki bankroto bylos iškėlimo išaugo ir vadovas sąmoningai leido skoloms augti.

Pažymėtina, kad įmonė neįvykdė savo įsipareigojimų trims ūkinės finansinės veiklos partneriams, privalomojo valstybinio socialinio draudimo biudžetui ir antstoliams, kurie vykdė išieškojimus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo S. K. argumentus apie tai, kad jis neturėjo pareigos inicijuoti bankroto bylos, nes pats prisiėmė pareigą solidariai atsakyti pagal įmonės prievoles ir taip susitarė su kreditoriais, atidėjo prievolių įvykdymo terminus, nes šie teiginiai nepagrįsti rašytiniais įrodymais, be to, solidarioji įmonės vadovo atsakomybė nepaneigia įmonės prievolės atsiskaityti ir savaime neatideda ir nepratęsia pagrindinio skolininko prievolių vykdymo terminų. Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad atsakovui S. K. civilinė atsakomybė atsirado už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą.

Dėl žalos dydžio

Įmonės vadovas pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas, žinodamas ar turėjęs žinoti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsisakyti su kreditoriais, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 str. 4 d.).

Nuo 2009-08-01 dėl įmonės vadovo S. K. neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės tuo metu buvę kreditiniai įsipareigojimai kreditorės UAB „Slavtranz komercija“ ir UAB „Tubus“ tik didėjo, skola padidėjo palūkanų ir netesybų dydžiu, t. y. 15 132,11 Eur. Jeigu atsakovas laiku būtų pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, 113,45 Eur skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui nebūtų atsiradusi, nes kreditinis reikalavimas atsirado tik pagal Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų preliminarią ataskaitą F4 už 2014 m. III ketv., pagal 2014-08-27 duomenis. Taip pat nebūtų atsiradusi įmonės pareiga sumokėti 159,29 Eur antstolei B. T., kuri priverstinai vykdė jai 2009-11-04 kreditorės UAB „Slavtranz komercija“ pateiktą vykdyti vykdomąjį įrašą pagal neprotestuotiną vekselį.

Visi kiti įmonės kreditiniai reikalavimai yra nesusiję su įmonės vadovo atsakovo S. K. delsimu inicijuoti bankroto bylą ieškovei, nes atsirado iki faktinio įmonės nemokumo (2009-06-30), todėl nepagrįstu laikytinas ieškovės reikalavimas priteisti žalos, kurią sudaro visi kreditorių reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, atlyginimą. Be to, ieškovė neįrodė, kad jei ne atsakovo delsimas, su visais kreditoriais būtų buvę visiškai atsiskaityta.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo S. K. ieškovei BUAB „Romstana“ priteisiant 15 404,85 Eur žalos atlyginimą.

Dėl procesinių palūkanų

Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1–2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.).

Iš atsakovo S. K. ieškovei BUAB „Romstana“ priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo 15 404,85 Eur sumos nuo 2016-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 2).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių

Valstybei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 96 str. 4 d.), atmetus ieškinio dalį atitinkamai keistinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemones (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti ieškovei BUAB „Romstana“ iš atsakovo S. K. 15 404,85 Eur žalos atlyginim ir 5 proc. metines palūkanas nuo 15 404,85 Eur sumos nuo 2016-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Panaikinti 2016-11-07 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovui R. K. taikytas laikinosios apsaugos priemones, o atsakovui S. K. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinti iki 15 404,85 Eur ir nustatyti, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Irma Čuchraj