Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2908-1133/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-30
Bylos Nr.
e1-2908-1133/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42238-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
V. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2908-1133/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42238-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. L. (V. L.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda; pritaikius BK 68 ir 72 straipsnius, jam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas įgyti ir naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir konfiskuotino turto vertės (1 157 Eur) išieškojimas (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. L. 2020 m. spalio 22 d., apie 3 val., Vilniuje, Ukmergės gatvėje, ties pastatu Nr. 131, vairavo automobilį „VW Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. spalio 21 d. susiskambino su žmona ir kalbėdamas su ja susipyko. Susinervinęs nusprendė išgerti. Maždaug apie 23 val. pradėjo vartoti alkoholį – alų, jo išgėrė 3 butelius po 0,5 l. Tuomet nusprendė nuvažiuoti į kokią nors parduotuvę nusipirkti dar alaus. Kiek buvo valandų, negali pasakyti, išėjo iš namų ir įsėdo į automobilį „VW Sharan“, valstybinio numerio nežino. Važiuojant kažkokia gatve, galimai nurodyta kaltinime, jį sustabdė policijos pareigūnai, jie davė jam papūsti į alkotesterį, pripūtė 1,76 promilių. Po to jį sulaikė, o automobilį uždarė į automobilių saugojimo aikštelę. Automobilis „VW Sharan“ yra jam duotas darbdavio, kad galėtų važinėti darbo reikalais. Kad jis važiuos su šiuo automobiliu neblaivus, darbdavys nežinojo. Dėl savo poelgio labai gailisi, kaltę visiškai pripažįsta ir labai prašytų skirti baudą, kurią įsipareigoja sumokėti. (duomenys neskelbtini) turi šeimą, žmoną ir mažametę (duomenys neskelbtini) metų dukrytę. Žmona šiuo metu niekur nedirba ir jis vienintelis išlaiko šeimą, todėl prašytų jam neskirti arešto bausmės (priedo l. 55-57).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1180409, iš kurių matyti, kad V. L. 2020 m. spalio 22 d., 3.11 val. buvo nustatytas 1,87 promilių girtumas, o 2020 m. spalio 22 d., 3.29 val., nustatytas 1,76 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nurodyta, jog neblaivumo požymiai nustatyti pagal iš burnos sklindantį alkoholio kvapą ir nerišlią kalbą (priedo l. 22-25).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo R. B. (R. B.) 2020 m. spalio 22 d. tarnybinis pranešimas ir jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nurodyta, kad 2020 m. spalio 22 d., apie 3 val., važiuojant tarnybiniu automobiliu kartu su vyr. tyrėju G. V. Geležinio vilko gatve, pastebėjo, kad kelio važiuojamąja dalimi važiuoja „VW Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) automobilis, kuris nuo Geležinio vilko gatvės nusuko link viaduko adresu Vilnius, Ukmergės g. Kadangi vairuotojas įtartinai manevravo, kėlė pavojų eismo saugumui, įtardami, kad vairuotojas galimai neblaivus, įjungę tarnybinio automobilio garsinį ir šviesios signalus, automobilį sustabdė. Sustabdžius priėjo prie vairuotojo durelių, prisistatė ir automobilio vairuotojo paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas nurodė, kad dokumentų neturi, nes juos prieš kelias dienas paėmė policijos tyrėjai ir pateikė pažymą apie kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – paskyrimą. Pagal tai buvo nustatyta, kad automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis V. L.. Kadangi nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, paklausė ar jis nevartojo alkoholinių gėrimų. Vairuotojas nurodė, kad prieš 30 minučių išgėrė bokalą alaus. Kadangi asmuo vairavo transporto priemonę būdamas galimai neblaivus, 3.10 val. alkoholio matuokliu patikrino vairuotojo blaivumą, buvo nustatytas 1,87 promilių girtumas. Vėliau, 3.28 val., buvo pakartotinai patikrintas vairuotojo blaivumas, alkoholio matuoklis parodė 1,76 promilių girtumą. Tuo metu į įvykio vietą atvažiavo kitas ekipažas, kuris atliko tolimesnius procesinius veiksmus (priedo l. 13, 17).

Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenys, kuriuose nurodyta, jog transporto priemonės „VW Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) savininkas ir valdytojas yra J. S. (J. S.) (priedo l. 27).

VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. spalio mėnesio duomenimis automobilio „VW Sharan“ (pasirinkti 2000 metai) kaina su PVM yra 1 400 Eur (priedo l. 28).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina V. L. pareikštą kaltinimą, t. y. jog jis 2020 m. spalio 22 d., apie 3 val., Vilniuje, Ukmergės gatvėje, ties pastatu Nr. 131, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,76 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais pirmiau aprašytais įrodymais: pareigūno R. B. tarnybiniu pranešimu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2020 m. spalio 22 d. neblaivumo nustatymo aktu ir byloje esančiais alkotesterių kvitais. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,76 promilių girtumas) ir norėjo taip veikti. Todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. L. pareiškė sutinkantis su tuo bei sutinkantis su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė baudos mokėjimą išdėstyti 1 metų laikotarpiui (priedo l. 65).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

V. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

V. L.

padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Jis yra jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini) pilietis, Lietuvoje nuteistas 2020 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu dėl analogiškos veikos, padarytos 2020 m. spalio 4 d., tačiau baudžiamasis įsakymas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, jis dar jam nėra ir įteiktas (verčiamas į rusų kalbą). Per paskutinius 5 metus iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie jo darbovietes, gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. L. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas šiek tiek didesnis nei įstatymo nustatytas už nesunkius nusikaltimus minimumas. Atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pasekmes, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, mano, kad būtent tokia bausmė bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, nusikalstamos veikos pavojingumui bei V. L. asmenybei, todėl jam skirtina 75 MGL dydžio bauda.

Teismas, įvertinęs V. L. skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prašo leisti tai ją sumokėti per 1 metus, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas vertina, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 1 metus.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL dydžio baudos.

V. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 22 d., 3.28 val. iki 2020 m. spalio 22 d., 14.52 val. (viena diena) (priedo l. 42, 44). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti turi būti V. L. skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę V. L. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus kai jam nustatytas 1,76 promilės girtumas, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Be to, kaip minėta, jo 2020 m. spalio 14 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu už analogišką veiką. Taigi šį nusikaltimą jis padarė praėjus tik 1 savaitei po ankstesnio teismo priimto sprendimo, kas rodo, kad V. L. tinkamų išvadų nepadarė. Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminams nustatytinas didesnis nei prašo prokuroras, – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 22 d.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo V. L. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „VW Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė ne kaltinamajam, o J. S.. Tai nustatyta tiek iš paties kaltinamojo paaiškinimo, tiek iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos. Duomenų, kad J. S. žinojo apie daromą nusikaltimą, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl, pagal baudžiamąjį įstatymą, iš kaltininko gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, šiuo atveju yra 1 400 Eur (skaičiuojant su PVM).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018), be kita ko atsižvelgti į kaltininko individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes (vairuota nakties metu), nustatytą neblaivumą (1,76 promilės), konfiskuotino turto vertę (1 400 Eur), į paskirtą baudą ir jos dydį (75 MGL, sumažinus trečdaliu 50 MGL/2 500 Eur), į kaltininko amžių ((duomenys neskelbtini) metų), paskirtą bausmę ir dar vieną skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, mano, kad nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo yra proporcinga (adekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ir asmenybei, todėl iš V. L. išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 400 Eur.

V. L. prašo konfiskuotino turto vertę leisti sumokėti per metus. Teismas pažymi, jog BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytas konfiskuotinos turto vertės atitinkančios pinigų sumos termino nustatymas nėra suderinamas su BK IX skyriaus, reglamentuojančio baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimą, nuostatomis. Turto konfiskavimas (kaip ir išplėstinis turto konfiskavimas) iš visų kitų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių išsiskiria būtent tuo, kad nėra numatyta galimybė teismui nustatyti terminą, per kurį ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta. To taip pat nenumato nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas numato, kad įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui/nuosprendžiui ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui. BPK 357 straipsnio 6 dalis numato, jog teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, baudžiamąjį įsakymą/nuosprendį paskelbęs teismas baudžiamojo įsakymo/nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui, kuris ir vykdo išieškojimą. Taigi V. L. dėl savanoriško konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo išdėstymo gali tartis su šią poveikio priemonę vykdančiu antstoliu. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti V. L. prašymą išdėstyti konfiskuotinos pinigų sumos mokėjimo terminą.

VI. Kiti klausimai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio 2020 m. spalio 23 d. rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „VW Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. spalio 22 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. spalio 23 d. UAB „Tomadas“ aikštelėje yra 6 Eur (priedo l. 30-36). Šios išlaidos, atsižvelgiant į jų taikymo trukmę, yra pagrįstos ir proporcingos, susijusios su nusikalstamos veikos dalyku, todėl laikytinos pagrįstomis proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Iš bylos duomenų matyti, jog 2020 m. spalio 22 d. transporto priemonė „VW Sharan“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) buvo priverstinai nuvežta į aikštelę (priedo l. 26), tačiau 2020 m. spalio 23 d. raštu nurodyta, jog automobilį leista atsiimti savininkui arba jo įgaliotam atstovui (priedo l. 29, 37), todėl teismas šiuo klausimui papildomai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. L. (V. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2020 m. spalio 22 d., 3.28 val. iki 2020 m. spalio 22 d., 14.52 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad galutinė mokėtina bauda – 48 MGL (2 400 Eur).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 1 (vienus) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. L. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti V. L. (V. L.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2020 m. spalio 22 d.

V. L. (V. L.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti; specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Priteisti iš V. L. (V. L.) Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 6 Eur (šešių eurų) patirtas išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą ir pavardę.

Išaiškinti V. L. (V. L.), kad:

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 12 mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“, banko kodas 72900, nurodant įmokos kodą 6801, mokant konfiskuotino turto vertę – įmokos kodą 6610). Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. e1-2908-1133/2020).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė