- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-02
- Bylos Nr.
- e2-475-912/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00085-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Tomas Venckus (pirm.)
- Ieškovas
- „Emilė“
- Atsakovas
- KU „Mėmelio taupomoji kasa“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinį atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, antstolei Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei dėl nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Emilė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovės atliktas 148 575,07 Eur pajinio įnašo įskaitymas ne tik paskolos grąžinimo, bet ir ieškovės kitų prievolių pagal 2013 m. sausio 23 d. paskolos sutartį įvykdymui, yra nepagrįstas, priteisti iš atsakovės 177 107,34 Eur.
2. Be kita ko, ieškovė ieškinyje pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Ieškovė nurodė, kad už ieškinį turi sumokėti 2 303 Eur. Dėl finansinės padėties ji nepajėgi sumokėti visą žyminį mokestį. Šiuo metu dėl sunkios finansinės padėties ieškovės banko sąskaitoje nėra pakankamai lėšų viso žyminio mokesčio sumokėjimui ir tą patvirtina jos pateiktas banko sąskaitos išrašas. Ieškovė galės surinkti reikiamą žyminio mokesčio sumą iki procesinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Ji turi skolininkų, kurie privalės įvykdyti savo įsipareigojimus. Tiek iš vykdomos veiklos, tiek iš skolininkų atgautų lėšų ieškovė bus pajėgi sumokėti reikiamo dydžio mokestį, kurio sumokėjimą ir prašo atidėti iki bylos nagrinėjimo pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nustatė ieškovei terminą iki 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir jos pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų apie tai, jog jos turtinė padėtis yra sunki ir būtent dėl susidariusios sunkios finansinės padėties ji neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, bet jos turtinė padėtis artimiausiu laiku gali pagerėti. Teismas sprendė, kad tik jos rašytiniai paaiškinimai dėl sunkios padėties, nėra pakankami. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
1. Ieškovė UAB „Emilė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio sprendimo (nutarties) nagrinėjamoje byloje priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Už ieškinį mokėtina 2 303 Eur žyminio mokesčio suma ieškovei yra reikšminga. Iš teismui teikiamų nutarčių matyti, kad ieškovė turi skolininkų, kurių bankroto bylose yra patvirtinti ieškovės reikalavimai. Užbaigus procedūras bankroto bylose, ieškovė atgaus didelę dalį pareikštų finansinių reikalavimų. Taigi, tiek iš veikos gaunamų, tiek iš skolininkų atgautų lėšų ieškovė neabejotinai bus pajėgi sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį.
1.2. Asmens turtinė padėtis tiesiogiai lemia asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį ir negali varžyti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti.
1.3. Ieškovė šiuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, nes negali atgauti didelių skolų iš savo skolininkų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2020 m. liepos 7 d. civilinėje byloje Balkūnas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 75435/17), konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimą dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neatleido pareiškėjo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
1.4. Ieškovė net neprašo visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet prašo žyminio mokesčio mokėjimą atidėti. Teismas, netenkinęs ieškovės prašymo, dėl finansinių priežasčių apribojo ieškovei teisę pasinaudoti teismine gynyba.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
1. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė UAB „EMILĖ“ pateikė į bylą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-3354-794/2022; 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-317-603/2022 ir 2022 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje B2241-866/2022.
2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
3. Taigi, siekiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme kaip išimties iš bendrojo draudimo taikymo, būtina, pirma, pateikti atitinkamą prašymą, antra, šį prašymą reikia pagrįsti arba objektyviu (t. y. nuo asmens valios nepriklausiusiu) negalėjimu pateikti kurį nors dokumentą (ar įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusia būtinybe jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu jį priimti.
4. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio dalis). Dėl to į bylą kartu su atskiruoju skundu teikiamos Vilniaus apygardos teismo nutartys yra perteklinės.
5. Antra, apeliantė nepateikė prašymo priimti prie atskirojo skundo pridėtų Vilniaus apygardos teismo nutarčių į bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo savo iniciatyva neturi pagrindo spręsti.
Dėl žyminio mokesčio atidėjimo
6. Teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą (CPK 84 straipsnis).
7. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-809/2012). Taigi, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, sumokėti galimybę turės (CPK 84, 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1154-196/2017).
8. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012). Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178, 179 straipsniai).
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė nepateikė teismui duomenų apie tai, jog jos turtinė padėtis yra sunki ir būtent dėl sunkios finansinės padėties ji neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, bet jos turtinė padėtis artimiausiu laiku gali pagerėti ir jis bus pajėgi tą padaryti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priešingai išvadai.
10. Apeliantė, siekdama pagrįsti savo sunkią finansinę padėtį, pateikė pirmosios instancijos teismui jos turimos banko sąskaitos išrašą, kuriame yra matoma, kad apeliantės sąskaitoje laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. buvo 28,96 Eur likutis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik faktas, jog apeliantės sąskaitoje kreipimosi į teismą dieną buvo atitinkamas pinigų likutis (nepakankamas žyminiam mokesčiui sumokėti), nepagrindžia jos sunkios finansinės padėties. Be to, apeliantės argumentai yra prieštaringi, nes skunde ji aiškiai pabrėžia, kad ji vykdo veiklą ir gauna pajamas, iš kurių ketina ateityje sumokėti žyminį mokestį. Šiuo aspektu būtina pažymėti ir tai, kad apeliantė į bylą nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl nagrinėjamoje byloje neįmanoma nustatyti tikrosios jos turtinės padėties.
11. Taip pat savo prašymui pagrįsti apeliantė pateikė sąrašą nuomininkų, bet apeliacinio teismo vertinimu jis nei pagrindžia, nei paneigia apeliantės prašymo argumentus.
12. Iš viešai prieinamų duomenų (pvz., „rekvizitai.lt“) taip pat negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad apeliantė susiduria su finansiniais sunkumais. Pagal viešai prieinamus duomenis ji laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 19 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. turėjo 3,24 Eur socialinio draudimo skolą. Tai bendrovei, vykdančiai veiklą, negali būti laikoma itin dideliu įsiskolinimu.
13. Be kita ko, apeliantė teigia, kad ji turi skolininkų (BUAB „Construction Ace“, BUAB „Finiens“, kooperatinė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir kt.), kurie baigus bankroto procedūras atsiskaitys su kreditore, atitinkamai apeliantė bus pajėgi sumokėti žyminį mokestį, jei procesinis teismo sprendimas bus priimtas ne jos naudai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad tai, jog apeliantė yra įtraukta į bankrutuojančių įmonių kreditorių sąrašus su finansiniais reikalavimais, nepatvirtina fakto, kad bendrovių bankroto procedūros bus baigtos iki procesinio teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje.
14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismams nepateikė šios nutarties 14 punkte nuroldytų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti tikrąją jos turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis) bei konstatuoti tokį jos sunkumą, kuris neleistų sumokėti prašomo atidėti žyminio mokesčio, t. y. apeliantė neįrodė, jog jos finansinė padėtis objektyviai yra tokia sunki, kad šiuo metu ji nepajėgi sumokėti už ieškinį žyminio mokesčio, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.
15. Apeliantė skunde taip pat nepagrįstai remiasi EŽTT 2020 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Balkūnas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 75435/17), nes skiriasi šių bylų aplinkybės. EŽTT išnagrinėtoje byloje, kurioje konstatuotas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas, buvo vertintas fizinio, bet ne juridinio asmens neatleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
16. Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo atidėti viso ar dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantei terminą ieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti 2 303 Eur žyminį mokestį.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas terminas ieškinio trūkumui pašalinti pasibaigė, ir siekdamas užtikrinti proceso koncentraciją ir operatyvumą, nustato naują terminą ieškinio trūkumui pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EMILĖ“ terminą iki 2023 m. gegužės 9 d. pašalinti ieškinio trūkumą – sumokėti 2 303 Eur (du tūkstančius tris šimtus tris eurus) žyminio mokesčio ir pateikti Klaipėdos apygardos teismui šio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.