- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-316-282/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50741-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- S. L.
- Nukentėjusysis
- V. M., I. P.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, S. L. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie S. L. paskirtos bausmės pridėjus dalį Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 1 metus 1 mėnesį laisvės atėmimo, S. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.
Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2020 m. gruodžio 31 d., 00 val. 50 min., iki 2021 m. sausio 1 d., 10 val. 40 min. (dvi paras).
Iš S. L. priteista nukentėjusiajam V. M. 1 485,00 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš S. L. priteista nukentėjusiajam I. P. 500,00 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. S. L. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 29 d., 22:00 val., iki 2020 m. gruodžio 30 d., 11:00 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužęs duris, įsibrovė į I. P. ir N. V. priklausantį ūkinį pastatą, iš ten pagrobė V. M. priklausantį 1000 Eur vertės vejos pjovimo traktorių „KRAFTSMAN“, 700 Eur vertės motorolerį „APRILIA RS50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 250 Eur vertės kalnų dviratį, 25 Eur vertės talpą su 25 litrais dyzelino, iš viso pagrobdamas svetimo turto bendros 1 975 Eur vertės ir tuo padarydamas nukentėjusiajam V. M. tokio dydžio turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį ir jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies arba palikti nenagrinėtą.
2.1. Teigia, kad nuosprendis keistinas dėl neteisingai jam paskirtos bausmės. Nurodo, kad jis kaltu prisipažino, gailėjosi, visi pavogti daiktai grąžinti nukentėjusiajam. Apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino ir gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo, tačiau teigia, kad jis savo nuoširdžiu prisipažinimu prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, kadangi jis pats paaiškino visas net smulkiausias nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl mano, kad ši aplinkybė turėjo būti taip pat pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Dėl to apeliantas mano, kad jam turėjo būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Tai, kad jis anksčiau buvo teistas, nėra pagrindas jam skirti realią laisvės atėmimo bausmę.
2.2. Teigia, kad nusikalstamos veikos metu 2021-03-30 teismo nuosprendis jo atžvilgiu dar nebuvo priimtas, todėl mano, kad teismas neteisingai subendrino jam bausmę.
2.3. Nurodo, kad nukentėjusiajam V. M. buvo grąžinti visi pavogti daiktai, jis (apeliantas) sutiko atlyginti visą nukentėjusiųjų patirtą turtinę žalą. Taip pat nurodo, kad jis dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą. Dėl to mano, kad vien tai, kad jis yra teistas, nėra pagrindas taikyti jam išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę, todėl gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos.
2.4. Apeliantas skunde teigia, kad teisme jis sutiko su kaltinimu, su pareikštais civiliniais ieškiniais, nes tikėjosi švelnesnės bausmės. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam I. P. turtinę žalą, tačiau teigia, kad civilinis ieškinys V. M. dėl 1 485 Eur turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi visi iš nukentėjusiojo pavogti daiktai grąžinti. Dėl to mano, kad nukentėjusysis V. M. 1 485 Eur civilinį ieškinį turėjo pagrįsti įrodymais. Teigia, kad teismas iš jo priteisė 1 485 Eur turtinės žalos neįvertinęs grąžintų nukentėjusiajam daiktų vertės ir jos neminusavęs iš civilinio ieškinio.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo S. L. apeliacinį skundą nukentėjusysis V. M. prašo palikti galioti nuosprendį, nes S. L. meluoja, elgiasi nenuoširdžiai, neatsiprašė jo ir jo šeimos narių dėl įvykdytos vagystės, finansinės ir moralinės žalos. Teigia, kad S. L., būdamas nenuoširdus, pats daiktų negrąžino ir nebendradarbiavo su policijos pareigūnais, prisipažino tik atsiradus daiktams ir po liudytojų (pardavėjų) parodymų. Nurodo, kad pavogtus daiktus jis pats 2021-05-20 rado pas perpardavinėtojus, pats juos savo transportu parsivežė. Taip pat nurodo, kad motoroleris, traktorius ir dviratis buvo sugadinti, neeksploatuojami, o kad galėtų naudotis daiktais, jų remontui reikėjo lėšų ir dėl to jis patyrė materialinių nuostolių, be to, pavogtų įrankių ir dyzelinio kuro neatgavo.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis prašė tenkinti jo skundą ir jam paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu bei nurodė, kad atsisako skundo dalies dėl civilinio ieškinio, nes civilinis ieškinys pagrįstai iš jo priteistas. Nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą dėl bausmės sušvelninimo tenkinti. Nukentėjusysis V. M. prašė nuteistojo skundo netenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistojo S. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
7. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, veikos kvalifikacijos, iš esmės nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme bei nesutinka su teismo sprendimu patenkinti nukentėjusiojo V. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl jam padarytos žalos. Nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsisakė savo skundo reikalavimo nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies arba palikti nenagrinėtą, nurodė, kad nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys patenkintas pagrįstai. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, t. y. apeliantui atsisakius skundo dalies dėl civilinio ieškinio, nuteistojo skundas nagrinėja tik dėl nuteistajam S. L., paskirtos bausmės.
8. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, t. y. atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
8.1. Nuteistasis S. L. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta.
8.2. Nuteistasis skunde teigia, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti pripažinta tai, kad jis padėjo išaiškinti šią veiką.
8.3. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar ją padariusius asmenis. Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama kaltininko atsakomybe lengvinančia, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Jei kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-609/2005) arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taip pat pagal teismų praktiką pripažinti asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), galima, jeigu asmuo gera valia aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodė nusikalstamos veikos liudytojus ir t. t. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos įtariamuoju metu (t. y. 2020-12-31) S. L. kaltės nepripažino, neigė įvykio metu buvęs įvykio vietoje (t. 3, b. l. 84–85). Vėlesnės apklausos įtariamuoju metu (t. y. 2021-06-04) apeliantas kaltę pripažino, nurodė pavogtus daiktus už 500 Eur pardavęs savo pažįstamam, vardu M., tačiau daugiau jokių to asmens kontaktų nenurodė (t. 3, b. l. 99–101). Pastebėtina, kad nukentėjusysis V. M. nurodė, kad iš jo pavogtų daiktų didžiają dalį jis atgavo savo pastangomis, skelbimuose apie parduodamus daiktus atpažinęs savo daiktus nuvyko pas pardavėjus ir apžiūrėjęs daiktus įsitikino, kad parduodami iš jo pavogti daiktai, todėl ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų atliktais veiksmais (poėmiu, krata) iš nukentėjusiojo pavogti daiktai buvo jam grąžinti. Be to, iš bylos matyti, kad nukentėjusiajam V. M. daiktai buvo grąžinti dar iki S. L. apklausos, kurios metu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir pavogęs V. M. priklausančius daiktus. Taip pat iš bylos matyti, kad dar iki nuteistojo apklausos S. L. įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybės buvo išsiaiškintos liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, atlikus kitus procesinius veiksmus. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo nustatyti byloje surinktų įrodymų visuma, o ne vien nuteistojo S. L. parodymais. Dėl paminėtų aplinkybių visumos nėra pagrindo apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis padėjo išaiškinti šią jo padarytą nusikalstamą veiką.
8.4. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo S. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė.
8.5. Nuteistasis S. L. nevedęs, nuo 2020-12-18 S. L. niekur nedirba (t. 3, b. l. 173–174), nuo 2021-01-14 registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 3, b. l. 175). Prie apeliacinio skundo nuteistasis pridėjo dokumentus, patvirtinančius, jog jis nuo 2021-08-27 vykdo individualią veiklą (t. 4, b. l. 77). Iš pažymos apie ankstesnius S. L. baustumus matyti, kad jis administracine tvarka per paskutinius penkerius metus baustas 14 kartų, iš jų tris kartus už smulkaus svetimo turto vagystę, sukčiavimą, turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėtų baudų iš viso už 2 249 Eur). S. L. anksčiau buvo teistas 8 kartus, tarp jų ir vieną kartą už nusikaltimą nuosavybei. Taip pat S. L. buvo teistas 4 kartus užsienyje, iš jų net 3 kartus už vagystes. Naują nusikalstamą veiką S. L. padarė neišnykus teistumui bei praėjus vos mėnesiui po to, kai atliko 2020-08-10 baudžiamuoju įsakymu paskirtą 24 parų arešto bausmę. Iš pažymos apie ankstesnius nuteistojo teistumus matyti, kad jam anksčiau paskirtomis bausmėmis (areštu, laisvės apribojimu), taikytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu (taikytas du kartus BK 75 straipsnio nuostatos) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrįstai apylinkės teismas nuteistajam S. L. parinko griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta, anksčiau nuteistajam taikytomis švelnesnėmis nei laisvės atėmimas bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti.
8.6. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis būtų 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai tik vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybų, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo padarytą apysunkį tyčinį nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas – savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, nes paskirta bausmė yra žymiai mažesnė nei už šį nusikaltimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Dėl to nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, mažinti jos nėra pagrindo.
8.7. Skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino jam paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nes nusikalstamos veikos padarymo metu 2021-03-30 teismo nuosprendis dar nebuvo priimtas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas nuteistajam S. L. paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino su 2021-03-30 teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys). Pagal teismų praktiką BK 63 straiupsnio nuostatos taikomos, kai nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, tokiais atvejais teismas paskiria bausmę už naujai paaiškėjusį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, o vėliau ji subendrinama su anksčiau paskirta bausme. Kadangi nusikalstamą veiką, už kurios padarymą S. L. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė iki Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021-03-30 nuosprendžio paskelbimo, tai apylinkės teismas pagrįstai S. L. nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme taikydamas BK 63 straipsnio nuostatas. Pastebėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Kadangi ankstesniu nuosprendžiu (t. y. 2021-03-30 nuosprendžiu) nuteistajam paskirta bausmė (1 metai 6 mėnesiai) yra griežtesnė nei nauju nuosprendžiu paskirtoji bausmė (8 mėnesiai), todėl prie griežtesnės 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pirmosios instancijos teismas privalėjo pridėti dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, o ne atvirkščiai. Dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyto bausmių subendrinimo principo – prie švelnesnės bausmės pridedant griežtesnės bausmės dalį – nuosprendis nekeičiamas, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 4, 9 dalies nuostatas ir nuteistajam paskyrė teisingą subendrintą bausmę – 1 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo.
9. Nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
9.1. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
9.2. Nors apeliantas nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartą, kad jam anksčiau paskirtos bausmės bei taikyti bausmės vykdymo atidėjimai teigiamos įtakos nepadarė, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo nėra pagrindo.
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam S. L. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatė, kad ji turi būti atliekama pataisos namuose. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Tačiau byloje nuosprendis priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas ir aiškinimas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies šalinama nuoroda dėl S. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos.
11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. spalio 8 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35Mr) PT-6911 dėl 148,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis S. L. dirba, neturi išlaikytinių, byloje nėra sunkią nuteistojo materialinę padėtį patvirtinančių duomenų, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta tik pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris netenkinamas, kad pats nuteistasis sutiko atlyginti išlaidas, susidariusias dėl gynėjo dalyvavimo teismo posėdyje, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18d. nuosprendžio.
Iš Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti nuorodą dėl S. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos.
Priteisti iš nuteistojo S. L. Valstybės naudai 148,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis Eur 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.