Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. D. skundą dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas S. D. antstolei Marijai Gaivenei 2016-10-05 pateikė skundą, dėl antstolės veiksmų. Skundu pareiškėjas prašo panaikinti areštą skolininkui prikausančioms lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Skolininkas skunde nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-03-23 nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016, antstolė neturi teisės išieškoti iš jo turimų pinigų sumos, kuri neviršija Vyriausybės nustatytą 1 MMA, todėl prašė antstolės panaikinti sąskaitai, esančiai įkalinimo įstaigoje, areštą bei grąžinti nurašytas lėšas.

Netenkindama skundo antstolė nurodė, kad skolininkas įkalinimo įstaigoje nedirba, jokios lėšos iš jo sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, nebuvo nurašytos, bankų sąskaitose skolininkas piniginių lėšų neturi. Nurodė, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, savaime nereiškia, kad iš skolininko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio - CPK 668 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančioms vienos minimalios mėnesinės algos. Priešingu atveju, skolininko sąskaitoje laikant ne didesnę nei viena minimali mėnesinė alga sumą ir tą sąskaitą nuolat papildant pinigų įnašais, neviršijančiais Vyriausybės nustatytos MMA sumos, išieškojimas taptų neįmanomas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas nurodo, kad negalima nukreipti išieškojimo į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Tai reiškia, kad antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Tokia situacija galimai susiklostytų vykstant antstoliui pas skolininką į namus ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus. Atkreipė dėmesį, kad aptariamu atveju skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra gautinos iš trečiųjų asmenų (skolininko tėvų, draugų). CPK 668 straipsnyje 1 dalyje numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius (esminius ir gyvybiškai svarbius) skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Turtas, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas, detalizuotas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte. Į šį sąrašą patenka namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo šlaikomiems asmenims, maisto produktai, kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną, bei asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės. Taip pat pažymėjo, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas reglamentuotas BVK 173 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; neturintys drabužių nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte reglamentuota, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų bei nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra. Be to, neturintiems drausminių nuobaudų nuteistiesiems yra skiriamos išmokos, todėl, antstolės nuomone, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių tenkinimas. Nurodė, jog CPK 739 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalimas priverstinis išieškojimas, o pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigoje gaunamos lėšos iš artimųjų ar iš įstaigos administracijos nė vienai iš šių kategorijų nepriklauso, todėl, antstolės nuomone, iš jų išieškojimas galimas.

Suinteresuotas asmenuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į spareiškėjo skundą nurodė, kad su reikalavimu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į būtiniausių poreikių tenkinimą, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir yra nepagrįstos, kadangi tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių poreikių patenkinimą pareiškėjui užtikrina laisvės atėmimo įstaiga.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Skundas netenkintinas.

0007/14/01188 pagal Vilniaus miesto savivaldybės 2014-07-10 išduotą nutarimą Nr. A11-10373/14(1.1.56- dėl 5,79 Eur skolos ir 35,44 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko S. D. išieškotojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai.0007/13/00266 pagal Vilniaus AVPK Trakų r. PK nutarimą Nr. H230252 dėl 23,17 Eur skolos ir 75,19 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo VMI prie LR FM naudai.

Iš vykdomosios bylų Nr. 0007/14/01188 ir Nr. 0007/13/00266 matyti, kad pareiškėjas (skolininkas) S. D. atlieka bausmę Kalėjimų departamento prie LR TM Kauno tardymo izoliatoriuje - kalėjime, esančiame Mickevičiaus g. 11, Kaunas.

Pareiškėjas, iš esmės ginčija patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir, remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 punkto nuostatomis, nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Jo manymu, vykdymas nepagrįstai nukreiptas į jo turimas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurių suma yra mažesnei kaip 1 MMA.

Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK624 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Teismas pažymi, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal SVI 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pagal CPK 739 straipsnį, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė Marija Gaivenė pagrįstai vykdo išieškojimą iš skolininkui (pareiškėjui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Pareiškėjas skundu taip pat prašė grąžinti jam visas nurašytas areštuotas lėšas. Antstolė 2016-06-30 patvarkyme Nr. S16_-17161 atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad skolininkas įkalinimo įstaigoje nedirba, jokios lėšos iš jo sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, nebuvo nurašytos, bankų sąskaitose skolininkas pinigų neturi. Įrodymų, paneigiančių antstolės nurodytas minėtas aplinkybes, pareiškėjas nepateikė, todėl pareiškėjo reikalavimas grąžinti jam visas nurašytas areštuotas lėšas atmestinas kaip nepagrįstas.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsnio 5 dalimi, 510, 512, 513 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo S. D. skundo dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.