Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys O. J. M. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje pateiktų procesinių dokumentų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

4. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

5. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7. Išanalizavus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad F. M., miręs (duomenys neskelbtini), yra suinteresuoto asmens O. J. M. sutuoktinis ir pareiškėjos D. R. tėvas. Šią aplinkybę patvirtina Gyventojų registro duomenų išrašas. Kartu su pareiškimu pareiškėja, be kita ko, pateikė notaro patvirtintą F. M. (duomenys neskelbtini) testamentą, kuriuo visą esamą ir būsimą turtą velionis paliko pareiškėjai D. R.. Pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo.

8. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai pagrindžia, kad, būdami santuokoje, F. M. ir O. J. M. įgijo butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su jame esančiais statiniais. Santuokos metu įgytas turtas laikytinas F. M. ir O. J. M. bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis).

9. Remiantis Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D. R. gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). Kartu su pareiškimu pateiktos sąskaitos už (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją, šildymą ir kitas paslaugas, šių paslaugų apmokėjimo kvitai, atlikta įmoka (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijai įrodo, kad pareiškėja D. R. po tėvo mirties pradėjo rūpintis tėvo palikto turto dalimi kaip savo turtu. Tokie pareiškėjos veiksmai patvirtina, kad ji priėmė F. M. palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti (CPK 185 straipsnis).

10. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. R. priėmė palikimą, atsiradusį mirus tėvui F. M., faktiškai pradėdama valdyti velioniui priklausiusį turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai D. R. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos D. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po palikėjo F. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad pareiškėja įgyvendintų paveldėjimo teisę.

Sprendimui įsiteisėjus, sprendimo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.