Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

Z.V.S, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, susituokęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-07-07 apie 16 val. namo Nr. 17, esančio (duomenys neskelbtini), kieme Z. V. buitinio konflikto metu dantuotu metaliniu daržo įrankiu pamėgino suduoti savo broliui R. V. per galvą. Pastarasis užsidengė galvą kaire ranka, į kurią Z. V. ir pataikė, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiajam sveikatą.

Kaltinamasis Z. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su broliu R. V. dalinasi vieną iš tėvų paveldėtą gyvenamąjį namą, gyvendami atskirose jo dalyse. Negalėdami geranoriškai pasidalinti paveldėtą namą, kitus statinius, kiemą, dažnai konfliktuoja. 2012-07-07 apie 16 val. jis su žmona sėdėjo verandoje ant sofos. Žmona pamatė, kad ant šiltnamio tupi R. V. višta. Jų šuo nubėgo ir griebė vištą. Girtas brolis tuo metu užsimojo į jį kauptuku, tačiau jis, Z. V., įrankį išmetė. Tuomet brolis pradėjo mėtytis į jį lentomis ir akmenimis. Žmona, atėmusi iš šuns vištą, įmetė ją į R. V. kiemą. R. V. pradėjo bėgioti po kiemą su kirviu rankose, šaukdamas, kad užmuš, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus.

Nukentėjusysis R. V. paneigė tokius kaltinamojo parodymus ir paaiškino, kad 2012-07-07 apie 16 val. Z. V. paleido šunį, kuris ėmė pjauti jam, nukentėjusiajam, priklausančias vištas. Jis metė į šunį lentą ir nuėjo ją pakelti. Tuo metu Z. V. griebė kauptuką ir pamėgino trenkti jam į galvą. Jis užsidengė kaire ranka, ir kaltinamasis pataikė jam į šią ranką. Dėl patirtų sužalojimų jis kreipėsi į medicinos specialistus. Visą šį konfliktą stebėjo kaimynas M. S., kuris tuo metu buvo pas jį namuose.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas M. S., kaltinamojo ir nukentėjusiojo kaimynas, patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 10), paaiškino, kad jis, 2012-07-07 būdamas svečiuose pas R. V., pro langą matė, kaip neblaivus Z. V. kieme, kur vaikščiojo R. V. vištos, paleido savo šunį. R. V. išbėgo į kiemą ir aprėkė kaltinamąjį. Tas supyko ir užsimojo ant nukentėjusiojo sodo įrankiu. Matė, kad R. V. šį smūgį blokavo savo ranka, kuri vėliau ištino.

Nors kaltinamojo parodymus atitinkančius paaiškinimus pateikė jo žmona, liudytoja Ž. V., kuri teigė, kad matė, kaip minėtą anksčiau dieną jų šuo pradėjo gainioti po kiemą nukentėjusiojo vištą, ir R. V. atbėgo su laužtuvu ir kirviu, grasindamas užmušti, tačiau jos vyras nukentėjusiojo nemušė, teismas linkęs tikėti nukentėjusiojo ir liudytojo M. S. parodymais: visų pirma kaltinamąjį ir liudytoją Ž. V. sieja santuokiniai santykiai, ir ji yra suinteresuota bylos baigtimi; nukentėjusiojo ir M. S. parodymai apie tai, kad R. V. buvo sužalotas kaltinamojo, patvirtinami teismo medicinos specialisto išvados duomenimis, pagal kuriuos nurodyta, kad R. V. galimai 2012-07-07 vienu kieto buko, ribotą paviršių turinčio daikto trauminiu poveikiu buvo padaryta poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, nors sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų identifikuoti ranką traumavusį daiktą, nėra. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 6-7).

Taigi bendrieji sužalojimo įrankio požymiai sutampa su sodo įrankio, kuriuo R. V. teigimu jis buvo traumuotas, savybėmis, nukentėjusiojo parodymai apie smūgių, šiuo įrankiu jam suduotų kaltinamojo, atitinka specialisto išvadą, kurioje, beje, pažymėta ir tai, kad R. V. padaryti sužalojimai nėra būdingi nukentėjusiajam griūnant ant kieto, neriboto (ploto) pagrindo. Ž. V. parodymų atitikimu tikrovę verčia abejoti ir tai, kad jos teigimu policiją į įvykio vietą kvietė jos vyras, o po šio konflikto atvykę policijos pareigūnai sulaikė ir išsivežė nukentėjusįjį, tuo tarpu pagal teismui pateiktą informaciją apie incidentą 2012-07-07 telefonu pranešė R. V. (b.l. 88), ir tą dieną į policijos komisariatą nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis nebuvo pristatyti (b.l. 76).

Teismo nuomone, grindžiama šių duomenų sugretinimu, kaltinamojo ir Ž. V. teiginiai apie tai, kad Z. V. nesudavę nukentėjusiajam, yra melagingi ir dėl to atmestini.

Liudytojas A.Danilevič, policijos pareigūnas, parodė, kad 2012-07-07 vakare pagal iškvietimą jis buvo nuvykęs prie namo Nr. 17, esančio (duomenys neskelbtini), kur susimušė 2 broliai. Įvykio vietoje buvo aptikti R. V. ir Z. V.. Nei vienas jų nesiskundė, kad būtų sužalotas kito, tačiau teismo nuomone tai nereiškia, kad R. V. nebuvo sužalotas: pasak A.Danilevič abu broliai buvo girti. Taigi dėl girtumo būklės R. V. galėjo elgtis neadekvačiai ir nepranešti apie patirtus sužalojimus.

Surinktų faktinių duomenų visetas leidžia daryti išvadą apie tai, kad Z. V. veiksmuose yra tyčinio nesunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., požymių, tačiau jų buvimas yra formalus, o kaltinamojo padarytoji veika nepasižymi didesniu pavojaus visuomenei laipsniu: Z. V. nusikalstami veiksmai R. V. atžvilgiu nebuvo intensyvūs, jie apsiribojo tik 1smūgiu, kuris nesukėlė rimtesnių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai (smūgis paliko 7x7 cm dydžio poodinę kraujosruvą su minkštų dilbio audinių patinimu). Taigi teismas Z. V. padarytą nusikalstamą veiką dėl nedidelės padarytos žalos pripažįsta mažareikšme. Z. V. Lietuvos Respublikos BK 37 str. pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. atleistinas, o ši baudžiamoji byla Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d. pagrindu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 235, 254, 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė

Z.V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. atleisti dėl padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ikiteisminio tyrimo metu paskirtą Z. V., panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.