Kauno apylinkės teismo sprendimas

posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordecum“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka 2016-10-11 viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių bei nustačius, kad yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai, esant tik vienos iš šalių įrodymams, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2013 m. gruodžio 7 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį (DUOMENYS NESKELBTINI) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui suteiktas 72,41 Eur kreditas. Atsakovas įsipareigojo ieškovei grąžinti kreditą per 360 dienų laikotarpį nustatytomis įmokomis ir mokėti 84,77 procentų metines palūkanas. Atsakovas kredito negrąžino, palūkanų nesumokėjo. Ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo: vartojimo kredito sutartis, kliento duomenys. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą ir pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 str. 2 d.).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. CK 6.881 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog kreditavimo santykiams paskolos sutarčių bendrosios normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir kreditavimo taisyklėms. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra grąžinęs kredito, atsakovas laikytinas pažeidusiu prievolę, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 29,73 Eur negrąžinto kredito.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti palūkanas, laikytina, jog atsakovas įsipareigojo kredito davėjui mokėti mokestines (pelno) palūkanas, kadangi mokestinės palūkanos atlieka būtent tokią pačią funkciją, kokią atlieka minėtoje sutartyje nustatytos palūkanos. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra sumokėjęs pelno palūkanų, todėl 5,90 Eur palūkanos priteistinos ieškovei iš atsakovo.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.256 straipsnio 1 dalis sako, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles. CK 6.256 straipsnio 2 dalis numato, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinio teismo konstatuota, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas reglamentuojančias normas, yra pabrėžęs, kad netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). CK 6.258 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui gali būti taikomos 0,05% pradelstos sumokėti sumos dydžio netesybos už kiekvieną pradelstą dieną, o tokios netesybos skaičiuojamos 180 dienų. Ieškovė prašė priteisti 7,57 Eur delspinigių už 425 dienų laikotarpį. Teismas pažymi, kad Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta nuostata dėl laikotarpio, už kurį gali būti skaičiuojamos netesybos, trukmės (180 d.), vertintina ne kaip ieškinio senaties norma (kai subjektas įgyja teisę, tačiau, laiku jos nerealizavęs, praranda galimybę ją įgyvendinti priverstinai), bet kaip ribojanti kredito davėjo teises. Kitaip tariant, kredito davėjas negali įgyti teisės skaičiuoti delspinigius už ilgesnį laikotarpį, nei 180 dienų, o jo reikalavimas taikyti netesybas už ilgesnį laikotarpį vertintinas kaip prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams ir negali būti tenkinamas net ir nesant tuo klausimu skolininko prašymo. Vartojimo kredito sutartis (DUOMENYS NESKELBTINI) sudaryta 2013-12-07. Atsakovas nesumokėjo nei vienos įmokos, o ieškovė ieškinį pareiškė tik 2016 m. rugpjūčio 26 d. Delspinigiai paskaičiuoti net už 425 dienas. Ieškovė daugiau kaip dvejus metus nesiėmė priemonių išieškoti skolą, savo teisių negynė, todėl tokie ieškovės veiksmai lėmė neadekvačias nemažą skolos dalį sudarančias netesybas. Nors byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė šalių tarpusavio sutarties, tačiau ši aplinkybė, įvertinus aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nelaikytina objektyviai svarbia ir suteikianti pagrindą ieškovei nepelnytai praturtėti dėl neprotingai ilgo delspinigių skaičiavimo laikotarpio. Nurodytais argumentais iš atsakovo ieškovei priteistina delspinigių suma, paskaičiuota už 180 dienų, ir sudaranti 2,68 Eur sumą (29,73 Eur × 0,05 proc. × 180 d. / 100 proc. = 2,68 Eur). Ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, sumažinant prašomą priteisti delspinigių sumą nuo 7,57 Eur iki 2,68 Eur (CPK 3 str. 7 d., CK 1.5 str., 6.71 str., 6.73 str. 2d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas turi pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Tokia skolininko pareiga yra detalizuojama CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą (38,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė už teismui pateiktą ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgia į šalių procesinį elgesį ir į priežastis, dėl kurių susidarė priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Ieškinio dalis dėl pagrindinio reikalavimo - skolos priteisimo - patenkinta visiškai, ieškinys teismui pateiktas dėl to, kad atsakovas nebuvo įvykdęs piniginės prievolės, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina ieškovės sumokėta žyminio mokesčio suma – 15 Eur, kuri atitinka minimalią žyminio mokesčio sumą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir šio straipsnio 7 dalies reikalavimus (CPK 93 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Nordecum“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 29,73 Eur (dvidešimt devynis eurus 73 ct) negrąžinto kredito, 5,90 Eur (penkis eurus 90 ct) palūkanų, 2,68 Eur (du eurus 68 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (38,31 Eur) nuo bylos iškėlimo 2016 m. rugsėjo 5 d. teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.