Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

jis 2021 m. gruodžio 4 d. apie 19.44 val. Vilniuje, Ozo g., ties pastatu pažymėtu Nr. 25, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „Volvo 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,31 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kadangi baudžiamoji byla buvo perduota teismui pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o kaltinamasis S. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, paaiškino, kad sutinka būti teisiamas tuoj pat, todėl byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 426–432 str.).

Kaltinamasis S. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad su draugu išgėrinėjo degtinę Buivydiškių g., tikslaus adreso neatsimena. Išgėrė 1 litrą dviese. Suprato, kad yra apsvaigęs. Važiavo jam priklausančiu automobiliu, išgėręs pasėdėjo, turėjo išsikviesti taksi, bet kažkaip sugalvojo sėsti už savo automobilio vairo. Važiuodamas užvažiavo ant šaligatvio. Ozo g. jį sustabdė policijos pareigūnai ir išvežė į policijos nuovadą. Patikrinimo metu sutiko būti tikrinamas, nesipriešino. Į alkotesterį įpūtė 2,3 promiles, jei neklysta, nepamena, kiek kartų pūtė. Galimai vartojo alkoholį valandą iki sėdo prie vairo. Vairavimo stažas 6 metai. Blogai vertina savo poelgį, niekada anksčiau nieko panašaus nėra padaręs, mano, kad tai pirmas ir paskutinis kartas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei jo gynėjai ir prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 5 d. įtariamuoju apklaustas S. M. pripažino kaltę ir parodė, kad Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. Vakar, 2021 m. gruodžio 5 d. (laikytina rašymo apsirikimu, nes turėtų būti 2021 m. gruodžio 4 d.), apie 17 val. kartu su draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojo degtinę. Išgėrė tikrai nemažai. Kadangi buvo tikrai stipriai neblaivus, įvykio aplinkybių visiškai neatsimena, o atsimena tik tai, kad vartojo alkoholį su draugu Buivydiškėse esančių namų kieme, kur tiksliai, tikrai neatsimena. Nei laiko, nei vietų kur, ką ir kaip darė ir elgėsi neatsimena. Jie gėrė, po kurio laiko jis išsikvietė taksi ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tai yra viskas, ką jis atsimena iš vakar. Kadangi yra policijos komisariate, todėl mano, kad galėjo įvykdyti jam šiuo metu inkriminuojamą nusikalstamą veiką, galėjo vairuoti jam priklausantį automobilį „Volvo 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tikrai šio fakto neatsimena. Dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažįsta ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 77–80).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 7 d. papildomai įtariamuoju apklaustas S. M. parodė, kad 2021 m. gruodžio 5 d. (laikytina rašymo apsirikimu, nes turėtų būti 2021 m. gruodžio 4 d.) apie 18.00 val. Buivydiškių g. Vilniuje, namo numerio jis nepamena, namo kieme automobilyje „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su draugu D. vartojo alkoholinius gėrimus. Jie išgėrė dviese 1 litrą degtinės. Automobilyje prabuvo apie 3 ar 4 valandas. Kai draugas nuėjo namo, jis turėjo išsikviesti taksi, bet nežino, kodėl nusprendė namo važiuoti pats su savo automobiliu. Jam važiuojant jis atsitrenkė į šaligatvį, dėl ko prie jo priėjo policijos pareigūnai. Daugiau apie įvykį neturi, ką pasakyti, tik, kad labai gailisi (b. l. 89–91).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 4 d. liudytoja apklausta V. M. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Patrulių rinktinės 1-oje kuopoje 4 būryje vyriausiąja patrule. Dirbo kartu su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiaisiais patruliais L. S. ir I. M. Dirbo tarnybiniu automobiliu „VW Transpoter“, borto Nr. V1710. Dirbant Vilniaus mieste, iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad automobilis „Volvo 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie PC „Akropolis“, sankryžoje netoli eglutės, kliudė atitvarą, vairuotojas neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, jos kolegos L. S. ir I. M. priėjo prie vairuotojo, o ji liko prie tarnybinio automobilio. Automobilį vairavo Ukrainos pilietis S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris prisipažino, kad vartojo alkoholį ir vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Jis automobilyje buvo vienas. Automobilio priekinis kairės pusės ratas buvo išlaužtas, dešinys nuleistas. S. M. iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Kadangi pranešime buvo nurodyta, kad kliudyti atitvarai, jie apžiūrėjo kelio atitvarus bei kitą svetimą turtą, niekas nebuvo apgadinta. Buvo paklausta vairuotojo, kur jis apgadino automobilį, jis nurodė nežinantis. Pasiūlius jam pasitikrinti blaivumą, jis tam neprieštaravo. Prieš kiek laiko vartojo alkoholį, jis nenurodė. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,31 promilių, o antru pūtimu buvo nustatytas 2,53 promilių neblaivumas. Minėtas asmuo įsodintas į jų tarnybinį automobilį pradėjo elgtis neadekvačiai, agresyviai, smarkiai kojomis ir rankomis daužė sulaikymo kamerą. Kadangi asmuo elgėsi agresyviai, siekiant apsaugoti jo sveikatą ir turtą, jam buvo uždėta spec. priemonė – antrankiai. Tarnybinis automobilis nebuvo apgadintas. Kadangi minėtas asmuo yra ne Lietuvos pilietis, o Ukrainos, buvo nuspręsta jį sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus apskrities VPK OVS (T. Ševčenkos g. 26, Vilnius). Automobilis „Volvo 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Vilnius, Minsko pl. 27 (b. l. 25–28).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 4 d. liudytoju apklaustas R. Š. parodė, kad 2021 m. gruodžio 4 d. apie 19.44 val. eidamas per reguliuojamą pėsčiųjų perėją Vilniuje, Ozo g., nuo Gelvonų gatvės pusės, pastebėjo, kad prie perėjos saugumo salelės sustojęs automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, su įjungtu avariniu signalu. Praeinant pamatė, kad automobilio vairuotojas išlipęs apžiūrinėjo automobilio priekinę dalį. Iš karto pagalvojo, kad jis neblaivus, nes svirduliavo. Po to jis įsėdo į automobilį, bandė jį užvesti ir važiuoti. Priėjęs pastukseno į vairuotojo lango stiklą ir vairuotojui pasakė, kad nevažiuotų, nes jo automobilio priekinis vairuotojo pusės ratas nenormaliai pasisukęs, padanga nuleista. Vairuotojas jo rusiškai paklausė, ar kalba rusiškai. Jam atrodo nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Matė, kad vairuotojas vis išlipa iš automobilio, jį apeina ir vėl bando važiuoti. Iš jo elgesio buvo akivaizdu, kad jis neblaivus. Nuėjęs į stotelę paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie automobilį ir galimai neblaivų vairuotoją. Bijojo, kad vairuotojas išvažiuos ir atsitrenks į automobilius ar pėsčiuosius, kurių tuo metu buvo daug. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, bet jis prie jų nebuvo priėjęs ir nuvažiavo namo. Kur automobilis atsitrenkė ir jo važiuojant nematė. Vairuotojas buvo apie 20-30 metų amžiaus, apie 180 cm, plaukai tamsūs, trumpai kirpti, veidas be išskirtinių bruožų, be barzdos ir ūsų, vidutinio kūno sudėjimo, kuo buvo apsirengęs neįsidėmėjo. Daugiau automobilyje žmonių nebuvo. Įvykio metu nefilmavo (b. l. 31–34).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. gruodžio 4 d. 19.44 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog automobilis „Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Akropolis“ sankryžoje netoli eglutės kliudė atitvarą, vairuotojas neblaivus. Iš informacijos patikrinimo – atitvaras nėra apgadintas, eismo įvykio sudėties nėra, pirmu pūtimu nustatyta 2,31 prom., antru pūtimu – 2,53 prom. (b. l. 10–14).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės V. M. 2021 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir jos liudytojos apklausos protokole (b. l. 21).

Iš 2021 m. gruodžio 4 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis nustatė šiuos S. M. neblaivumo požymius – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, įvertinus bendrą būklę, negalėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs). Alkotesterio (Alcotest 7510 Nr. ARKB-0299, patikros sertifikato Nr. 1540422, patikra galioja iki 2022 m. balandžio 29 d.) pagalba S. M. 2021 m. gruodžio 4 d. 19.58 val. nustatyta 2,31 promilės etilo alkoholio, o 20.18 val. – 2,53 promilių etilo alkoholio koncentracija. Pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 35–38).

2021 m. gruodžio 4 d. apžiūros protokole užfiksuota transporto priemonės „Volvo 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 39–46).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Volvo 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra S. M. (b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad S. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų R. Š. ir V. M. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog S. M. 2021 m. gruodžio 4 d. apie 19.44 val. Vilniuje, Ozo g., ties pastatu pažymėtu Nr. 25, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Volvo 850“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,31 promilių neblaivumas.

Taigi, įvertinus visa tai, minėta S. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui buvo pateiktas laiduotojo S. V. prašymas dėl kaltinamojo S. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perdavimo jo atsakomybei. Prašyme nurodoma, kad S. M. yra jo bendradarbis. Tai, kad S. M. ateityje ketina laikytis įstatymų ir nedaryti naujų veikų, patvirtina aplinkybės, jog jis anksčiau nebuvo teisiamas, nagrinėjama veika buvo padaryta be išankstinio planavimo. S. M. nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. Mano, jog S. V., kaip žmogus, kaip artimas draugas, galės padaryti jam teigiamą įtaką, atsižvelgiant į jų tarpusavio santykius, paremtus abipuse pagarba ir pasitikėjimu, taip pat užtikrinti, jog ateityje jis nenusikalstų (b. l. 123).

Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, kad S. V. yra jo viršininkas, jų ryšys yra darbinis. S. V. yra geras viršininkas. Jie pažįstami 4 mėnesius. Mano, kad jie leis laisvalaikį kartu, pvz.: vaikščios, lankys žinomas vietas Vilniuje, kad jis neturėtų laiko daryti kažką blogo, negero. Katinamasis laisvalaikį leis vaikščiodamas po Vilniaus centrą, galvoja dar užsiimti daile. Daugiausiai bendrauja darbe, nes labai daug dirba. Jų skirtingos pareigos – kaltinamasis būna ceche prie mašinų, o S. V. turi savo reikalų, yra labai užimtas. Jie nusprendė, kad kaltinamajam reikia daugiau dirbti. Neturi Lietuvoje artimesnių žmonių, kurie galėtų už jį laiduoti. S. apie įvykį papasakojo pirmadienį iš karto po įvykio. Jis sakė, kad kaltinamasis negerai padarė. Pridūrė, jog planuoja du metus čia (Lietuvoje) dirbti, kol turi leidimą gyventi. Jo išsilavinimas – aukštasis techninis. Anksčiau atvažiuodavo į Lietuvą ir dirbdavo statybose, po 3–4 mėnesius.

S. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jie yra bendradarbiai, gal šiek tiek daugiau nei bendradarbiai – darbe daug bendrauja, jų santykiai draugiški. Stengiasi iš kaltinamojo daryti specialistą, pats dirba 14 val. per parą, o kaltinamasis su juo būna 12 val. ir šeštadieniais. Apie įvykį sužinojo iš paties kaltinamojo kelios dienos po įvykio – vienas pirmųjų sužinojo. Buvo rimtas pokalbis, jam buvo sunku patikėti, kad jis (kaltinamasis) galėjo taip padaryti, nes jo pomėgiai, jo charakteris kitoks – tai nelabai buvo panašu į jį. Anot laiduotojo, jis turi būti dėkingas sėkmei, kad nieko nesužalojo. S. V. apibūdina kaltinamąjį kaip gero būdo, gal šiek tiek naivoką. Jis 4 mėnesius dirbo labai našiai, todėl jam galimai reikėjo atsipalaidavimo. Mano, kad įvyko blogos kompanijos įtaka, gal artimųjų trūkumas, gal stresas, apie kurį jis jam nieko nepasakė, galimai reikėjo išsikrauti tokiu būdu. Mano, kad kaltinamajam buvo nostalgija šeimai, namams, iš pradžių jis vengė kompanijos – lietuviai tokie audringi, o jis ramus, galimai trūko bendravimo. Bandys įtakoti jį asmeniniu pavyzdžiu, skirs asmeninio laiko disciplinai gerinti, palaikyti tą discipliną. Jam sunku patikėti, kad tai gali pasikartoti, aiškins visas pasekmes. Mano, kad tai didelė pamoka jam, jis labai pergyvena dėl to, kas įvyko. Jei teismas skirtų užstatą, jo pasiryžimas dėl laidavimo nepasikeistų. Jo pajamos per mėnesį apie 2 500 Eur, galėtų skirti dalį pinigų užstatui. Pažymėjo, jog neturi jokių adminstracinių nusižengimų.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog atsižvelgiant, kad S. M. yra jaunas, neteistas, nebaustas administracine tvarka, nusikalstama veika nesunki, kaltę pripažino pilnai, gailisi, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, jo atveju galima taikyti BK 40 straispnį ir atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą. Išklausiusi S. V., mano, kad jis tinkamas laiduotojas, prokurorei kelia abejonių tik vienas faktas – jie pažįstami tik 4 mėnesius, bet kaltinamasis daugiau neturi artimųjų, nes yra ne šios valstybės pilietis. Bendrauja tik darbe, apie bendrą laisvalaikį neišgirdo. Mano, kad taip pat dėl to, kad S. M. nėra Lietuvos pilietis, tikslinga būtų skirti 500 Eur užstatą, siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų, o S. V. turėtų pareigą kaip laiduotojas (užtikrinti), kad S. M. laikytųsi įstatymų, atkreiptų dėmesį į alkoholio vartojimą. Lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino, gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 ir 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis S. M. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,31 promilių alkoholio koncentracija. S. M. anksčiau nebuvo teistas (b. l. 98, 129–131), taigi jis šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų.

Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, kaltinamasis yra neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (b. l. 98, 129–131), trejų metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas (b. l. 100), darbe charakterizuojamas ypatingai teigiamai (b. l. 128). Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamojo didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad S. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, S. V., kuris prašė perduoti S. M. jo atsakomybei pagal laidavimą, yra jam artimas žmogus – draugas ir bendradarbis (viršininkas, vadovas), su kuriuo kaltinamasis palaiko artimus ryšius, ypač darbe, praleidžia itin daug laiko, neteistas (b. l. 126), administracine tvarka nebaustas (b. l. 145), darbe charakterizuojamas ypatingai teigiamai (b. l. 127), yra kaltinamajam autoritetas, kartu dirba, nuolat bendrauja. Teismo vertinimu, S. V. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, tai, kad juos sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, nors ir ne ilgas pažinties laikotarpis, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. yra vertas teismo pasitikėjimo.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam S. M. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis S. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur dydžio užstatu. Laiduotojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu nekeistų jo apsisprendimo laiduoti už S. M. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos veikos aplinkybes, jo bei laiduotojo asmenybes, jų tarpusavio ryšį, tai, kad laiduotojas turi stabilias pajamas, nurodytomis aplinkybėms sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti laidavimą su 500 Eur dydžio užstatu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kiti klausimai

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš kurių viena – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p.).

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 metų iki 5 metų, o uždraudimo terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Šioje byloje nustatyta, kad S. M. padarė pažeidimą, kuris priskiriamas patiems šiurkščiausiems ir pavojingiausiems KET pažeidimams, t. y. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2,31 promilių – vidutinis girtumo laipsnis), tokiu būdu pažeisdamas KET 14 punkte numatytą reikalavimą. Be to, pažymėtina, kad alkoholį jis vartojo tą pačią dieną, prieš pat sėsdamas už vairo, vartojo stiprų alkoholį – degtinę, išgėrė nemažą kiekį. Be to, vairavo nedarbo dieną, vakare, Vilniaus mieste, kai eismo intensyvumas nėra itin didelis, tačiau prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, kur nemažai pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių. Atsižvelgiant į tai, S. M. atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas, nustatytinas mažesnis nei vidurkis, t. y. 1 metai 6 mėnesiai, įvertinus ir atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 5 d.

Pažymėtina, jog už panašaus pobūdžio, tačiau mažesnio pavojingumo teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. už transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmuo, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę reguliuojantys teisės aktai turi būti vertinami sistemiškai, ir, nesant išskirtinių aplinkybių, už nusikaltimus skirti tokias pačias arba švelnesnes poveikio priemones, nei skiriamos už administracinius nusižengimus, nėra pagrindo (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-323-312/2021). Atsižvelgiant į tai, dar labiau sumažinti paskirtos poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą nėra pagrindo.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.).

Byloje nustatyta, kad S. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „Volvo 850“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taigi ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2, 3 d.). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtas automobilis vairuotas, kai nustatytas neblaivumo lygis, kuris žymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei automobilio vertę, teismas neturi pagrindo teigti, jog automobilio „Volvo 850“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas yra neproporcingai griežta baudžiamojo poveikio priemonė, vertinant S. M., atleistino nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarytą nusikaltimą.

Kaltinamajam S. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės –dokumentų (Ukrainos Respublikos paso (duomenys neskelbtini), galiojančio 2012-05-05 – 2024-05-05, ir Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančio 2021-05-21 – 2051-05-21) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81–83) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos, vairuotojo pažymėjimą perduodant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas S. M. į automobilį „Volvo 850“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą jo vardu (b. l. 57), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus pateiktus duomenis Vilniaus apskrities VPK dėl transporto priemonės „Volvo 850“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 4 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2021 m. gruodžio 7 d. UAB „Tomadas“ aikštelėje patirtos 184,40 Eur dydžio išlaidos (b. l. 53) 2021 m. gruodžio 10 d. „SEB“ banko pavedimu atlygintos (b. l. 133), jos nėra priteistinos iš kaltinamojo.

Bylą nagrinėjant teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gruodžio 16 d. pažyma dėl teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam S. M. baudžiamojoje byloje, išlaidų apskaičiavimo (b. l. 141–144). Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. M. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, paskirtas dėl to, kad byla teisme nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, t. y. pripažinus būtinu kaltinamojo S. M. gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą, be to, šiuo nuosprendžiu jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo S. M. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojo S. V. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu, jį įmokant per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo (įmonės kodas 302942160) AB „Swedbank“ depozitinę sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, mokėjimo paskirtyje nurodant kaltinamojo vardą, pavardę ir bylos numerį.

Baudžiamąją bylą S. M. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, S. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, S. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo 850“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. M. į automobilį „Volvo 850“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.

S. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (Ukrainos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančio 2012-05-05 – 2024-05-05, ir Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančio 2021-05-21 – 2051-05-21) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

S. M. dokumentą – Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Ukrainos Respublikoje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.

S. M. dokumentą – Ukrainos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. M.

Išaiškinti S. M. ir S. V., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.