Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. A. ieškinį atsakovui J. A. (J. A.) dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Dmitrijus Aleksandrovas (Dmitrij Aleksandrov) prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Ieškovės atstovas patvirtino, kad šalys apie penkerius metus gyvena atskirai, neturi bendro turto, nepilnamečių vaikų ir finansinių įsipareigojimų kreditoriams.

Atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku. Iki teismo posėdžio pradžios prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176-185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovės atstovo paaiškinimus, į atsakovo atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Byloje nustatyta, kad ieškovė P. A. ir atsakovas J. A. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai).

Ieškovė ieškinyje ir jos atstovas per teismo posėdį patvirtino, kad penkis metus negyvena su kartu su atsakovu santuokinio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio. Ieškovės teigimu, šalys nustojo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį jau po trijų santuokos mėnesių. Darytina išvada, kad abi šalys nedėjo pastangų siekiant išsaugoti santuoką, todėl pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinių pareigas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys pripažįsta, jog jų santuoka jau daug metų yra faktiškai iširusi, šalys negyvena kartu ir nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, į ieškinyje išdėstytas santuokos iširimo priežastis ir į atsiliepime išreikštą sutikimą su ieškiniu, daro išvadą, kad netikslinga šalims skirti terminą susitaikyti ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Šalių prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „A.“, atsakovui – „A.“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti nereikalauja, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas bendrų vaikų neturi, todėl vaikų gyvenamosios vietos, vaikų išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimai šioje byloje nesprendžiami.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių kreditoriams po santuokos nutraukimo vykdymo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo ir finansinių įsipareigojimų kreditoriams neturi, todėl šie klausimai nespręstini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė patyrė 104 Eur išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 104 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 8,08 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (8,08 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), jos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės P. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. A. (J. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „A.“, atsakovui – „A.“.

Priteisti iš atsakovo J. A. (J. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei P. A., gim. (duomenys neskelbtini), 104 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą į ieškovės sąskaitą.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. A. (J. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) 8,08 Eur (aštuonis eurus 8 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis (duomenys neskelbtini) skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.