Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gražinos Petrulytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 48 MGL (2400 Eur) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., žinodamas, kad jam Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2022 m. rugpjūčio 23 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, vengė atlikti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, ir 2024 m. gegužės 20 d. Panevėžio mieste ir Panevėžio rajone vairavo automobilį „Skoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, sukėlė techninį eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino, 2024 m. gegužės 20 d. apie 20.06 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas policijos pareigūnų, ir pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, policijos pareigūnams pasiūlius atlikti neblaivumo tikrinimą, kas numatyta Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punkte, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimą, pagal kurį policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Be kaltinamojo A. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytojas Ž. B.papildomos apklausos metu parodė, kad pirminę apklausą prisimena, ją tvirtina, nori patikslinti. Nuvažiavę prie parduotuvės pastebėjo ten stovintį automobilį „Skoda“. Kaip ir sakė pirminėje apklausoje, neatsimena, ar automobilyje buvo asmenų, nuošalėje palaukė keletą minučių, kad įsitikintų, ar automobilyje yra asmenų. Laukdami netoli įvykio vietos pastebėjo, kad automobilis pradėjo judėti ir iš karto pradėjo važiuoti link to automobilio ir jį sustabdė. Automobilis iš karto sustojo.

Liudytojas M. P. parodė, kad 2024 m. gegužės 20 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kaip prie greito maisto restorano (duomenys neskelbtini) atvažiavo tamsiai raudonos spalvos automobilis „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis tuo metu buvo savo automobilyje, kai minėto automobilio vairuotojas sustojo netoli jo automobilio. Išlipdamas iš automobilio „Skoda“ vairuotojas nukrito ant grindinio prie savo automobilio, o atsistojęs svirdinėdamas nuėjo į netoliese esantį automobilių servisą, o po to apsisuko ir taip pat svirduliuodamas į šalis nuėjo į greito maisto restoraną. Jis suprato, kad minėtas vyras yra neblaivus, todėl nedelsdamas paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Atvykusiems pareigūnams paaiškino esamą situaciją. Prieš policijos pareigūnams sustabdant minėtą automobilį jis matė, kaip tas pats vairuotojas, sėdėdamas už „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, pajudėjo atbuline eiga, o netrukus policininkai jį sustabdė ir sulaikė. Jis yra pasipiktinęs tokiu vairuotojo neatsakingumu ir pavojaus eismo saugumui sukėlimu.

Liudytojas M. P. papildomos apklausos metu parodė, kad įvykio dieną, sėdėdamas vienas savo automobilyje „M. B.“, laukė prie greito maisto restorano (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Minėtas pastatas priklauso jam. Atvažiavo tamsiai raudonos spalvos automobilis „Skoda“, kuriame buvo du vyrai, vienas sėdėjo vairuotojo vietoje, o kitas – priekinėje keleivio vietoje. „Skoda“ automobilio vairuotojas sustojo netoli jo, juos skyrė apie 3 metrus. Automobilio vairuotojas, atidaręs automobilio vairuotojo dureles, iškrito ant žemės. Jam šis atrodė akivaizdžiai neblaivus, šio judesių koordinacija buvo sutrikusi, atsistojo ir tuo metu svirduliuodamas nuėjo iki serviso, o po to apsisuko ir toliau svirduliuodamas nuėjo iki greito maisto restorano. Kažkuriuo momentu išlipo ir keleivis. Jis iškvietė 112 pagalbą, kad atvyktų policijos ekipažas. Kol laukė, kada atvyks policijos ekipažas, jis per telefoną pasijungė kamerų vaizdo įrašus, nes norėjo pažiūrėti, kada išeidinės „Skoda“ automobilio vairuotojas, kad galėtų apie tai informuoti policijos pareigūnus. Lauko stebėjimo vaizdų kamerų kokybė bloga, pastato viduje vaizdo stebėjimo kamerų kokybė gera, aiškiai matėsi, kad šie buvo viduje. Tačiau vaizdo įrašai nėra išsaugoti, jų neturi. Po iškvietimo maždaug po 10 min. prie jo atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems pasakė, kad automobilio „Skoda“ vairuotojas ir keleivis yra viduje (greito maisto restorane), tada policijos ekipažas ir jis pavažiavo šiek toliau už kampo, kad jų nepastebėtų „Skodos“ vairuotojas, tačiau jie savo automobilį pasistatė taip, kad galėtų stebėti „Skoda“ automobilį. Atstumas nuo „Skoda“ automobilio iki policijos pareigūnų tada buvo apie 50 metrų. Jis kartu su policijos pareigūnais per jo telefoną ir pajungtą tiesioginį vaizdo įrašą stebėjo ir laukė, kada prie automobilio grįš jo vairuotojas ir keleivis. Jis iš kitos pusės pavažiavo šiek tiek į šoną, paliko automobilį ir ėjo į greito maisto restorano vidų, užėjus vyriškių nebebuvo. Išgirdo ir pamatė policijos automobilio sireną, pasižiūrėjo per langą ir pamatė, kad „Skoda“ automobilis pakeitė savo stovėjimo vietą. Matė, kad už automobilio vairo buvo tas pats asmuo, kurį matė ir prieš tai, o keleivis buvo tas pats ir sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jis tada išeidinėjo į kiemą ir stebėjo, kaip viskas vyko, girdėjo ir matė, kaip policijos pareigūnai bendravo su automobilio „Skoda“ vairuotoju, tačiau negirdėjo ir neužfiksavo automobilio „Skoda“ vairuotojo anketinių duomenų, bet policijos pareigūnai lyg ir klausinėjo vairuotojo vardo ir pavardės. Matė, kad automobilio vairuotojas buvo nuvestas prie tarnybinio automobilio sulaikymo patalpų, o keleiviui kelis kartus sakė eiti namo.

Liudytoja D. V. parodė, kad A. S. yra jos sūnus. 2024 m. gegužės 12 d. ji kartu su buvusiu vyru K. A. atvažiavo jos vardu registruotu automobiliu „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) miestą pasiimti sūnaus A. S.. A. S. jie pasiėmė ir jį atsivežė į (duomenys neskelbtini), norėjo, kad šis su jais savaitę pabūtų kartu, padėtų prie darbų. 2024 m. gegužės 19 d. A. S. jos paprašė, kad duotų jam automobilį važiuoti į Panevėžio miestą, ji iš pradžių nenorėjo duoti automobilio, tačiau sūnus labai prašė, sakė, kad automobilis jam yra labai reikalingas. Ji nenorėjo duoti, nes žinojo, kad A.S. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, tačiau automobilį duoti vis tiek sutiko, šis žadėjo jai automobilį grąžinti sekantį savaitgalį. 2024 m. gegužės 20 d. ji skambino sūnui į šio telefoną, tačiau juo atsiliepė policijos pareigūnė, kuri ją informavo, kad A. S. yra sulaikytas policijos pareigūnų, daugiau nieko jai ir nepasakė. Bandė skambinti 112, kad jai suteiktų daugiau informacijos, tačiau telefonu niekas informacijos neteikė, nurodė, kad jei ką nors nori daugiau sužinoti, turi atvykti į vietą. 2024 m. gegužės 20 d. vakare autobusu atvažiavo į Panevėžį pas sūnų į namus, tačiau šio dar nebuvo namuose, į policiją nėjo, nes blogai jautėsi ir buvo vėlus metas. 2024 m. gegužės 21 d. ryte, dar vis nesulaukusi sūnaus A. S., apie 07.00 val. autobusu išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Su sūnumi A. S. bendravo telefonu 2024 m. gegužės 21 d., šis jai pasakė, kad automobilio neblaivus nevairavo ir nieko nepripūtė, tikriausia taip sakė, nes nenorėjo jos nervuoti dėl jos sunkios sveikatos. A. S. ją informavo, kad gali rašyti prašymą dėl automobilio grąžinimo, todėl atvažiavo pas šį į namus, kad tai galėtų padaryti. Jos vardu registruotu automobiliu „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuolatos naudojasi jos buvęs vyras K. A., jie kartu gyvena, veda bendrą ūkį. Ji pati automobilio nevairuoja, nes yra pirmos grupės invalidė, todėl jai labai reikalingas automobilis, kuriuo jos buvęs vyras ją vežioja pas daktarus, nes ji yra labai ligotas žmogus, sunkiai mato ir vaikšto, jai reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, dėl to automobilis jai yra labai reikalingas, ji nežinojo, kad jos automobiliu bus daroma nusikalstama veika, kad jos sūnus jį vairuos būdamas neblaivus, jei būtų tai žinojusi, tikrai nebūtų davusi sūnui savo automobilio.

Liudytojas E. Š. parodė, kad A. S. yra jo draugas, buvęs bendradarbis, jų tarpusavio santykiai geri, kartais susitinka. Pamena, kad prieš du mėnesius, tiksliai datos ir laiko neįvardys, buvo susitikę. Įvykio dienos tikslių detalių neatsimena, nes pats buvo neblaivus, bet jei neklysta, A. S. atvažiavo pas jį į namus, ką veikė pas jį namuose, neatsimena, nes dienos jam maišosi, nes šis dažnai pas jį ateina. Ar tą dieną dviese vartojo alkoholio, nepasakys, nes tikrai neatsimena. Laiko, kada nusprendė išvažiuoti iš jo namų, nepasakys. Nejuto ir nematė, kad būtų apgadintas koks nors kitas kieme stovintis automobilis. Atsimena tik tiek, kad A. S. jį vežė link (duomenys neskelbtini) kaimo. Kai jis važiavo su A. S., jam neatrodė, kad šis būtų labai neblaivus, tuo metu jis pats buvo daug neblaivesnis ir jam tai nerūpėjo. Kokiu automobiliu važiavo, jis neatsimena, pamena, kad automobilį vairavo A. S., o priekinėje keleivio vietoje sėdėjo jis, daugiau asmenų nebuvo. A. S. sustojo prie parduotuvės, tačiau kokios, nepamena. Jis į parduotuvę nėjo, liko sėdėti automobilyje, po kurio laiko atėjo A. S. ir atsisėdo į vairuotojo vietą ir tuo metu privažiavo policijos ekipažas. Ar A. S. atsisėdęs užsivedė automobilį, neatsimena. Policijos pareigūnai su A. S. bendravo kieme, jų pokalbio negirdėjo. Policijos pareigūnai jo paprašė prisistatyti, pateikti asmens dokumentus, užsirašė jo duomenis. A. S. išsivežė policijos pareigūnai, o jį policijos pareigūnai paleido Panevėžio mieste.

Liudytojas J. S. parodė, kad 2024 m. gegužės 20 d. buvo namuose. Apie 19.50 val. ėjo prie savo automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu. Įsėdęs pradėjo važiuoti, pavažiavo nedaug ir jį susistabdė trys asmenys – du vyrai ir viena moteris, kurie pradėjo jo klausinėti, ar nieko nenutiko jo automobiliui, jis tada išlipo pasižiūrėti, nes prieš sėsdamas už vairo jo neapsižiūrėjo. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad jo automobilio apgadintas kairės pusės galinis sparnas ir galinės durelės. Sugadinimai nežymūs. Asmenys jam pasakė, kad jo automobilį apgadino galimai neblaivus automobilio „Skoda“ vairuotojas, minėjo, kad automobilis, apgadinęs jo automobilį, buvo vyšninės spalvos. Jis pačio fakto, kaip buvo apgadintas jo automobilis, nematė, kiemas, kur stovėjo jo automobilis, nefilmuojamas. Asmenų, kurie galimai matė sugadinimo faktą, kontaktų neturi. Jis apie įvykį pranešė 112 numeriu dėl apgadinto automobilio. Po to jam paskambino iš policijos pareigūnas ir pasakė, kad surado automobilio vairuotoją, kuris galimai apgadino jo automobilį, jis po to nuvažiavo į policijos komisariatą. Policijos pareigūnas jam nurodė raštu išdėstyti aplinkybes, jis jas ir nurodė paaiškinime. Jam išrašė dokumentą dėl eismo įvykio. Jis tada susisiekė su draudimu ir susitvarkė. Jam buvo pateiktas pasiūlymas iš draudimo, kuris jam tiko. Jam draudimas atlygino apie 300 Eur turtinę žalą. Automobilio vairuotojui, apgadinusiam jo automobilį, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš.

Iš 2024 m. gegužės 20 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2024 m. gegužės 20 d. A. S. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Bendra asmens būklė neįvertinta, blaivumą tikrintis atsisakė. Nuo parašo atsisakė.

Iš Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų rašto matyti, kad A. S. apie Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą (baudžiamoji byla Nr. e1-825-1056/2022, teisminio proceso Nr. 1-01-1-23234-2022-3) buvo informuotas teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą 2022 m. rugpjūčio 6 d. pasirašytinai įteikiant J. U. (sugyventinei). A. S. 2022 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 48 MGL (2400 Eur) dydžio baudos per nustatytą terminą gera valia nesumokėjo, todėl priverstiniam baudos išieškojimui teismo baudžiamasis įsakymas 2024 m. rugpjūčio 23 d. buvo pateiktas vykdyti antstoliams. Bylos duomenimis, baudos išieškojimą vykdo antstolis M. A..

Iš Lietuvos Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus rašto matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. Panevėžio apylinkės teismas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu pagal BK 281¹ str. 1 d., skyrė 48 MGL dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus (iki 2025 m. birželio 26 d.). A. S. 2022 m. rugėjo 1 d. 07.56 val. el. paštu ((duomenys neskelbtini)) buvo išsiųstas laiškas su baudžiamojo poveikio priemonės sąlygomis ir atsakomybe, jei jos nevykdys. 2022 m. rugsėjo 1 d. 10.14 val. buvo gautas atsakymas, kad jis el. laišką perkaitė ir su teisinėmis pasekmėmis susipažino.

Iš antstolio M. A. pateikto rašto matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai perdavė teismo vykdomąjį raštą Nr. e1-825-1056/2022. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkas A. S.. Piniginis išieškojimas 2400 Eur, kuris šiai dienai iš A. S. nėra išieškotas.

Iš 2024 m. gegužės 28 d. VĮ ,,Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savinininkė-valdytoja yra D. V., gim. (duomenys neskelbtini)

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „Skoda Octavia“, variklio darbinis tūris 1896 cm³, variklio galia 81 KW (110 AG), kuras – dyzelis, 2024 m. gegužės mėn. kaina su PVM – 1080 Eur.

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 243 straipsnyje nustatyta, kad tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo A. S. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes žinodamas, kad jam Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, vengė atlikti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, ir 2024 m. gegužės 20 d. Panevėžio mieste ir Panevėžio rajone vairavo automobilį „Skoda Octavia“ ii tol, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie jam nustatė neblaivumo požymius, tačau kaltinamasis, turėdamas pareigą leistis būti patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, atsisakė tikrintis blaivumą. S. S. kaltę patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, paties kaltinamojo, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys duomenys. Veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, nes jis ne tik vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, bet ir tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su draudimu vaiuoti transporto priemones.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo laikytina tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu, nes 2022 m. metais jau buvo teistas dėl analogiškos veikos padarymo (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinis ieškinys nepareikštas, todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmes A. S. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, kuriuo kelta reali grėsmė eismo saugumui, ir padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas), padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, pasekmes, kaltinamojo asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis), į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą skiriant prokurorės siūlomas bausmes – 15 parų areštą už baudžiamąjį nusižengimą ir 54 parų areštą už nusikaltimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, šios paskirtos bausmės subendrintinos jas sudedant, ir paskiriant galutinę subendrintą 69 parų arešto bausmę. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 46 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme, jas visiškai sudedant, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 46 paros arešto ir 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į arešto bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gegužės 20 d. 20 val. 20 min. iki 2024 m. gegužės 21 d. 10 val. 55 min., t. y. 1 para, ją prilyginant vienai arešto parai.

Atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikų pobūdį, į tai, kad ne pirmą kartą vairuoja neblaivus (už tai baustas ir baudžiamąją ir administracine tvarka), ir kitas svarbias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam kartu su bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones 5 metams. Pagal BK 68 str. 4 d. uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.

Taip pat už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kartu su už šią nusikalstamą veiką skirtina bausme, skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš kaltinamojo parodymų ir oficialaus registrų išrašo matyti, kad kaltinamojo vairuoto automobilio savininkas yra ne pats kaltinamasis, o liudytoja D. V. (kaltinamojo motina), tačiau ji pati pripažino, kad perdavė automobilį teisės vairuoti neturinčiam kaltinamajam. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad šis automobilis ir anksčiau buvo naudojamas darant teisės pažeidimus: 2024 m. kovo 3 d. jį kaltinamasis vairavo neturėdamas tam teisės, būdamas neblaivus ir nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Esant tokiai situacijai, yra pagrindas konfiskuoti patį automobilį, kaip nusikaltimo padarymo priemonę. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinas prokurorės 2024 m. spalio 8 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. V. turtui (automobiliui ,,Skoda Octavia“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinos nuo arešto bausmės pradėjimo vykdyti dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir A. S. paskirti subendrintą bausmę – 69 (šešiasdešimt devynias) paras arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant A. S. galutinę bausmę – 46 (keturiasdešimt šešias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 46 (keturiasdešimt šešias) paras arešto ir 48 MGL (2400 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į arešto bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 20 d. 20 val. 20 min. iki 2024 m. gegužės 21 d. 10 val. 55 min., t. y. 1 (vieną) parą, 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti D. V. vardu registruotą automobilį ,,Skoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti pagal prokurorės 2024 m. spalio 8 d. nutarimą D. V. turtui (automobiliui ,,Skoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, panaikinti pradėjus vykdyti arešto bausmę.

Išaiškinti, kad A. S., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.