- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- I-5604-463/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- N. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2013-11-21 iki 2014-05-21 tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sąlygomis. Teigė, kad buvo pažeisti minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimai. Į kameros plotą buvo įskaityti ir baldai. Kamerose visą laiką teko tik gulėti, nes sėdėti būdavo neįmanoma. Kamerose buvo drėgna, tamsu, per silpnas dirbtinis apšvietimas, nuo sienų byrėjo tinkas, veisėsi pelėsis. Gultai surūdiję. Nebuvo įrengtos ventiliacijos. Langai neskaidrūs, suskilę. Sklido baisi tualeto smarvė, kadangi tualetas nuo bendros patalpos atitvertas tik 1,2 kv. m aukščio sienele. Nėra ventiliacijos. Neišduodavo cheminių valymo priemonių tualetui valyti. Išduodavo tik ūkišką muilą ir sodą. Šaltu vandeniu negalėjo riebaluotų indų išsiplauti. Be to, kriauklės aptrupėję, nuolat kapsi vanduo, kranai nulūžę. Pasivaikščiojimo kiemeliai maži, jokių galimybių pakvėpuoti grynu oru ar aktyviai judėti nebuvo. Pažymėjo, kad į du dušus vedė 4 žmones, duše grindys slidžios, vandens temperatūros negali reguliuoti, dušo galvučių nėra, vanduo bėga iš surūdijusio vamzdžio. Be to, čiužiniai, antklodės ir pagalvės suplyšę, dėmėti, smirdi prakaitu bei šlapimu. Patalynėje veisėsi erkutės. Neišdavė užvalkalų, o išdavė tik pagalvę ir vieną paklodę. Neišduoda asmens higienos prekių. Taip pat nurodė, kad neskalbia asmeninių rūbų, o jų išsiplauti jokių galimybių nėra. Be to nėra jokių spintų ar dėžių daiktams laikyti. Ne tas prekes atnešdavo iš parduotuvės, kurias užsisakydavo, jas pakeisdavo brangesnėmis. Priėmimo-paskirstymo kameros yra labai netvarkingos, dvokiančios, be jokio langelio. Sunku gauti knygų bibliotekoje, spaudos nėra. Nurodė, kad išduodamas prastos kokybės maistas. Karštas maistas dedamas į aliuminius indus, kurie nuodija organizmą ir yra pavojingi gyvybei. Sudėtinga patekti pas gydytojus, jie elgiasi nepagarbiai. Buvo pažeistas humanizmo principas. Pareiškėjo teigimu Lukiškių TI-K neužtikrinimo tinkamų kalinimo sąlygų ir dėl to jis patyrė didelę emocinę, psichologinę bei moralinę depresiją, neigiamus išgyvenimus, kančią, pažeminimus bei reputacijos pablogėjimą.
Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, negauta prašymų dalyvauti nagrinėjant bylą. Byla nagrinėjama rašytino proceso tvarka pareiškėjui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti 8,34 Eur patirtoms išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu atlyginti (b. l. 13–24).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose tam tikrais laikotarpiais atitiko vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimus. Nevertintini laikotarpiai, kai pareiškėjas iš Lukiškių TI-K buvo laikinai išvykęs.
Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataiso įstaigose reikalavimų. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Laikomiems kamerose asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Be to, Lukiškių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K dėl minėtų paslaugų suteikimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“. Nurodė, kad nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Lukiškių TI-K dėl kamerų remonto paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Baldai įrengti atsižvelgus į kameros plotą. Teigė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010, ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2015-11-01) 21 punkto reikalavimų. Kameros vėdinamos natūraliai per langą, toks įrengimas atitinka minėtos higienos normos 24 punkto reikalavimus. Pareiškėjas vedamas į dušą kartą į savaitę nepažeidus Lietuvos higienos norma HN 76:2010 68 punkto reikalavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 išduodamos būtinos higienos priemonės. Pagal Lietuvos higienos normą HN 76:2010 sudarytos galimybės vieną kartą per savaitę nemokama skalbti asmeninius drabužius ir patalynę. Be to, yra galimybė naudotis ir mokamomis paslaugomis. Pabrėžė, kad laikino laikymo kameros yra tvarkingos ir įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų. Be to ir operatyvios kontrolės metu šiose kamerose jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.
Dėl pareiškėjo maitinimo nurodė, kad pareiškėjas mitinamas pagal subalansuotą ir fiziologines mitybos normas atitinkantį valgiaraštį. Paaiškino, kad parduotuvėje kiekvienas suimtasis gali įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ne rečiau kaip kartą per savaitę. Parduotuvėje užtikrinamas būtiniausių prekių asortimentas pagal sudarytą sąrašą. Lukiškių TI-K kontroliuoja parduodamų prekių kainas.
Nurodė, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra pastoviai valomi, tvarkomi.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą laiko nepagrįstu bei vertina kaip siekį pasipelnyti iš valstybės. Atsakovė teigė, kad pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nei žalos, nei jos dydžio nepagrindė.
Atsakovės atstovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad N. K. 2013-11-27 atvyko į Lukiškių TI–K ir iki 2014-05-28 tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas vienas arba nuo dviejų iki keturių asmenų kamerose, kurių plotas nuo 7,38 kv. m iki 8,02 kv. m (b. l. 13–14). Tokie duomenys nurodyti ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 25–28).
Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2015-11-01) 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik tam skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes, esant mažesniam plotui, neišvengiamai blogėja visos gyvenimo sąlygos, jos laikytinos žeminančiomis, ypač kai asmuo tokiomis sąlygomis laikomas ilgesnį laiką. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą, 44558/98).
Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-11-27 iki 2014-05-28 buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, t. y. 3,6 kv. m, 174 paras. Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K iš viso buvo laikomas 186 paras, iš jų nepažeidus nustatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo tik 12 parų. Byloje nevertinami laikotarpiai, kai pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas ilgą nepertraukiamą laikotarpį buvo laikomas kamerose, pažeidus minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti nepatogumai kameroje (negalėjimas judėti, daiktų laikymas, ribotos galimybės pavalgyti, baldai) neišvengiamai susiję su per mažu kamerų plotu. Reikalavimo, kad baldai nebūtų įskaityti į bendrą kameros plotą, teisės aktai nenustato.
Pareiškėjas teigė, kad netinkamai įrengtas tualetas, kameroje sklido baisi smarvė.
Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.5 punktas nustato, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi, nesant galimybės įrengti sanitarinio mazgo kabinų, įrengta sanitarinio mazgo vieta atitiko tokiam sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus, kurių Lukiškių TI-K nepažeidė. Šie pareiškėjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais. Pats pareiškėjas nurodė, kad sienelė buvo įrengta. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad kamerose nebuvo valymo priemonių atmestinia kaip nepagrįsti, patikrinimo aktuose, kad valymo inventorius ir valymo priemonės kamerose buvo (b. l. 32–55).
Pareiškėjas teigė, kad kamerose tamsu, dirbtinis apšvietimo per silpnas.
Lietuvos higienos normos HN76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Teismas, įvertinęs ginčui aktualius Vilniaus visuomenės sveikatos centro Patikrinimo aktus (b. l. 32–55), daro išvadą, kad nebuvo nustatyta dirbtinės apšvietos pažeidimų tose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pažymėtina, kad kiti patikrinimų aktai, atlikus patikras 2012 m. ar 2015 m. ginčui yra neaktualūs, kadangi pareiškėjo tuo metu Lukiškių TI-K nebuvo. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl šių pažeidimų kreipėsi į administraciją ar į gydytojus.
Pareiškėjas teigė, kad kamerose buvo drėgna, nebuvo galimybių išsivėdinti. Teismas pareiškėjo teiginius dėl drėgmės laiko pakankamai abstrakčiais. Kameros yra vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Pareiškėjas neneigė, kad galėjo vėdinti kameras per langus. Kadangi Lukiškių TI-K nėra galimybių atlikti kapitalinį remontą, tai atskira oro vėdinimo ir šalinimo sistemos neturėjo būti įrengtos. Minėta, kad Lukiškių TI-K atlieka remontą pagal grafiką ir turimus finansinius resursus. Šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teiginiai, kad laikino sulaikymo kameros buvo netvarkingos ir neatitiko nustatytų reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Vilniaus visuomenės sveikatos centras atlikęs patikrą Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas konkretaus laikotarpio, kada jis buvo laikomas minėtoje kameroje nenurodė. Taigi pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, o teismas, remdamasis Lukiškių TI-K pateikta medžiaga, nenustatė neatitikties higienos normos reikalavimams.
Teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo maitinimo, higienos priemonių išdavimo, prekių įsigijimo parduotuvėje, netinkamos patalynės, dušo įrengimo, drabužių išsiplovimo atmeta kaip nepagrįstus, kurių jis tinkamai neindividualizavo ir nepagrindė. Pareiškėjas nurodė abstrakčius teiginius, iš kurių neaišku, kada pareiškėjui nurodyti pažeidimai kilo, ar jis dėl šių pažeidimų kreipėsi į administraciją, ar į jo prašymus (skundus) buvo reaguota, ar skundė administracijos veiksmus ir pan. Būtent pačiam pareiškėjui kyla pareiga individualizuoti konkrečius pažeidimus. Lukiškių TI-K teismui pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė su skundais, prašymais į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų (b. l. 29). Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis bei atsiliepime išdėstytais argumentais.
Teismas esminiu pažeidimu pripažįsta minimalus kameros ploto, turėjusio tekti vienam asmeniui, reikalavimo pažeidimus ir jų ilgą trukmę – 174 paras.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas ilgą laiką, t. y. 174 paras, buvo kalinamas pažeidžiant nustatytą minimalaus kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimą, darytina išvada, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui kėlė diskomfortą ir psichologinę kančią bei sumenkino jo žmogiškąjį orumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Pareiškėjas skunde jokių išskirtinių nusiskundimų sveikata nenurodė ir šioms aplinkybėms pagrįsti duomenų nepateikė.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą ir esminę aplinkybę – ilgą laikymo laikotarpį, pažeidus nustatytą minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą – 174 paras, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 1 500 Eur. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kad pareiškėjui neturtinei žalai atlyginti būtų priteistina 10 000 Eur suma.
Lukiškių TI-K prašo priteisti realiai patirtas bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 8,34 Eur iš pareiškėjo. Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 141 A4 formato lapas. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 139 x 0,06, t. y. 8,34 Eur.
Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2016-01-26 nutartį (b. l. 7), kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 str. 3 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127–129 straipsniais,
nusprendė:
N. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.