Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. K. būdamas mišrūno šuns vardu Bartas, kurio mikroschemos numeris 900182001943147, savininku, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimą, pagal kurį gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V2-738 patvirtintų gyvūnų laikymo Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 6.3 punkto reikalavimus, pagal kuriuos šuns laikytojas privalo užtikrinti, kad viešose vietose gyvūnas nebūtų paliekamas ir (ar) laikomas be priežiūros ir 42 punkto reikalavimus, pagal kuriuos šunys viešose vietose vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo, šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams, neužtikrino, kad jo laikomas šuo nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad šuo būtų laikomas saugiai ir tinkamai pririštas, todėl 2023 m. rugpjūčio 9 d. apie 19 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, A. Š. važiuojant paspirtuku, prie jos pribėgo kieme be priežiūros lakstantis šuo Bartas ir įkando į kairiąją blauzdą, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. Š. kąstinę žaizdą kairėje blauzdoje – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

A. K. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. vakare, apie 19 val. 30 min. bute laikomas jam priklausantis šuo išbėgęs iš buto į lauką lakstė be priežiūros ir apkandžiojo moterį. Šiuo metu to šuns jau neturi, jis yra išvežtas į gyvūnų prieglaudą. Pilnai pripažįsta nukentėjusiosios pareikštą ieškinį dėl 300 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos 48,59 Eur ieškinį už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Planuoja važiuoti dirbti į Švediją ir grįžęs žada ieškinius atlyginti. Dėl to, kas atsitiko, gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

A. Š. pareiškimas, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. apie 19 val. 30 min. ją važiuojančią elektriniu paspirtuku Senojo Dūkšto kaime, prie parduotuvės užpuolė šuo ir sudraskė jai koją (1 t., b. l. 33-34).

Liudytojos (nukentėjusiosios) A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. apie 19 val. 30 min. ji elektriniu paspirtuku pagrindiniu keliu važiavo iš Dūkšto miestelio į Didžiasalio kaimą. Važiuojant pro Senąjį Dūkštą, prie (duomenys neskelbtini) namo kampo prie jos pripuolė du šviesiai rusvos spalvos šunys ir vienas tamsiai rudos spalvos didelis šuo. Visi trys šunys buvo palaidi, be pavadėlių ir antsnukių. Du šunys, kurie buvo šviesiai rusvos spalvos, nieko nedarė. Trečiasis, didelis, juodai-rudos spalvos, puolė prie jos važiuojančios ir įkando jai į kairiąją blauzdą. Ji išsigando, koja pradėjo kraujuoti, labai skaudėjo. Visagino ligoninės priėmimo skyriuje jai susiuvo žaizdą kojoje ir paskyrė antibiotikus. Beveik visą mėnesį kiekvieną darbo dieną ji vykdavo pas medikus į Visaginą žaizdos perrišimui. Iki šiol jaučiasi blogai, jaučia nerimą ir baimę. Ant kojos yra likęs randas. Koją iki šiol skauda (1 t., b. l. 40-41, 44-45).

Nutarimas Nr. 89-ANR-N-3766-2023, priimtas administracinio nusižengimo byloje, patvirtina, kad 2023 rugsėjo 12 d. A. K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 5 dalyje. Paskirta administracinio poveikio priemonė – juodos/rudos spalvos mišrūno šuns Barto, kurio mikroschemos Nr. 900182001943147, konfiskavimas (1 t., b. l. 114-116).

2023 m. rugsėjo 25 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. 89-ANR_K-15732-2023 patvirtina, kad A. K. sutikus, 2023 m. rugpjūčio 28 d. juodos/rudos spalvos mišrūnas, šuo Bartas, paženklintas mikroschemos Nr. 900182001943147, perduotas viešajai įstaigai „Penkta koja“ (1 t., b. l. 118).

2023 m. sausio 3 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Utenos departamento raštas Nr. 66S-(66.5MR) patvirtina, kad 2023 spalio 20 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Utenos departamentas priėmė sprendimą dėl konfiskuoto ar valstybei perduoto gyvūno tinkamumo realizuoti ir juodos/rudos spalvos mišrūnas, šuo Bartas, paženklintas mikroschemos Nr. 900182001943147, perduotas viešajai įstaigai „Penkta koja“, esančiai Kauno rajone, Linksmakalnio kaime, Liepų g. 2 (1 t., b. l. 132, 133-134, 135).

2024 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2023 m. rugpjūčio 9 d. 19 val. 51 min. Bendrojo pagalbos centro garso įrašo informacija, kai pranešama apie įvykį, kad šunys sukandžiojo žmogų (1 t., b. l. 153-154).

2024 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2023 m. rugpjūčio 9 d. policijos pareigūnų prie kūno pritvirtintomis kameromis darytuose įrašuose esanti informacija, policijos pareigūnams atvykus į įvykį (duomenys neskelbtini) namo, kurio (duomenys neskelbtini) gyvena J. A. ir A. K. (1 t., b. l. 156-160).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Objektyviai būtent kaltinamojo veika, o tiksliau, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V2-738 patvirtintų gyvūnų laikymo Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių nepaisymas buvo A. Š. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Taigi vertintina, kad nagrinėjamu atveju yra visų įtvirtintų nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnyje, objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, todėl A. K. laikomas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis A. K. padarė nesunkų baigtą neatsargų nusikaltimą.

A. K. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ir teisiamas ne pirmą kartą, tačiau ankstesnis jo teistumas yra išnykęs (2 t., b. l. 28-30), baustas administracine tvarka, duomenų apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 32-40).

A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Parinkdamas skirtinos bausmės rūšį, teismas, atsižvelgia į tai, kad A. K. yra neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs), nedirbantis (2 t., b. l. 42, 43-44), įvertinus A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam skirtina švelniausia BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis, kurią siūlo ir prokurorė – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina mažesnė nei BK 46 straipsnyje numatytas viešųjų darbų bausmės vidurkis.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikalstamos veikos padarymo ir teisme davus pakankamai aiškius parodymus, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl pagal BK 64¹ straipsnį kaltinamajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

V. Civiliniai ieškiniai

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą asmeniui, privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Panevėžio teritorinės ligonių kasos, pareiškė A. K. civilinį ieškinį dėl 48,59 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajai A. Š. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 20, 21-22, 23). Ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Š. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų už jos gydymą sumokėjo 48,59 Eur. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajai A. Š. buvo padaryti neteisėtais A. K. veiksmais, todėl jam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas nukentėjusiosios gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina iš A. K. 48,59 Eur žalos atlyginimui.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 13). Nukentėjusioji ieškinyje nurodė ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams ir kitoms medicininės paskirties priemonėms, vykimas pas gydytojus, o neturtinę – jos patirti neigiami fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai. Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią bendrai įvertino 2 300 Eur. Kaltinamasis ieškinį pilnai pripažino, todėl civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo A. K. priteistina 2 300 Eur suma nukentėjusiajai padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinas pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Panevėžio teritorinės ligonių kasos, civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, 48,59 eurus (keturiasdešimt aštuonis eurus 59 ct) žalos atlyginimui.

A. Š. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. K. civilinei ieškovei A. Š. 300 eurų (tris šimtus eurų) turtinei žalai ir 2 000 eurų (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.