- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- e2-8567-1101/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04063-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“, užsienio bendrovės AAS, „BTA Baltic Insurance Company“
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Advokatai
- Arūnas Kriukas
- Kategorijos
atsakovo užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo atstovui V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ir valstybės įmonei „Valstybinių miškų urėdija“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 500 Eur draudimo išmoką,19,89 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisti iš atsakovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos 500 Eur draudimo išmoką, 16,58 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 18 d. ieškovė ADB ,,Gjensidige“ draudėjui J. M. išdavė Gyventojų turto draudimo liudijimą, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2023 m. gruodžio 16 d. buvo apdraustas draudėjo turtas, t. y. gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 13 d. apie 21:10 val. įvyko įvykis, kai medis (sausuolis) nuvirto ant draudėjo statinių ir padarė jiems žalos. Įvykio metu padarytos žalos dydis yra 1 406,54 Eur. Ieškovė atskaičiavo 90 Eur išskaitą. Be to, pagal draudimo sutartį maksimali išmokos suma yra 1 000 Eur, todėl šią sumą, kaip draudimo išmoką, ieškovė išmokėjo draudėjui. Taigi nuostolio suma subrogacijai dėl padarytos žalos yra 1 000 Eur.
Šalies argumentai
3. Ieškovės teigimu, šis medis nulūžo (nuvirto), kadangi jis tapo sausuoliu, t. y. medis buvo senu sausuoliu, kuris nudžiūvo ir jau buvo su sudžiūvusia žieve (dalyje išvis be žievės) ir be smulkių šakų. Nėra informacijos, jog šis medis sausuoliu tapo dėl po žieve atsiradusių gyvų liemenų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių). Atsakovei VĮ Valstybinių miškų urėdijai kyla pareiga prižiūrėti medžius, esančius valstybiniame miške, atlikti jų inventorizaciją ir, esant jų blogai būklei ar keliant grėsmę kitiems asmenims ar jų turtui, pašalinti. Akivaizdu, jog atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija netinkamai atliko/neatliko inventorizacijos toje vietoje ir nenustatė, jog medis yra išdžiūvęs (tapo sausuoliu). Atsakovu šioje byloje traukiama ir užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kuris yra apdraudęs atsakovės VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ civilinę atsakomybę. Draudėjos VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ atsakomybė įvykio metu buvo padrausta pagal savanorišką civilinės atsakomybės draudimo sutartį su 500 Eur besąlygine išskaita (žalos dydžio dalis, kurią pagal draudimo sutarties sąlygas įsipareigoja atlyginti pati draudėja). Byloje nėra ginčo, kad lūžęs medis augo valstybiniame miške. Taigi atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija privalėjo prižiūrėti mišką, vykdyti inventorizaciją ir turėjo nukirsti medį sausuolį atliekant atrankinį sanitarinį kirtimą. Visgi, atsakovė to neįvykdė, todėl padarė žalos ieškovės draudėjo turtui. Šiuo atveju dėl padarytos žalos draudėjo turtui atsako po lygiai atsakovė VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ ir jos draudikas užsienio bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą. Atsakovė netinkamai prižiūrėjo mišką, tad pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Atsiliepimas
4. Atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, o teismui netenkinus šiuo prašymo – sumažinti priteistinų nuostolių dydį.
5. Atsiliepime nurodyta, kad miško žemės sklypas, kuriame augo nuvirtęs medis, atsakovei VĮ Valstybinių miškų urėdijai perduotas valdyti patikėjimo teise. Nėra jokių duomenų, kad iki 2023 m. gegužės 13 d. įvykio atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija būtų gavusi raštišką suinteresuotų asmenų prašymą pašalinti ar nugenėti minimą medį, nėra jokių duomenų, paklausimų, kad medis, kuris nulūžo, keltų grėsmę gyventojų ar jų turto saugumui, nėra duomenų, kad atsakovės patikėjimo teise valdomame miško žemės sklype buvo nustatyta ir registruota masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė. Atsižvelgiant į tai, atsakovė negali būti atsakinga už kilusį įvykį – žalos faktas negali būti siejamas priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovės veiksmais. VĮ Valstybinių miškų urėdijos pareigos negali būti suabsoliutinamos. Priešingai nei nurodo ieškovė, negalima daryti išvados, kad reikalaujam atlyginti žala atsirado dėl atsakovės neveikimo. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra ir kaltės bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovė žalos dydį šioje byloje grindžia tik pateiktu 2023 m. gegužės 18 d. turto apžiūros aktu ir 2023 m. gegužės 30 d. lokaline sąmata, 2023 m. gegužės 29 d. komerciniu pasiūlymu, tačiau nėra pateikta jokio vertinimo, kuris pagrįstų, kad visi nurodyti remonto ir kiti darbai buvo būtini. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas principas, kad nuostoliai turi būti realūs, atitikti protingumo ir teisingumo principus. Tik pagal ieškovės pateiktą turto apžiūros aktą, lokalinę sąmatą ir PVM sąskaitą faktūrą, kelias aplinkos vaizdo fotonuotraukas, atsakovė objektyviai negali įsitikinti žalos faktu (ar pastatui de facto buvo padaryti apgadinimai ir kokie). Atsakovės vertinimu, nėra pagrindo ieškovės ieškinio tenkinimui, atsakovei nekyla civilinė atsakomybė, nėra neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Vis tik, jei teismas visgi manytų kitaip, atsakovė turėtų būti atleidžiama nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Visi pastatai turi būti statomi ne arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, priešingu atveju reikalingas rašytinis besiribojančio sklypo savininko sutikimas. Iš į bylą pateiktų įvykio fotonuotraukų matyti, kad žalą patyrę pastatai pastatyti prie pat tvoros. Kadangi pastatai buvo pastatyti nesilaikant privalomų atstumų, pastatų savininkai turėjo gauti rašytinį atsakovės sutikimą dėl pastatų statymo, tačiau jokio sutikimo iš atsakovės nebuvo prašoma, kas leidžia teigti, jog turto savininkas savo valia nusprendė statinius statyti prie pat atsakovės patikėjimo teise valdomo miško sklypo ribos ir dėl to prisiėmė riziką dėl pastatų saugumo.
6. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsiliepime nurodyta, kad pagal 2007 m. balandžio 11 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-204 „Dėl miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 29 punkto nuostatas, sanitariniais kirtimais turi būti iškirstos tik žalių eglių vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos ir labai pažeisti medžiai iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose. Spygliuočiai, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo taip pat turi būti iškirsti sanitariniais miško kirtimais ir pašalinti iš miško arba juose turi būti sunaikinti kenkėjai (30 punktas). Jokių kitų atvejų, kai sanitariniai kirtimai yra privalomi, Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse nenumatyta. Miško sanitarinių kirtimų atvejais, teisės aktų nustatyta tvarka reikia gauti leidimą miškui kirsti arba pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką. Kadangi nėra jokių duomenų, jog iki 2023 m. gegužės 13 d. įvykio draudėjas būtų gavęs raštišką suinteresuotų asmenų prašymą pašalinti ar nugenėti minimą byloje medį, nėra jokių duomenų, paklausimų, kad medis, kuris nulūžo keltų grėsmę gyventojų ar jų turto saugumui, nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) girininkijos 261 kvartalo 12 taksaciniame miško žemės sklype buvo nustatyta ir registruota masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė, Valstybinė miškų tarnyba nebuvo išdavusi leidimo šio medžio nukirtimui (pašalinimui) ar atskirų jo dalių (šakų) genėjimui. Tik turėdama leidimą kirsti mišką draudėjas būtų galėjęs atlikti sanitarinius miško kirtimus ar kitaip įvertinti augančių medžių būklę.
8. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo parašė atmesti atsakovų argumentus ir tenkinti ieškinį. Nurodė, jog teisės aktų nuostatos įpareigoja atlikti sanitarinius kirtimus atlikti ne tik tuomet, kai medžiai būna pažeisti kenkėjų, bet ir tada, kai jie tampa sausuoliais. Atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija privalėjo atlikti sanitarinius kirtimus ir pašalinti sausuolius, kad nekeltų žalos aplinkiniams. Pranešimų nebuvimas niekaip nepašalina atsakovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos pareigos prižiūrėti medžius. Byloje net nėra įrodymų, kad atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija būtų teikusi prašymą į Valstybinę miškų tarnybą dėl šio ginčo medžio nukirtimo. Sanitariniai kirtimai turi būti atlikti, kai medžiai tampa sausuoliais ar yra džiūstantys. Tad kyla klausimas, kaip atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija atlieka miško apžiūrą, priežiūrą, jeigu reaguoja tik į gyventojų prašymus ir į kenkėjų židinius. Akivaizdu, jog atsakovė netinkamai vykdo medžių priežiūrą, apžiūrą. Priešingai nei teigia atsakovė, žalos dydis yra pagrįstas. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ginčo statinys, kuriame buvo padaryta žala, neva pastatytas nelegaliai, t. y. nesilaikant 3 metrų atstumo. Atstumas tarp statinio ir miško sklypo ribos neturi jokios reikšmės, kadangi kaip matyti iš nuotraukų, užkritusio medžio ilgis nuo sklypo ribos yra aiškiai didesnis nei 3 metrai. Tad net jei ginčo statinys ir būtų atitrauktas nuo sklypo ribos 3 metrus, bet kokiu atveju žala būtų padaryta, nes užkritusio medžio ilgis yra aiškiai didesnis nei 3 metrai
Atsiliepimas
9. Atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija pateikė tripliką, kuriame nurodė nesutikimo su dubliku argumentus ir prašė ieškinį atmesti, o teismui šio reikalavimo netenkinus – sumažinti priteistinų nuostolių dydį.
10. Atsakovė nurodė, kad nėra jokių duomenų, jog iki minėto įvykio VĮ Valstybinių miškų urėdija būtų gavusi raštišką suinteresuotų asmenų prašymą pašalinti ar nugenėti minimą byloje medį, motyvuojant indikacijomis apie galimą grėsmę asmenų ar jų turto saugumui; nėra duomenų, jog aptariamame miško žemės sklype aktualiu ginčui laikotarpiu būtų nustatyta ir registruota masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė, Valstybinė miškų tarnyba nebuvo išdavusi leidimo kirsti mišką šio medžio nukirtimui (pašalinimui) ar atskirų jo dalių (šakų) genėjimui. VĮ Valstybinių miškų urėdija tinkamai įgyvendino valstybinės žemės patikėtinio, miško valdymo ir naudojimo pareigas. VĮ Valstybinių miškų urėdijos pareigos negali būti absoliutinamos. Sveika logika būtų nesuprantama ir neteisinga, jei ieškovės ieškinys būtų tenkinamas. Priešingu atveju, būtų precedentas, kad civilinė atsakomybė būtų pritaikyta už VĮ Valstybinių miškų urėdijos teisėtus veiksmus ir suponuotų net hipotetiškai neįmanomą išvadą, jog trečiajam asmeniui, pačiam (savo rizika) pastačiusiam pastatus prie pat miško ribos, t. y. visiškai šalia medžių, nebūtų jokios rizikos (ją visiškai pašalinti) žalai dėl nulūžusio medžio atsirasti, o VĮ Valstybinių miškų urėdijai tariamai kiltų pareiga (nesuderinama su pamatiniu Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomu miško apsaugos principu) iškirsti valstybės ir visuomenės turtą bei konstitucinę vertybę – valstybinį mišką. Ieškovei neatsiranda subrogacijos teisė, kai nėra atsakingo už žalą asmens. Tiek 2001 m. pastatų statymo metu, tiek vėlesniais metais, reikalavimas išlaikyti atstumą tarp kaimyninių sklypų buvo viena iš esminių sąlygų prieš statant įvairios paskirties pastatus. Jei pastatas būtų atitrauktas toliau nuo kaimyninių sklypų ribos, net ir lūžus VMU patikėjimo teise valdomame miško žemės sklype augusiam medžiui, žala būtų žymiai mažesnė ar net visai minimali.
11. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad visiškai sutinka su atsakovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
12. Byloje nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 18 d. tarp ieškovės ADB ,,Gjensidige“ ir draudėjo J. M. buvo sudaryta turto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas draudėjo turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas ir kiemo statiniai). Draudimo sutartis galiojo nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2023 m. gruodžio 16 d. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas gyventojų turto draudimo liudijimas.
13. 2023 m. gegužės 13 d. įvyko įvykis, kurio metu medis nuvirto (nulūžo) ant draudėjo statinių ir padarė jiems žalos. Pasak ieškovo, minėto įvykio metu draudėjui buvo padaryta 1 406,15 Eur dydžio žala, tačiau pagal draudimo sutartį maksimali draudimo išmokos suma yra 1 000 Eur, todėl ši suma ir buvo išmokėta draudėjui. Draudėjo patirtos žalos faktą ir dydį patvirtina byloje pateikti įrodymai: turto apžiūros aktas, draudimo išmokos apskaičiavimo išvada, lokalinė sąmata, 2023 m. gegužės 29 d. pasiūlymas. Priešingai nei teigia atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija, šie įrodymai yra pakankami pagrįsti, kad draudėjas patyrė 1 406,54 Eur dydžio žalą. Aplinkybę, kad ieškovas draudėjui išmokėjo 1 000 Eur sumą, kurią kaip patirtus nuostolius prašo priteisti iš atsakovų, patvirtina pranešimas dėl 1000 Eur draudimo išmokos ir AB SEB mokėjimo nurodymas.
14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kelia ginčą dėl nuostolių, padarytų užvirtus medžiui ant draudėjui nuosavybės teise priklausančių kiemo statinių ir juos apgadinus, atlyginimo. Ieškovė atsakinga už padarytą žalą laiko atsakovę (VĮ Valstybinių miškų urėdiją); žalos atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės, kaip iš valstybinio miško, kuriame augo užvirtęs medis, valdytojos, ir jos civilinės atsakomybės draudiko atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje. Ieškovė atsakovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos veiksmų neteisėtumą sieja su netinkama miško priežiūra, laiku nenukirtus sausuolio medžio, pažeidus bendrojo pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuvirtęs medis buvo sausuolis ir augo valstybiniame miške; tai pripažino pati atsakovė. Miškų įstatymo 4 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka. Miškų įstatymo 5 straipsnyje nustatytos miškų urėdijos valstybinės funkcijos; tarp jų – ir kompleksinė miškų ūkio veikla, kuri pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 6 dalį apibrėžiama, kaip veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, taip pat racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena ir miško ištekliais, tačiau nepakenkiant gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimui.
16. Medynuose gali būti vykdomi pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai ir specialieji miško kirtimai, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus draudimus ir apribojimus. Sanitarinis miško kirtimas – miško kirtimas, kai siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo plynai kertami stichinių nelaimių ar biotinių veiksnių sudarkyti ar žuvę medynai arba neplynai iškertami pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos (Miškų įstatymo 2 straipsnio 28 punktas). Miško kirtimo būdai, kirtimų amžius, aplinkosaugos ir technologiniai reikalavimai nustatomi aplinkos ministro tvirtinamose Miško kirtimų taisyklėse (Miškų įstatymo 16 straipsnio 2 punktas).
17. 2010 m. sausio 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-79 patvirtintos taisyklės „Dėl miško kirtimo taisyklių patvirtinimo“. Šių taisyklių 78 punkte nurodyta, kad atrankiniais sanitariniais miško kirtimais kertami labai pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai arba tokių medžių grupės, užimančios ne didesnį kaip 0,3 ha plotą, taip pat medžiai ligoms, kenkėjams tirti ir apskaityti, ruošiami vabzdžiagaudžiai medžiai, vabzdžiagaudė mediena.
18. Teismo vertinimu, atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija, tinkamai atlikdama savo pareigas, privalėjo organizuoti savo administruojamo miško sklype augančių medžių apsaugą, tvarkymą, priežiūrą, nustačius miške esant sausuolį, organizuoti sanitarinį kirtimą. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, be kita ko, nurodė, kad jai nebuvo išduotas leidimas nukirsti ginčo medį, tačiau valstybiniame žemės sklype augančių medžių, taip pat ir žalą sukėlusio medžio būkle, leidimais jį kirsti, genėti ir kt. atsakovė privalėjo rūpintis savo iniciatyva. Atsakovė privalėjo įvertinti ginčo medžio galimai keliamą pavojų ir užtikrinti, kad medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.
19. Atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad ji neveikė taip, kaip pagal teisinį reguliavimą privalėjo veikti, t. y. tinkamai nevykdė jos patikėjimo teise valdomame sklype esančių medžių apsaugos, tvarkymo, nevykdė jų būklės stebėsenos, netikrino, ar nesupuvę seni medžiai, ir, esant reikalui, jų nešalino, taip pat ir ten augusio ir nuvirtusio medžio. Būtent tai lėmė žalos atsiradimą, kai nuvirtęs medis apgadino draudėjo kiemo statinius.
20. Pirmiau šiame sprendime nurodyta, jog ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos sudaro draudėjui išmokėta 1 000 Eur dydžio draudimo išmoka. Konkretus medis buvo pavojingos būklės, pažeistas ir virto būtent dėl to, kad atsakovė laiku to neįvertino, nenustatė ir nesiėmė priemonių dėl to galimai kilsiančios žalos išvengimui (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).
21. Kai minėta, atsakovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos civilinę atsakomybę ginčo įvykio metu buvo apdraudęs atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje. Draudėjos VĮ Valstybinių miškų urėdijos atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta pagal savanorišką civilinės atsakomybės draudimo sutartį su 500 Eur besąlygine išskaita (žalos dydžio dalis, kurią pagal draudimo sutarties sąlygas įsipareigoja atlyginti pats draudėjas). Atsižvelgiant į tai, 500 Eur dydžio nuostoliai priteisiami iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ir 500 Eur – iš atsakovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).
22. Tesimas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės prašymą atleisti ją nuo atsakomybės ar ją sumažinti dėl nukentėjusiojo asmens kaltės. Tokį prašymą atsakovė motyvavo tuo, kad kiemo statiniai, kurie buvo sugadinti dėl ginčo įvykio, stovėjo nesilaikant 3 metrų atstumo nuo sklypo ribos. Visų pirma tokią išvadą atsakovė daro tik iš fotonuotraukų, byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad kiemo statiniai pastatyti nesilaikant šio atstumo. Kita vertus, tos pačios fotonuotraukos patvirtina, kad užvirtusio medžio ilgis nuo sklypo ribos yra žymiai didesnis nei 3 metrai, taigi kiemo statiniams žala vis tiek būtų padaryta. Šiuo atveju draudikas nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo tik 1 000 Eur draudimo išmoką, nors pagal byloje pateiktus įrodymus žala buvo didesnė – 1 406,54 Eur. Atsakovė nepagrindė, kad tuo atveju, jei statiniai būtų pastatyti 3 metrus nuo žemės sklypo ribos – žala būtų mažesnė nei 1 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti atsakovės civilinę atsakomybę ar atleisti nuo jos.
23. CK 6.261 straipsnyje įtvirtinta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neįvykdė prievolės atlyginti ieškovei jos patirtų nuostolių, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų kompensacines palūkanas, paskaičiuotas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kurios sudaro 19,89 Eur iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ir 16,58 Eur iš atsakovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos (CK 6.261, 6.210 straipsniai; detalus palūkanų paskaičiavimas pateiktas ieškinyje).
24. Ieškovei prašant, iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (519,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
25. Ieškovei prašant, iš atsakovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (516,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis ir 447,70 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti; iš viso – 470,70 Eur; iš kiekvieno atsakovo – po 235,35 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 500 Eur (penkis šimtus eurų) nuostolių, 19,89 Eur (devyniolika eurų 89 ct) kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (519,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 235,35 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus ir 35 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos, juridinio asmens kodas 132340880, ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 500 Eur (penkis šimtus eurų) nuostolių, 16,58 Eur (šešiolika eurų 58 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (516,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 235,35 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus ir 35 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.