- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- 2VP-4502-169/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Admituras“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės Elenos Miliauskienės prašymą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Admituras“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2016 m. spalio 14 d. pareiškėja antstolė Elena Miliauskienė kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti vykdymo procese mirusią skolininkę B. E. į jos teisių ir pareigų perėmėją Lietuvos Respubliką. Nurodė, kad antstolės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/10/02335 pagal Mažeikių rajono apylinkės tesimo 2009 m. spalio 6 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-3459-169/2009 dėl 185,10 € skolos išieškojimo iš skolininkės B. E. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Admituras“ naudai. Vykdymo proceso metu, 2011 m. rugsėjo 28 d. skolininkė mirė, o jos palikimą 2016 m. sausio 6 d. priėmė Lietuvos Respublika. Pažymėjo, jog termino praleidimo institutas šiuo atveju neturėtų būti taikomas, kadangi terminas reikalavimui pareikšti buvo praleistas labai nežymiai. Juo labiau, kad tiek skolininkės nekilnojamasis turtas, tiek banko sąskaitos buvo areštuotos iki skolininkės mirties ir tebėra areštuotos, todėl procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas yra. Atidžiam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus buvo prieinama, todėl tokiu būdu buvo pasiektas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio tikslas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 3 dalimi prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, taip pat vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis, 596 straipsnio 1 dalis).
Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, be kita ko, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka, t. y. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).
Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi, ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Dėl to kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų ir valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0009/10/02335 pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-3459-169/2009 dėl 185,10 € skolos išieškojimo iš skolininkės B. E. išieškotojos UAB „Admituras“ naudai. Vykdymo procese, t. y. 2011 m. rugsėjo 28 d. skolininkė mirė, CK 5.63 str. 1 d. numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2011 m. gruodžio 28 d., o apie išieškotojos UAB „Admituras“ turimą reikalavimą palikimą 2016 m. sausio 6 d. perėmusiai valstybei pranešta 2012 m. sausio 10 d., t. y. praleidus aukščiau minėtą trijų mėnesių terminą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
Pareiškėja prašyme nurodo, jog trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams pareikšti buvo praleistas labai nežymiai, todėl termino praleidimo institutas neturėtų būti taikomas. Tačiau, atsižvelgiant į suformuotą kasacinio teismo praktiką, su tokiais pareiškėjos argumentais nesutiktina. Pareiškėja, praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, galėjo kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, nurodydama, dėl kokių priežasčių terminas buvo praleistas, tačiau to nepadarė, o šiuo metu jau yra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino atnaujinimas nebegali būti sprendžiamas.
Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).
Turto arešto aktų registro išrašo duomenimis, minėtame registre nėra išviešintas palikėjos turto areštas kreditorės UAB „Admituras“ 185,10 € reikalavimo įvykdymui užtikrinti, todėl nesutiktina ir su pareiškėjos argumentu, kad CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas buvo pasiektas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad skolininkės turtą paveldėjusi Valstybė per įstatymo nustatytą terminą nebuvo tinkamai informuota apie palikėjos skolas, todėl pareiškėjos prašymas pakeisti vykdymo procese mirusią skolininkę B. E. į jos teisių perėmėją Lietuvos Respubliką atmestinas (CPK 596 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48, 290–292 straipsniais, 593 straipsnio 1 dalimi, 596 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos antstolės Elenos Miliauskienės prašymą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.