Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant ieškovui E. M., atsakovui J. V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui J. V. G. dėl įpareigojimo grąžinti daiktus ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui nuosavybės teisės pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas E. M. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui J. V. G. su prašymu įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančius atsakovo žinioje esančius daiktus-pripučiamą motorinę valtį Honda Marine T40, korpuso Nr. CN-(duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. 0000332330, registro Nr. KL-8800, ir pakabinamą variklį, identifikavimo Nr. 0000334552, registro Nr. PV0-1792. Nurodė bei bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad 2008-07-18 m. įsigijo pripučiamą motorinę valtį Honda Marine T40 ir 2009-03-17 įsigijo pakabinamą variklį. Nusipirkęs valtį ir motorą sutarė su atsakovu, kad įsigytus daiktus laikinai laikys atsakovo garaže adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu susitarus valtis ir variklis buvo saugomi pas atsakovą. 2013 m. rugpjūčio mėnesį pareikalavo, kad atsakovas grąžintų valtį ir variklį, tačiau atsakovas atsisakė. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė sutartiniai pasaugos teisiniai santykiai. CK 6.844 str. nustato, kad saugotojas privalo grąžinti daiktų savininkui pasaugai perduotus daiktus pagal pareikalavimą.

Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. D. P. paliudijo, kad pardavė savo valties variklį Hondą atsakovui už 2500 Lt, pinigus gavo iš atsakovo.

Liudytoja A. M. paaiškino, kad atsakovas užrašė valtį ieškovo vardu, nes atsakovas neturėjo jūrinių dokumentų, o ieškovas turėjo teises, valčiai įsigyti šalys pinigus dėjosi per pusę, o variklį pirko atsakovas, tik kad reikėjo valtį registruoti to asmens vardu, kuris turėjo jūrines teises.

Liudytojas R. J. paaikšino, kad prieš 4,5 metus buvo svečiuose pas M., tada prisimena, kad atėjo atsakovas ir atidavė ieškovui pinigų sumą, sakė, kad grąžino už valtį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priešeškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, jog įsigijo pripučiamą motorinę valtį Honda Marine T40, korpuso Nr. CN-(duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. 0000332330, registro Nr. KL-8800, ir pakabinamą variklį, identifikavimo Nr. 0000334552, registro Nr. PV0-1792, nusipirkęs valtį ir motorą sutarė su atsakovu, kad įsigytus daiktus laikinai laikys atsakovo garaže adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas teigia, kad tiek 2008-07-18 valties pirkimo pardavimo sandoris, tiek 2009-03-17 variklio pirkimo sandoris iš dalies buvo apsimestiniai, tai yra valties pirkimo sandoryje pirkėjai buvo abu, o valties variklio pirkimo sandoryje pirkėju buvo atsakovas. Tikroji atsakovo ir ieškovo valia buvo valtį įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o variklį asmenine atsakovo nuosavybe. Todėl šie valties ir jos variklio pirkimo sandoriai iš dalies yra negaliojantys dėl nurodyto netikro pirkėjo asmens

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2008-07-18 PVM sąskaita-faktūra serija KKK Nr. 001-407 , kurioje nurodyta, kad pirkėjas E. M. nupirko pripučiamą valtį T40AE UŽ 4150,00 Lt (b.l.5); pateikta 2009-03-17 pakabinamo variklio pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodoma, kad pirkėjas E. M. nusipirko pakabinamą variklį, 2400 Lt vertės (b.l.6); pateikti valties ir pakabinamo variklio registracijos dokumentai, kuriose šių daiktų savininkas nurodytas E. M. (b.l.7).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.87 str. 1 d. nurodyta, jog jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iš sandorio šalių. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009 ir kt.).

Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas spęsdamas šį ginčą vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 str. 1 d. įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 str. 2 d.). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

Šioje byloje ginčas tarp ieškovo ir atsakovo kilo ne dėl teisinio rezultato, kurio siekė pirkimo-pardavimo sutarties šalys, nes jos pripažįsta pirkimo–pardavimo teisinius santykius, tačiau esminis ginčas yra dėl sutarties šalies, pirkėju sutartyje nurodyto asmens atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui. Dėl to esminė įrodinėtina aplinkybė byloje yra tai, kas buvo faktinis valties ir prikabinamo variklio pirkėjas, ar sutampa sutartyje nurodytas pirkėju asmuo su faktiškai pirkusiu ir mokėjusiu pinigus už perkamą valtį ir variklį asmeniu.

Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog ieškovo su atsakovu nesiejo jokie teisiniai paskoliniai santykiai ir iš atsakovo ieškovas nebuvo gavęs jokių piniginių lėšų ginčo objektams įsigyti, jų nesiejo nei jungtinė ar partnerystės veikla ir neturėjo bendrosios dalinės nuosavybės, o atsakovo teiginys, kad jis išmokėjo ieškovui dalį piniginių lėšų ir atsidalino turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės.

LR CPK 197 str.2d. nustato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymais netaikomas, jeigu tai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Pažymėtina, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir sąžiningumo principų. Šiuo atveju, jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys). Šiuo aspektu atsakovo paaiškinimas, jog valtį ir variklį registravo ieškovo vardu, nes ieškovas turėjo didesnes galimybes gauti jūrines teises neatitinka įstatyme įtvirtinto į teismą pasikreipusio asmens elgesio įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas standarto, kuris įgalintų teismą ginti tokio asmens pažeistas teises, nes atsakovo teismui nurodytas argumentas gali būti įvertintas tik kaip piktnaudžiavimas subjektine teise.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į šalių duotus paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, liudytojų paaiškinimus, į tai, kad šalis siejo šeiminiai santykiai, ieškovas nors daiktų įsigijimo momentu ir nebuvo susituokęs su atsakovo dukra A. M., santuoka buvo sudaryta vėliau, tačiau tuo metu gyveno kartu, ir šalių santykiai buvo geri, į tai kad ginčo daiktai buvo įregistruoti ieškovo vardu, darytina išvada, kad sandorio sudarymo metu šalių valia atitiko tikruosius šalių ketinimus, o būtent, kad valtį ir prikabinamą variklį asmeninės nuosavybės teise įgyja ieškovas, todėl priešieškinio reikalavimai kaip neįrodyti ir nepagrįsti atmestini (CPK 178 str.).

Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą - ieškinio patenkinimą - asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.). Atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl jo manymu jo pažeistos teisės apgynimo-piniginių lėšų priteisimo iš ieškovo.

Bylos nagrinėjimo metu iš šalių paaiškinimų, pateiktos rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pripučiama motorinė valtis Honda Marine T40 ir pakabinamas variklis laikomi atsakovo garaže adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui 2013 m. rugpjūčio mėnesį pareikalavus, kad atsakovas grąžintų valtį ir variklį, tačiau atsakovas atsisakė grąžinti. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis darytina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė sutartiniai pasaugos teisiniai santykiai. CK 6.844 str.1d. nustato, kad saugotojas privalo grąžinti daiktų savininkui pasaugai perduotus daiktus pagal pareikalavimą.

Ieškovo E. M. reikalavimas tenkintinas ir atsakovas J. V. G. įpareigotinas grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančius atsakovo žinioje esančius daiktus-pripučiamą motorinę valtį Honda Marine T40, korpuso Nr. CN-(duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. 0000332330, registro Nr. KL-8800, ir pakabinamą variklį, identifikavimo Nr. 0000334552, registro Nr. PV0-1792 ( CK 1.138 str. 2p., 6.844 str.1d.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė įrodymus apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 150,00 Lt žyminio mokesčio (b.l.4)., kurios priteistinos ieškovui iš atsakovo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

priešieškinį atmesti.

Įpareigoti atsakovą J. V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančius daiktus: pripučiamą motorinę valtį Honda Marine T40, korpuso Nr. CN-(duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. 0000332330, registro Nr. KL-8800, ir pakabinamą variklį, identifikavimo Nr. 0000334552, registro Nr. PV0-1792.

Priteisti iš atsakovo J. V. G. ieškovui E. M. 150,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.