- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 2A-1572-459/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14896-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė (pirm.), Alona Romanovienė, Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- J. V. G.
- Ieškovas
- E. M.
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-1572-459/2014
NUTARTIS
2014 m. lapkričio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, teisėjų Alonos Romanovienės ir Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui J. V. G. dėl įpareigojimo grąžinti daiktus ir atsakovo J. V. G.priešieškinį ieškovui E. M. dėl nuosavybės teisės pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas ieškinyje reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančius pas atsakovą esančius daiktus - pripučiamą motorinę valtį Honda Marine T40, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pakabinamą variklį, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2008-07-18 įsigijo pripučiamą motorinę valtį Honda Marine T40, o 2009-03-17 įsigijo pakabinamą variklį. Su atsakovu sutarė, kad įsigytus daiktus laikinai laikys atsakovo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas pareikalavo, kad atsakovas grąžintų valtį ir variklį, tačiau atsakovas atsisakė. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė sutartiniai pasaugos teisiniai santykiai. CK 6.844 str. nustato, kad saugotojas privalo grąžinti daiktų savininkui pasaugai perduotus daiktus pagal pareikalavimą.
Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į motorinę valtį Honda Marine T40 ir pakabinamą variklį. Nurodė, kad ieškovas buvo atsakovo dukters A. M. vyras. 2008 m. vasarą kartu su ieškovu nusprendė nusipirkti didelę guminę valtį, su kuria galėtų plaukti į jūrą žvejoti. Valtį nusipirko parduotuvėje „Sodo technika“, abu kartu ją išsirinko, visą sumą sumokėjo atsakovas, vėliau ieškovas pusę sumokėtų pinigų atidavė atsakovui. Valtį pirko ieškovo vardu, nes jis turėjo didesnes galimybes gauti jūrines teises. 2009 m. kovo 17 d. iš A. D. P. nusipirko pakabinamą valties variklį už 2400,00 Lt. E. M. prie šio pirkinio neprisidėjo, tačiau variklis taip pat buvo nupirktas ieškovo vardu, nes jo vardu buvo registruota valtis. 2009 m. rudenį atsakovas atidavė ieškovui pinigus už valtį. Atsakovas nurodo, kad ginčo valtis ir pakabinamas variklis yra jo nuosavybė, tik jų įsigijimas buvo įformintas ieškovo vardu. Tiek 2008-07-18 valties pirkimo pardavimo sandoris, tiek 2009-03-17 variklio pirkimo sandoris iš dalies buvo apsimestiniai, tai yra valties pirkimo sandoryje pirkėjai buvo abu, o valties variklio pirkimo sandoryje pirkėjas buvo atsakovas. Tikroji atsakovo ir ieškovo valia buvo valtį įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o variklį - asmenine atsakovo nuosavybe. 2009 m. rudenį atsakovas grąžino ieškovui jo dalį, sumokėtą už pusę valties, tai yra atsidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės (LR CK 4.80 str.), ir valtis tapo atsakovo nuosavybe. Nuo pat pradžių valtis ir variklis buvo pas atsakovą, kaip ir šių daiktų dokumentai. Atsakovas kiekvienais metais atlikdavo valties techninę apžiūrą, mokėdavo už tai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-25 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Nurodė, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2008-07-18 PVM sąskaita-faktūra serija KKK Nr. 001-407, kurioje nurodyta, kad pirkėjas E. M. nupirko pripučiamą valtį T40AE už 4150,00 Lt (b.l.5); pateikta 2009-03-17 pakabinamo variklio pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodoma, kad pirkėjas E. M. nusipirko pakabinamą variklį už 2400 Lt (b.l.6); pateikti valties ir pakabinamo variklio registracijos dokumentai, kuriose šių daiktų savininku nurodytas E. M. (b.l.7). Byloje kilo ginčas dėl sutarties šalies, sutartyje pirkėju nurodyto asmens atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui. Dėl to esminė įrodinėtina aplinkybė byloje yra tai, kas buvo faktinis valties ir prikabinamo variklio pirkėjas, ar sutartyje nurodytas pirkėjas sutampa su asmeniu, faktiškai pirkusiu ir mokėjusiu pinigus už valtį bei variklį. CPK 197 str. 2 d. numato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Atsižvelgdamas į šalių duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, į tai, kad šalis siejo šeiminiai santykiai, ieškovas daiktų įsigijimo momentu gyveno su A. M. ir šalių santykiai buvo geri, į tai, kad ginčo daiktai buvo įregistruoti ieškovo vardu, teismas padarė išvadą, kad sandorio sudarymo metu šalių valia atitiko tikruosius šalių ketinimus, kad valtį ir prikabinamą variklį asmeninės nuosavybės teise įgyja ieškovas. Byloje nustatyta, kad pripučiama motorinė valtis Honda Marine T40 ir pakabinamas variklis laikomi atsakovo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovui 2013 m. rugpjūčio mėnesį pareikalavus, kad atsakovas grąžintų valtį ir variklį, atsakovas atsisakė, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-25 sprendimą ir ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodo, jog nei PVM sąskaita-faktūra, nei variklio pirkimo-pardavimo sutartis nėra oficialūs rašytiniai įrodymai ir jie neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai, todėl gali būti paneigti liudytojų parodymais. Variklio ir valties registracijos dokumentai gali būti laikomi oficialiu rašytiniu įrodymu, tačiau įstatymas nedraudžia paneigti šių įrodymų liudytojų parodymais. Teismas nesigilino į aplinkybes, kad atsakovas kasmet atlikdavo valties techninę apžiūrą ir mokėjo už ją. Kadangi valtis buvo registruota ieškovo vardu, visuose dokumentuose nurodyta E. M. pavardė, tačiau šiuos dokumentus pasirašydavo atsakovas. Teismas turėjo nurodyti, kodėl atmeta liudytojų parodymus. Teismui nurodytas motyvas, kodėl valtis registruota ieškovo vardu, tačiau teismas nesiaiškino šių aplinkybių, nors maždaug tuo metu, kai buvo pirkta valtis, ieškovas gavo laivavedžio kvalifikacinį pažymėjimą. Tik vėliau paaiškėjo, kad nupirktas variklis nėra toks galingas, kad pažymėjimo reikėtų. Nesutinka su teismo padaryta išvada, jog tarp šalių buvo susiklostę pasaugos teisiniai santykiai, nes, visų pirma, tokio pobūdžio pasaugos sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma, be to, tokiu atveju nebūtų jokios būtinybės atiduoti atsakovui ir valties dokumentus, o atsakovui nebūtų buvę reikalo atlikinėti valties techninės apžiūros.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, todėl atsakovas, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu įrašyti duomenys, neteisėti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nuosavybės teises į ginčo objektus. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo taisykles laivo techninė apžiūra atliekama laivo savininko arba įgalioto asmens prašymu. Remiantis nustatyta tvarka, iš esmės nėra skirtumo, kas laivą pateiks apžiūrai. Be to, pats atsakovas, pateikdamas valtį ir variklį apžiūrai, savininku nurodė ieškovą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog 2008-07-18 PVM sąskaitoje-faktūroje, serija KKK Nr. 001-407, nurodyta, kad pirkėjas E. M. nusipirko prekę – pripučiamą valtį T40AE už 4150,00 Lt, sąskaita-faktūra pasirašyta E. M. (b.l. 5); 2009-03-17 pakabinamo variklio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog pirkėjas E. M. nusipirko pakabinamą variklį už 2400 Lt (b.l.); pramoginio laivo ir vidaus vandenų transporto priemonės pakabinamojo variklio bilietuose variklio ir valties savininku nurodytas E. M.; prašymai atlikti kasmetinę techninę apžiūrą ir techninės apžiūros aktai taip pat pasirašyti E. M., kaip laivo savininko (b.l. 17-27), tačiau už techninę apžiūrą mokėjo J. V. Gusčius.
Ieškovas E. M. šioje byloje reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą J. V. G. grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančius pas atsakovą esančius daiktus - pripučiamą motorinę valtį Honda Marine T40, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pakabinamą variklį, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į motorinę valtį Honda Marine ir pakabinamą variklį. Teigė, jog tiek 2008-07-18 valties pirkimo-pardavimo sandoris, tiek 2009-03-17 variklio pirkimo sandoris iš dalies buvo apsimestiniai: tikroji atsakovo ir ieškovo valia buvo valtį įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o variklį – asmenine atsakovo nuosavybe. Sandoriai iš dalies yra negaliojantys, nes pirkėju nurodytas ne tas asmuo.
Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinio sandorio atveju galiojančiu laikomas tikrasis sandoris. Spręsdamas dėl sandorio reikšmės, teismas turi vadovautis ne sutarties pažodiniu tekstu, bet įvertinti sandorio sudarymo aplinkybes, tikrąją sandorį sudariusių asmenų valią jo sudarymo momentu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sandoris pripažįstamas neturinčiu valios trūkumų, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka tikruosius jų ketinimus. Sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis, todėl teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda tikrajai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006).
Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčija ne teisinį rezultatą, kurio buvo siekta pirkimo-pardavimo sutartimi, nes šalys neginčija, kad siekė sukurti pirkimo-pardavimo teisinius santykius. Atsakovas teigia, jog sandoriai negaliojantys, nes pirkėju sutartyje nurodytas asmuo neatitinka tikrojo šio teisinio santykio subjekto. CPK 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Atsakovas aplinkybę, jog buvo sudarytas apsimestinis sandoris įrodinėjo liudytojų parodymais bei netiesiogiai tikrąją šalių valią įrodančiais faktais, t.y. kad jis atlikdavo ginčo valties techninę apžiūrą, už ją mokėjo, be to, valtis buvo laikoma jo garaže ir pas jį buvo valties dokumentai, o valtis su varikliu buvo registruoti ieškovo vardu, nes ieškovas turėjo didesnę galimybę gauti kvalifikacinį laivavedžio pažymėjimą. Kolegijos nuomone, šių netiesioginių įrodymų nepakanka konstatuoti, kad šalys sudarė apsimestinį sandorį, ir paneigti oficialiuose valstybės institucijų dokumentuose nurodytų faktų - pramoginio laivo ir vidaus vandenų transporto priemonės pakabinamojo variklio bilietuose, išduotose LR saugios laivybos administracijos Laivų registravimo skyriaus, variklio ir valties savininku nurodytas E. M.. Liudytojas A. D. P. parodė, jog pinigus už variklį jam sumokėjo atsakovas, tačiau variklio pirkimo-pardavimo sutartyje jo savininku nurodytas E. M.. Kolegija pažymi, jog variklio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jo galingumas jau buvo aiškus, t.y. sutartyje aiškiai nurodyta, jog variklio galingumas 3,70 kW/AG. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-11-03 įsakymą Nr. 311 Dėl motorinių pramoginių laivų ir kitų plaukiojimo priemonių laivavedžių rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo nuostatų 12.1.4 punktą mažųjų plaukiojimo priemonių, kurių variklio galingumas ne didesnis nei 4kW (5,4 AG) ir kurios plaukioja Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, laivavedžiams motorinio pramoginio laivo kvalifikacijos liudijimas neprivalomas. Taigi atsakovo argumentas, kad ieškovas turėjo didesnes galimybes gauti laivavedžio pažymėjimą, todėl valties ir variklio sandoriai įforminti jo vardu, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pagal teisės aktų nuostatas valčiai su tokio galingumo varikliu kvalifikacijos liudijimas neprivalomas. Liudytojo A. D. P. parodymai dėl pinigų gavimo iš atsakovo fakto, atsižvelgiant į tai, kad variklio galingumas sandorio sudarymo metu jau buvo aiškus, tačiau sandoris vis tiek sudarytas ieškovo vardu, nėra pakankami teigti, jog iš tiesų atsakovas siekė įsigyti variklį asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas taip pat teigia, jog 2009 metų rudenį sumokėjo ieškovui pusę pinigų už valtį, taigi atsidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šį faktą grindžia liudytojų parodymais. Atidalijimo iš bendrosios nuosavybės (jeigu jis įvyko, kaip teigia atsakovas) procesas nebuvo įformintas – valtis nuo pat 2009 metų nebuvo perregistruota ir iki šiol yra registruota ieškovo vardu. Sutarties šalys pačios privalo pasirūpinti tinkamu sandoriu sukuriamu pasekmių įforminimu. Šiuo atveju atsakovas iki pat ieškovo kreipimosi į teismą nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tinkamam savo teisių įforminimui, ginčo objektai registruoti ieškovo vardu, jokių rašytinių įrodymų savo teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė. Tai, kad atsakovas mokėdavo už valties techninę apžiūrą, nesant kitų pakankamų įrodymų, neįrodo aplinkybės, jog atsakovas veikė kaip tikrasis valties ir variklio savininkas. Tačiau atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad valties ir variklio pirkimo-pardavimo sandoriai buvo apsimestiniai, t.y. sudaryti ne su tikrąja sutarties šalimi, o su statytiniu, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.