Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

4. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. M. paaiškino, kad įvykio metu nedalyvavo, atvyko į mamos namus vėliau, tuomet sužinojo apie įvykio aplinkybes. Šeimoje tokie dalykai nevyksta, yra vaikai. Mama sunkiai dirba, vyras komandiruotėje. Reikia prisižiūrėti vaikus, juos auginti, rūpintis jais. Jie su mama apie šį įvykį pasikalbėjo jau po to. Žino, kad šis įvykis daugiau nepasikartos. Po įvykio jis persikėlė gyventi pas mamą, šiek tiek paįvairino savo kasdienybę, įsitraukė į mamos kasdieninius reikalus, įtraukė vaikus į sportinę veiklą ir kitas veiklas. Jis dirba, dalyvauja sportinėje veikloje, dirba UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas tik administracine tvarka už tai, kad būdamas neblaivus sudaužė telefoną panelei.

5. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamoji, jos gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus. Toliau nuosprendyje dėstomi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

6. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji J. A. parodė, kad ji sutinka su pareikštu pranešimu apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje. 2023 m. rugsėjo 17 d. buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną vartojo alkoholį ir išgėrė raminamųjų vaistų, taip elgėsi, nes per didelį laiko tarpą joje susikaupė visos neigiamos emocijos, nuovargis ir ta diena buvo ta diena, kai emocijos persikaupė ir ji priėmė sprendimą vaistus sumaišyti su alkoholiu. Kai suprato, kad toks jos poelgis yra netinkamas ir jai fiziologiškai darosi bloga, paskambino 112 numeriu su tikslu iškviesti greitąją pagalbą, kad jai padėtų ir suteiktų medicininę pagalbą, nes tikrai jautėsi blogai. Kvietė išskirtinai tik greitąją medicinos pagalbą, nekvietė policijos pareigūnų ir jų pagalbos jai nereikėjo. Tačiau atsitiko taip, kad pirmi atvažiavo policijos pareigūnai, ji jau tada aiškino, kad jų pagalbos jai nereikia, kad ji laukia medikų, tačiau jie jai aiškino, kad kvietimas buvo ir jie turi patikrinti šį iškvietimą. Tada įsileido pareigūnus namo, tačiau pareigūnai panoro apeiti jos namus ir apžiūrėti namo antrą aukštą. Ji pareigūnų prašė neiti į antrą aukštą, neleido jiems ten lipti, bet pareigūnai kategoriškai nusistatė ir pradėjo reikalauti jos parodyti antrą aukštą. Tada neneigs, jog ir jai sukilo emocijos, bandė fiziškai jų neleisti eiti į jos namo antrą aukštą, bet pareigūnai tada panaudojo fizinę jėgą prieš ją, ji atkirto pareigūnei atgal, galimai ir sudavė pareigūnei į nurodytas pranešime apie įtarimą vietas, to neneigia, kad taip pasielgti galėjo, bet tiesiog nenorėjo pareigūnų leisti į antrą aukštą. Jos pareigūnai neįspėjo, kad naudos prieš ją antrankius ar spec. priemones, tiesiog vienu metu paėmė ir uždėjo ant jos antrankius. O neleisti pareigūnų į antrą aukštą nenorėjo dėl vienintelės priežasties, nes antrame aukšte buvo jos nepilnametė dukra M. A., nenorėjo, kad ją lankytų vaikų teisių atstovai, nenorėjo, jog vaikai jaustų emocionalų stresą, nes žinojo, kad yra neblaivi ir juos tikrai lankys vaikų teisių atstovai, nenorėjo, kad vaikai pergyventų neigiamas emocijas. Tik dėl šios priežasties neleido pareigūnams lipti į antrą aukštą, bet jie kaip įbesti reikalavo būti įleisti, ji ir gražiuoju jų prašė, bet jie jos neklausė, o tuo labiau ji gi policijos pagalbos nekvietė, jų pagalba jai nebuvo reikalinga, todėl nenorėjo ir jiems rodyti savo namų. Taip pat nori paminėti, kad viso šio konflikto nebūtų, jei policininkė – mergina su ja tiesiog kalbėtų, o nenurodinėtų jai. Tuo labiau, kai jie jai dėjo antrankius, per stipriai užspaudė antrankiais rankas, jos dešinė ranka buvo ištinusi ir pažeista, o kai klupdė ją, taip pat sužalojo abiejų kojų blauzdų priekines dalis, jai buvo likusios mėlynės, nes kai ją klupdė ant laiptų, užspaudė per stipriai kojas per sulenkimą ir ten liko mėlynės. Taip pat nori paminėti, kai ją jau pasodino į tarnybinį automobilį su antrankiais ir ją vežė į psichiatrinę ligoninę, pareigūnai važiavo manevringai ir vienu metu galimai ant „miegančio policininko“ užvažiavus dideliu greičiu, automobilis pašoko ir ji, būdama sulaikymo patalpoje su antrankiais, irgi pašoko ir nukrito nuo suoliuko, krisdama susitrenkė sau galvos pakaušį ir jai pasidarė labai bloga, ji net sąmonę prarado, ją atgaivino jau prie psichiatrinės ligoninės medikai, panaudodami defibliatorių. Po to įvykio ji į medikus dėl patirtų sužalojimų nesikreipė, nes nenorėjo pakenkti pareigūnams, negalvojo, kad jai irgi prirašys šį ikiteisminį tyrimą. Sutinka, kad sužalojo policijos pareigūnę, nes nenorėjo jiems aprodyti savo namų, tačiau ir policininkai panaudojo perteklinę jėgą prieš ją. Ji gali atsiprašyti pareigūnės ir žalą jai atlyginti, bet mano, kad visoje šioje situacijoje yra kaltos abi pusės – ir ji, ir policininkė moteris. Vaikinas policininkas elgėsi gerai su ja, jam jokių pretenzijų neturi, bet merginai reikėtų pasimokyti bendravimo manierų, turėti psichologinį pasiruošimą bendraujant su visuomene. Daugiau kaip ir neturi ko pasakyti, sutinka dėl sukeltų sužalojimų, dėl padaryto gailisi, bet pagalvos, gal ir pati kreipsis dėl policininkų tokių veiksmų į teisėsaugą (b. l. 164-167).

7. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip įtariamoji J. A. parodė, kad policijos pagalbos tą dieną ji nekvietė, jų pagalba jai nebuvo reikalinga, todėl į antrą aukštą ji atvykusių pareigūnų ir neįleido. Jai reikėjo tik medikų pagalbos, ji agresyvi nebuvo, visą agresiją išprovokavo atvykę į įvykio vietą pareigūnai. Į antrą aukštą neleido pareigūnų tik dėl vienintelės priežasties, nes ten buvo jos mažametė dukra M.A., kuri tuo metu su drauge buvo susitarusi nakvoti pas draugę, dėl neaiškių aplinkybių ir jos neįspėjus sugrįžo namo per antrą įėjimą į namą, jai nepastebėjus. Tam, kad nežaloti vaiko emocinės būsenos, nes buvo skambutis dėl savižudybės, kreiptasi į medikus dėl to, vietoj medikų atvyko policijos pareigūnai, kurių ji nekvietė. Pareigūnų, atvykusių į įvykį, iš pradžių ramiai prašė nekilti į antrą aukštą, po ko vyko ir grumtynės, kurių metu stengėsi neįžeisti nei fiziškai, nei morališkai atvykusių policijos pareigūnų. Pareigūnai yra nurodę, kad skambino į jos mobilaus ryšio telefoną, nors skambutis iš jų buvo, kai ji jau buvo paguldyta į psichikos sveikatos universitetinę ligoninę, pagrindo eiti į antrą aukštą pareigūnai, jos nuomone, neturėjo. Policijos pareigūno veiklos pobūdis yra stresinės situacijos suvaldymas, kiekvieną dieną nauji iššūkiai, susiję su iškvietimais ir žmonių psichologine, emocine būsena, dėl to, nemato pagrindo, kad padarė materialinę ir nematerialinę žalą, nes jai ir pačiai buvo reikalinga psichologinė pagalba, po kurios 2023 m. rugsėjo 21 d. ji kreipėsi į psichikos sveikatos centrą dėl savo psichinės sveikatos būsenos (buvo nedarbingume, vartojo vaistus). Nemano, kad ir su tokiu pareigūnės sužalojimu buvo tikslinga imti nedarbingumą ir tuo labiau nedarbingo metu kelti vestuves, nes tai yra neteisėta, irgi reikėtų pasidomėti, ar tai nepažeidžia ligonių kasos įstatymo ir valstybinio socialinio draudimo įstatymo, dėl pareigūnės ligos perkvalifikavimo iš nežymių sumušimų į nelaimingą atsitikimą, kas nesutrukdė jai sudalyvauti savo vestuvėse, čia yra režimo pažeidimas. Kaip minėjo ir ankstesnėje apklausoje, taip pamini ir dabar, kad nuo pareigūnės veiksmų ji taip pat nukentėjo, mano, kad buvo viršytos jėgos, su ja labai nepagarbiai bendravo pareigūnė. Kai ją pareigūnai parklupdė ant laiptų, ji patyrė sužalojamus, t. y. abejų blauzdų sumušimus, patinimo kraujosruvas, dėl šių traumų negalėjo iš karto kreiptis į ligoninę, nes buvo nuvežta į psichiatrinę ligoninę. Be to, kai vežė ją į psichiatrinę ligoninę, pareigūnai važiuodami nesilaikė saugaus važiavimo greičio ir ant greičio sulėtinimo kalniuko važiuodami dideliu greičiu, tarnybiniam automobiliui pašokus, ji atsitrenkė galva, kadangi buvo surakinta antrankiais, negalėjo savęs apsaugoti, todėl prarado sąmonę. Yra vaizdo kameros tarnybiniame automobilyje, prašo išnagrinėti šį atvejį. Ji nenorėjo veltis iš pradžių į teisminius reikalus, nes nenorėjo kenkti iš pradžių pareigūnei, jauna gi ji dar, bet ir nežinojo, kad jai yra iškelta baudžiamoji byla. Ji nesikreipė į medikus dėl patirtų sužalojimų, jos sužalojimai ant dešinės rankos buvo pastebėti psichiatrinės ligoninės priimamajame, kurie yra pažymėti gydytojo išraše (pridės kopiją prie apklausos). Be to, ją gaivino prie ligoninės su defibliatoriumi, tai turėtų būti medikų užfiksuota. Be to, ji yra gavusi siuntimą pas gydytoją po gautos policijos automobilyje galvos traumos, nes jaučia negalavimus iki šiol. Dėl kūno sužalojimo ant kojų blauzdų po grumtynių su pareigūnais turėjo atšaukti tarnybinę komandiruotę, nes turėjo nedarbingumą, dėl to 30 proc. sumažėjo jos pajamos. Papildomus dokumentus pateiks teisme. Atlyginti žalos nesutinka, nes pati patyrė nuostolį, turėjo nedarbingumą, dėl emocinės, moralinės ir psichologinės traumos, gautos dėl pareigūnų veiksmų. Po įvykusio incidento su policijos pareigūnais jaučia pažeminimą, sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nuolatinį nerimą, kas iki šiol tęsiasi ir ji gydoma medikamentais.

8. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. Š.-Š. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja. 2023 m. rugsėjo 17 d. buvo jos pamaina, tą pamainą dirbo kartu su kolega – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju Mariumi Skirmantu. 2023 m. rugsėjo 17 d. apie 18:13 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), pagal iškvietimą „moteris nori nusižudyti“. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko moteris, kuri nuo pradžių net nenorėjo jiems prisistatyti, moteris elgėsi neadekvačiai, matėsi, kad yra akivaizdžiai neblaivi. Be to, moteris pati patikino, kad šiandien vartojo alkoholį kartu su tabletėmis, moteris vis šaukė, kad nori nusižudyti. Kol laukė greitosios pagalbos medikų, visą tą laiką bandė nuraminti moterį ir prašė jos jiems prisistatyti, po ilgų įkalbinėjimų moteris pateikė savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip buvo nustatyta, kad ši moteris yra J. A.. Bendraujant su J. A., ji paklausė J. A., ar namuose nieko, išskyrus ją, nėra, į ką J. A. atsakė, kad ji yra viena, tačiau ir toliau bendraudami su J. A., jie išgirdo garsius žingsnius antrame aukšte ir vėl tada paklausė, ar tikrai nieko nėra namuose, tačiau J. A. teigė, jog ne. Siekdami įsitikinti, ar tikrai pagalbą kvietė J. A., Marius surinko pranešėjos telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir abudu išgirdo, kad telefonas skamba antrajame aukšte, dėl ko, nusprendė įsitikinti, ar tikrai niekam kitam pagalba nebuvo kviesta. Ji paprašė J. A. aprodyti namus, kartu su ja apžiūrėti namus ir po to vykti į gydymo įstaigą, tačiau J. A. jai paaiškino, kad nenori rodyti savo namų, vis kartodama, jog nieko antrame aukšte nėra ir stojo ant laiptų, tarsi užblokavo kelią ir neleido lipti laiptais į viršų apžiūrėti antrojo aukšto. J. A. pradėjo elgtis grubiai, stangrino raumenis, priešinosi, nepraleido į viršų, tuomet J. A., panaudodama fizinį smurtą, puolė ją stumdyti ir daužyti savo rankomis bei kojomis, t. y. rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau 2 kartus į kairę ranką, kojomis spyrė jai vieną kartą į pilvą bei du kartus su koja spyrė į kairę ranką, tokiu būdu siekdama ją nustumti nuo laiptų, nuo visų šių J. A. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Viso įvykio metu ji bandė raminti J. A., pakeltu tonu kartojo „ką darote, baikite“, tačiau ji nereagavo, o toliau nuolatos kojomis ir rankomis mosikavo. Ji stengėsi moterį sulaikyti, kad ji nustotų, tačiau ji nesiliovė, kol jos kolega Marius Skirmantas nepatraukė J. A. nuo jos, tada jie abudu su Mariumi prirėmė J. A. prie sienos, moteris ir toliau muistėsi ir tada abudu jai uždėjo spec. priemones – antrankius. Nors net ir surakinta moteris juos su kolega įžeidinėjo, naudojo necenzūrinius žodžius prieš juos ir elgėsi neadekvačiai. Po to, kai J. A. buvo uždėti antrankiai, Marius palydėjo J. A. į apačią, o ji apžiūrėjo antrame aukšte esančias patalpas ir viename kambaryje buvo M. A., nepilnametė J. A. dukra, jie su kolega M.A. paklausė, ar viskas gerai, ar ji sveika, ar ne jai buvo reikalinga pagalba, į ką M.A pasakė, kad viskas su ja yra gerai, akivaizdžių smurto žymių ant mergaitės kūno nesimatė. Kol ji kalbėjo su M.A., iš pirmo aukšto motina J. A. vis rėkė, kad M.A. jiems nieko nepasakotų. M.A. buvo perduota pilnamečiui broliui, kuris atvyko po jų skambučio jam. Tuo metu J. A. buvo nuvežta į psichiatrijos ligoninę. Dėl J. A. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, buvo nedarbingume, patyrė nemalonias emocijas, negalėjo pamiršti tos dienos įvykių, jai buvo sukeltas didelis stresas. Buvo nuvykusi pas med. ekspertus, specialisto išvada jau turėjo pasiekti tyrėją. Pretenzijų turi ir civilinį ieškinį reikš.

9. G. Š. 2023 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 17 d. apie 18:13 val. kartu su vyr. tyrėju Mariumi Skirmantu gavo pranešimą adresu (duomenys neskelbtini), kad moteris nori nusižudyti. Atvykus apie 18:24 val. į įvykio vietą, juos pasitiko moteris, kuri atrodė akivaizdžiai neblaivi, iš pradžių moteris atsisakė prisistatyti. Laukdami medikų bendravo, siekė moterį nuraminti, o ji daug kartų kartojo, kad nori nusižudyti ir atvykus medikams nori vykti į psichiatrinę ligoninę. Pokalbio metu pasakė, kad vartojo alkoholį „Prosseco“ kartu su tabletėmis. Daug kartų klausė, ar yra kas namuose, tačiau moteris tikino, kad ne, ji gyvena viena. Po įtikinėjimų prisistatyti, moteris pateikė asmens tapatybės dokumentą, nustatyta, kad ji yra J. A.. Atvykus medikams, vėl teiravosi J. A., kam pranešti, kad ji vyksta gydytis, tačiau ji elgėsi keistai. Su kolega klausė dar kartą, ar tikrai nieko nėra namuose, moteris pasakė, kad ne ir kategoriškai atsisakė leisti jiems apžiūrėti namus, siekiant įsitikinti, ar tikrai daugiau niekam namuose nėra reikalinga pagalba ir ar tikrai pagalba buvo kviesta J. A.. Bendraujant su J. A., išgirdo garsius žingsnius antrajame aukšte ir vėl paklausė, ar tikrai nieko nėra namuose, tačiau J. A. teigė, kad ne. Siekdami įsitikinti, ar tikrai pagalbą kvietė J. A., surinko pranešėjos telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir išgirdo skambantį telefoną antrajame aukšte, dėl ko, nusprendė įsitikinti, ar tikrai niekam kitam pagalba nebuvo kviesta. J. A. siūlė kartu apžiūrėti namus ir po to vykti į gydymo įstaigą, tačiau moteris, lipant laiptais į antrą namo aukštą, užblokavo jiems kelią ir neleido lipti, elgėsi grubiai, stangrino raumenis, priešinosi, nepraleido lipti į viršų. J. A., stengdamasi kolegai Mariui Skirmantui sutrukdyti, puolė vytis, griebė jį rankomis. Jam pavykus prasibrauti, moteris bėgo iš paskos laiptais, pamačiusi, kad nepavyko jo sustabdyti, užlipo laiptais į antrąjį aukštą ir puolė pareigūnę daužyti rankomis jai per kairę ranką, stumdėsi ir kojomis spardė jai į pilvą kelis kartus, spyrė į kairę ranką 2 kartus, siekdama nustumti ją nuo laiptų, kad nepakiltų į antrąjį aukštą, dėl tokių J. A. veiksmų pareigūnė pajuto fizinį skausmą. Kelis kartus pakeltu tonu kartojo „ką darote, baikite“, tačiau ji nereagavo, o toliau pareigūnei nuolatos kojomis ir rankomis smūgiavo. Pareigūnė stengėsi moterį sulaikyti, kad ji nustotų, tačiau ji nesiliovė. Kolega Marius Skirmantas priėjo moteriai iš nugaros ir stengėsi moterį atplėšti nuo pareigūnės ir patraukti nuo laiptų. Pakėlus moterį į antrą aukštą, ji aršiai elgėsi ir stumdė pareigūnę ir jos kolegą, priešinosi, dėl ko moteris buvo priremta prie sienos ir panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Net surakinta moteris įžeidinėjo, naudojo necenzūrinius žodžius ir elgėsi neadekvačiai. Apžiūrėjus namus, antrajame aukšte lovoje rado nepilnametę M. A., kurios pasiteiravo, ar viskas gerai ir ar jai nereikalinga pagalba, tačiau mergaitė atsakė, kad ne ir jai viskas gerai. Apžiūrėjo mergaitę, požymių, kad ji prieš save keltų ranką, nepastebėjo, taip pat jokių smurto žymių ant jos kūno nesimatė. Tačiau mergaitės motina J. A., būdama pirmajame aukšte, rėkė, kad ji nieko pareigūnams nepasakotų. Pasiteiravus mergaitės, ar yra giminaičių, galinčių ja pasirūpinti, ji nurodė savo brolį – T. M., su kuriuo jiems susisiekus jis patikslino, kad greit atvyks ir pasirūpins savo seserimi M.A.. Atvykus jam, vaiko perdavimo aktu M. A. perduota T. M., o J. A. kartu su GMP 0833 palydėta į psichiatrijos ligoninę, esančią Parko g. 21, tolimesniam gydymui. Būnant ligoninėje ir siekiant patikrinti J. A. blaivumą, ši įpūsti nesugebėjo, pakartotinai paprašius pasitikrinti blaivumą, tikrinimo vengė.

10. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Marius Skirmantas parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2023 m. rugsėjo 17 d. buvo jo pamaina, tą pamainą jis dirbo kartu su kolege Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja G. Š.-Š.. 2023 m. rugsėjo 17 d. apie 18:13 val. gavo A lygio iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad paskambinusi moteris nori nusižudyti. Į įvykio vietą atvyko apie 18:24 val., kur juos pasitiko vidutinio amžiaus moteris, kuri atrodė akivaizdžiai neblaivi, paklausus, kas kvietė policiją, atsakė, kad ji, kadangi nori nusižudyti. Minėta moteris atsisakė prisistatyti. Laukdami medikų, siekė moterį nuraminti, bendravo, stengėsi išsiaiškinti, dėl ko moteriai tokios mintys kilo, tačiau ji į kalbas nesileido, daug kartų kartojo, kad nori nusižudyti ir atvykus medikams nori vykti į psichiatrinę ligonę. Bendraujant su moterimi, ji pasakė, kad vartojo alkoholį „Prosseco“ (šampaną) kartu su tabletėmis, klausė jos, kaip ji jaučiasi, tačiau ji kartojo, kad nori į psichiatrinę ligoninę. Bendraudami su moterimi, daug kartų klausė, ar yra dar kas nors be jos namuose, tačiau moteris tikino, kad ne, nes gyvena viena. Po įtikinėjimų prisistatyti, moteris pateikė asmens tapatybės dokumentą, nustatyta, kad ji yra J. A.. Neužilgo atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams, teiravosi J. A., kam pranešti, kad ji vyks gydytis į ligoninę, tačiau ji elgėsi keistai, neatsakinėjo į užduodamus klausimus. Su G.Š.-Š. klausė dar kartą, ar tikrai nieko nėra namuose, moteris pasakė, kad ne ir kategoriškai atsisakė, kad apžiūrėtume namus, siekdami įsitikinti, ar tikrai daugiau niekam namuose nėra reikalinga pagalba ir ar tikrai pagalba buvo kviesta J. A.. Bendraujant su J. A., išgirdo garsius žingsnius antrajame namo aukšte ir vėl paklausė moters, ar tikrai nieko nėra namuose, tačiau J. A. teigė, kad ne. Siekdami įsitikinti, ar tikrai pagalbą kvietė J. A., surinko pranešime nurodytą telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir išgirdo skambantį telefoną antrajame aukšte, dėl ko kartu su kolege G. Š. – Š. nusprendė apžiūrėti namus ir įsitikinti, ar tikrai niekam kitam pagalba nereikalinga. J. A. siūlė kartu apžiūrėti namus ir po to vykti į gydymo įstaigą, tačiau J. A., lipant laiptais, užblokavo jiems kelią ir neleido kilti aukštyn, elgėsi grubiai, stangrino raumenis, priešinosi, sakydama, kad neturi jokios teisės ten eiti. Jie su kolega G. Š.-Š. stengėsi moterį ant laiptų prilaikyti, kadangi ji svirduliavo ir, siekiant išvengti nelaimės, kad nenukristų, prilaikė ją už rankų. Po įtikinėjimų eiti kartu, J. A. nesutiko, ir jam patraukus ją į šoną kylant laiptais aukštyn, J. A. puolė vytis jį ir griebė jį rankomis. G. Š.-Š., stengdamasi ją sulaikyti, suėmė už J. A. megztinio, tačiau ji ištrūko ir bėgo aukštyn jam iš paskos, tačiau jo nepasivijo ir liko ant laiptų. Jam pakilus į viršų ir norint apžiūrėti antrą aukštą, išgirdo ant laiptų riksmus, iškarto grįžus atgal pamatė, kad J. A. daužo rankomis G. Š.-Š. į kairę ranką, stumdosi ir kojomis spardė pataikydama G.Š.- Š. į pilvo sritį, taip pat spyrė koja mažiausiai du kartus G.Š.- Š. į kairę ranką, tokiu būdu siekdama nustumti G. Š.-Š. nuo laiptų, kad nepakiltų į antrąjį aukštą, G.Š.-Š. kelis kartus sakė, kad J. A. taip nesielgtų, tačiau ji nereagavo, o toliau elgėsi grubiai, stumdėsi, mosikavo rankomis ir kojomis į G.Š.-Š. pusę. G.Š-Š. stengėsi moterį sulaikyti su rankomis, kad ji nustotų, tačiau ji nesiliovė. Jam pribėgus J. A. iš nugaros ir stengiantis moterį atplėšti nuo G.Š-Š. ir patraukti nuo laiptų, J. A. ir toliau muistėsi ir priešinosi tada jau ir jam, ir G.Š-Š., toliau mosikavo ir sudavė ir jam kelis smūgius, tačiau jis jokio fizinio skausmo dėl to nepatyrė. Griebė moterį ir atitraukė J. A. nuo G.Š-Š. ir prirėmė prie sienos, tačiau moteris ir toliau aršiai elgėsi ir stumdėsi, priešinosi, dėl tokių jos veiksmų prirėmė J. A. prie sienos ir panaudojo spec. priemonę antrankius. Net surakinta moteris juos įžeidinėjo, naudojo necenzūrinius žodžius ir elgėsi neadekvačiai. Po sulaikymo su J. A. jis nusileido į pirmą aukštą ir laukė, kol antrame aukšte likusi kolegė G.Š-Š apžiūrės antrą aukštą ir įsitikins, kad niekam kitam nebuvo reikalinga pagalba. Apžiūrėjus namus, antrajame aukšte viename iš kambarių, lovoje, G.Š-Š. rado nepilnametę M. A., kurios pasiteiravo, ar viskas gerai ir ar jai nereikalinga pagalba, tačiau mergaitė atsakė, kad nereikalinga ir jai viskas gerai. G.Š-Š. apžiūrėjo mergaitę, požymių, kad ji save žalotų, nepastebėjo, taip pat jokių smurto žymių ant jos kūno nesimatė. Mergaitės motina J. A., būdama pirmajame aukšte kartu su juo, per visą namą rėkė, kad M.A. nieko G.Š-Š. nepasakotų. Po ko, medikai teikė J. A. medicininę pagalbą, jis užlipo į antrą aukštą ir pasiteiravo mergaitės ar yra giminaičių galinčių ja pasirūpinti ji nurodė savo brolį - T. M., su kuriuo jis susisiekė ir jis patikslino, kad atvyks ir galės pasirūpinti savo seserimi M.A.. Atvykus broliui, M. A. vaiko perdavimo aktu perduota T. M., o J. A. kartu su GMP 0833 palydėta į psichiatrijos ligoninę, esančią Vilniuje, Parko g. 21, gydymui. Būnant ligoninėje ir siekiant patikrinti J. A. blaivumą, ji įpūsti nesugebėjo, pakartotinai paprašius pasitikrinti blaivumą, tikrinimo vengė. Įvykis filmuotas nešiojamu vaizdo registratoriumi. Po įvykio, apie 22.15 val. dėl patirtų sužalojimų kartu su kolege G.Š.-Š. nuvyko į RVUL, siekiant nustatyti G.Š-Š. patirtus sužalojimus įvykio metu. Jis asmeniškai nesitikrino, nes nenukentėjo (b. l. 117-121).

11. Specialisto Kazimiež Zinkevič išvadoje Nr. G 3000/2023 (01) nurodyta, kad G. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 3-6 paros iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. griebiant už kairės rankos ir suduodant smūgius. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Poodinė kraujosruva žasto vidiniam paviršiuje griuvimui nėra būdinga. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Poodinė kraujosruva žasto vidiniam paviršiuje griuvimui nėra būdinga (b. l. 44-45).

12. 2023 m. lapkričio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra garso įrašas (BPC). Skambinanti moteris (J. A.) sako, kad galvoja nusižudyti (toliau bendrauja su BPC darbuotoja, kuri siūlo sujungti su specialistais). Moteris pasako savo tel. Nr., adresą. Vėliau BPC darbuotoja sujungia tel. liniją su GMP.

13. 2023 m. spalio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20230917-182003UTC+0300“, kurio dydis – 1,13 GB, trukmė – 30 min. (policijos pareigūnų nešiojamo vaizdo registratoriaus įrašas). Atidarius vaizdo įrašą matoma, kad įvykis užfiksuotas dienos metu, nuosavame name. Policijos pareigūnai atvažiuoja į įvykio vietą, po kelių sekundžių beldimo į vartus, pareigūnams atidaro vartus moteris. Pareigūnas: kažką vartojot dabar? Neišgėrėt nieko? Moteris: išgėriau. Pareigūnas: ką gėrėt? Moteris: „prosecco“. Pareigūnė: kam reikalinga pagalba? Pareigūnas: kas kvietė dėl sveikatos? Kad nori, blogai jaučiasi, nori žudytis? Moteris: aš. Pareigūnas: tik alkoholį gėrėt? Pareigūnė: ar kažką dar? Nemaišėt su niekuo? Moteris: ne, bet aš galiu maišyt, nusižudyti. Pareigūnai paprašo moters užeiti namo, moteris sako, kad namie ji viena, yra tik šuo. Moteris sako, kad pati iškvietė policiją ir prašo išvežti ją į psichiatrinę. Pareigūnai sako, kad atvažiuos medicinos pagalbos darbuotojai ir tada nuspręs, ką daryti. Pareigūnai uždavinėja moteriai klausimus, bet moteris neaiškiai ir nenoriai atsakinėja, vėliau nieko neatsakinėja, pradeda verkti. Moteris sako, kad namuose nieko nėra, jeigu reikės, tada ji išvyks su medikais. Vėliau matoma, kad moteris ieško asmens tapatybės dokumento. Pareigūnė klausia moters, kur jos dukra ir sūnus, moteris atsako, kad visi gyvena atskirai, ji viena gyvena. Tuo metu atvažiavo GMP. Moteris iš karto užduoda klausimus GMP darbuotojams „tai važiuojam jau į psichiatrinę?“. Medikai klausia moters, kas atsitiko, moteris atsako, kad galvojo, kur geriau nusižudyti „ant baltojo, ar ant mūsų tilto“. Medikai klausia, kodėl moteriai kyla mintys apie savižudybę, moteris pradeda verkti ir vis prašo nuvežti ją į psichiatrinę ligoninę. Pareigūnė klausia, ką galima informuoti, kad išveža moterį, moteris vis kartoja, kad namuose nieko nėra. 16:07 min. Pareigūnas priartėjo prie laiptų į antrą aukštą, moteris pradėjo sakyti, kad „niekas neturi teisės eiti“, moteris iš karto prieina prie pareigūnų ir draudžia užeiti į antrą aukštą, sako, kad pareigūnai neturi teisės ir sako, kad ten nieko nėra. Toliau moteris prašo išeiti iš namų. 17:02 moteris atsisuko į priešingą pusę nuo laiptų, pareigūnas bando užeiti, bet moteris pastebi, bando sustabdyti pareigūną, pradeda traukti pareigūną už dešinės rankos, užbėga jam į priekį. Moteris užstojo pareigūnams kelią, stovi prieš pareigūnus ir neleidžia eiti jiems toliau, prašo išeiti. Pareigūnams kyla mintis, kad galimai policiją kvietė ne pati moteris, o kažkas kitas, kurį moteris bando slėpti. Pareigūnė paprašo GMP darbuotojų telefono numerio, iš kurio buvo kviesta policija. GMP diktuoja telefono numerį, pareigūnas skambina pagal šį numerį, antrame namo aukšte girdisi skambučio garsas. 19:22 min. pareigūnė bando praeiti į kitą aukštą, moteris laikosi už laiptų turėklo, neįleidžia pareigūnės. Moteris paima pareigūnę už rankų, laiko ir bando neįleisti jos. 19:46 min. pareigūnui pasiseka pereiti per moterį, moteris bando sulaikyti pareigūną, pradeda bėgti iš paskos. 19:53 min moteris bėga už pareigūno, pareigūnė bando sustabdyti moterį, moteris atsisuka į pareigūnę ir tarsi smūgiuoja savo dešine ranka į pareigūnę, girdima, kaip pareigūnė pradeda rėkti „ką darot?“. 20:01 min prie moters pribėga pareigūnas nuraminti moterį, moteris laikosi dešine ranka už laiptų turėklo, pareigūnė paima už jos rankos, tačiau moteris bando priešintis ir vėl dešine ranka smūgiuoja į pareigūnę. Tuo metu pareigūnams pavyksta nuraminti moterį ir uždėti antrankius. Pareigūnas kartu su GMP darbuotoju nuveda moterį į pirmą aukštą, tuo metu pareigūnė antrame aukšte eina apžiūrėti kambarius. Pareigūnė užeina į pirmą kambarį kairėje pusėje, kur prie sienos stovi lova, ant kurios guli mergaitė. Mergaitė sako, kad ji niekam neskambino, sako, kad ji nesupranta, kas vyksta. Pareigūnė kartu su mergaitė nusileidžia į pirmą aukštą. Mergaitė nueina į kitą kambarį pakalbėti su GMP darbuotojais. Moteris liko kitame kambaryje su pareigūnu. Mergaitė sako, kad turi vyresnį brolį ir sesę. Pareigūnė prašo jų kontaktų. Pareigūnė išeina su medikais iš kambario.25:05 min. matoma, kad moteris, sėdėdama ant sofos, savo dešine koja suduoda pareigūnui į jo kairę koją. GMP darbuotojas prieina prie moters, bando raminti moterį. Moteris sako, kad nenorėjo, kad pamatytų dukrą, GMP darbuotojas jai aiškina, kad ji nepilnametė ir taip palikti ją vieną negalima, moteris sako „tu nežinai apie tai, kad aš kalbėjau su savo vyru, kuris sako, jam „pofig“ ant tų visų vaikų, tu įsivaizduoji ar ne? Aš gyvenu tiek metų ir auginu 4 vaikus“. GMP ramina moterį. Moteris sako, kad nekenčia pareigūnų, nes jos vyras dirbo policijoje. Moteris: (sako pareigūnei, rusų kalba), kad tu gyventum tokį gyvenimą ir nors mano žingsnį šio gyvenimo, (pakartoja lietuvių kalba) nors vieną gyvenimą žingsnį tu pagyventum mano ir tada tu susiprastum, kodėl reikia gerbti patrulinę rinktinę. Pareigūnė: gerbti? Jūs man pagarbą išreiškėt labai gerą ant laiptų? Suspardėt mane kaip šunį, a? Pagarbą išreiškėt? Moteris: (nesigirdi ką sako). Pareigūnė: Žinot, aš dabar Jums ką pasakysiu, kad Jūs gausit protokolą už visą tai. Moteris: na ir kas? Pareigūnė: ir ką Jums čia visiškai, sako dar gerbt, Jūs nesuprantat, kas yra žodis „pagarba“, Jūs norėjot savo vieną dukrą palikti, dar bus informuotos vaikų teisės apie šitą visą dalyką, kad mama neblaivi, dabar mes turėtume ne Jūsų vaikams atiduot ją. Moteris: klausyk, mano vyras dirba patrulinėj rinktinėj. Pareigūnė: ir ką? Moteris: jis darė tokius neteisėtus dalykus Pareigūnė: aš nežinau kada jis dirbo, ar jis dar dirba, manęs tai visiškai nedomina, kas tas Jūsų vyras. Moteris: Jūs tokie bjaurybės esate toje patrulinėj rinktinėj, viena pagarba yra tiktai greitosios pagalbos medikams. GMP prieina prie moters, bando nuramint, prašo neįžeidinėt. Pareigūnė: Jūs kalbėkit toliau, žiūrėkit, Jūs galit toliau kalbėtis ir sau toliau straipsnius užsidirbinėt, kalbėkit, aš viską išklausysiu prašom, ką dar padarysit? labai gera dabar vietoje. Moteris: durna tu, durna esi. Pareigūnė: labai džiugu, ačiū labai už komplimentus. Daugiau reikšmingos informacijos tyrimui nenustatyta.

14. Apžiūrimas dar vienas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20230917-184032UTC+0300“, kurio dydis – 1,04 GB, trukmė – 27:46min. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kad vaizdo įrašas yra spalvotas, su garsu. Įvykis buvo užfiksuotas dienos metu, nuosavame name. Vaizdo įrašui pradėjus eiti, matoma, kad policijos pareigūnai kartu su GMP darbuotoju laiko moterį, uždeda jai antrankius. Moteris priešinasi, stumdosi, matoma, kad nukrenta pareigūno BODY kamerą. Kai moteris truputį nusiramino, pareigūnas su GMP darbuotoju nuveda ją į pirmą namo aukštą. Toliau girdima, kad ateina su pareigūne mergaitė. Moteris sako jai „tylėk, nieko nepasakok jiems“. Pareigūnė nueina kartu su GMP darbuotojais pas mergaitę, pareigūnas liko su moterimi, girdima, kaip ji keikiasi, sako „debilai bliat“, „urodai bliat“. Vėliau moteris sako „jau tikrai nusižudysiu“. Moteris atsistoja iš sofos, vis kartoja „dabar tikrai nusižudysiu“, nurodo pareigūnui atrakint antrankius, priešinasi, pareigūnas bando laikyt moterį. 04:37 min. moteris iš savo dešinės kojos suduoda pareigūnui į kairę koją, pareigūnas pagauna moters koją. Tuo metu atėjo pareigūnė kartu su GMP darbuotojais. GMP darbuotojas prieina prie moters, bando raminti moterį. Moteris sako, kad nenorėjo, kad pamatytų dukrą, GMP darbuotojas jai aiškina, kad jinai nepilnametė ir taip palikti ją vieną negalima, moteris sako „tu nežinai apie tai, kad aš kalbėjau su savo vyru, kuris sako, jam nesvarbu ant tų visų vaikų, tu įsivaizduoji ar ne? Aš gyvenu tiek metų ir auginu 4 vaikus“. GMP darbuotojas ramina moterį. Moteris sako, kad nekenčia pareigūnų, nes jos vyras dirbo policijoje. Toliau pareigūnas nueina į pirmą aukštą pakalbėti su mergaitė. Mergaitė duoda savo brolio, kuris atvažiuos pas mergaitę, telefono numerį, pareigūnas skambina broliui – vardu T.M., kuris praneša pareigūnui, kad atvažiuos už pusvalandį, pareigūnas paaiškino mergaitės broliui situaciją, užrašė mergaitės vardą, pavardę ir grįžo į pirmą aukštą, kur tarp moters ir pareigūnės vyksta pokalbis: Moteris: dura tu dura, va, tu kada išauginsi 4 vaikus, va tada tu suprasi (pasakė rusų kalba, vėliau pakartojo lietuvių kalba) kada 4 vaikus išauginsi ir jiems duosi, tada galėsi man žiūrėti į akis. Pareigūnas: žinot, auginti reikia dar ir taisyklingai, o ne su tokiu elgesiu. Moteris: taisyklingai buvo, klausykit, o kiek mes diplomų turim? Pareigūnė: daugiau už Jus. Pareigūnas: oi, žinokit, patikėkit, užtenka, čia nereikia diplomais lygintis. Pareigūnė: daugiau už Jus turim, taip daugiau, kad matot. Moteris: tai man parodyt visus diplomus? Pareigūnas: šaunuolė, ji irgi turi diplomus, džiaugiuosi, kad išsilavinusi moteris. Pareigūnė: jei išsilavinusi, Jūs taip nekalbėtumėt ir nesielgtum. Moteris: cha, tą patį galėčiau Jums atsakyti, jeigu Jūs būtumėt išsilavinę, Jūs taip nekalbėtumėt, bet kadangi pas Jus išsilavinimo labai žemas lygis. GMP darbuotojas bando nuraminti moterį. Pareigūnė pradėjo kalbėti su pareigūnu dėl protokolo, moteris, girdėdama, pasakė „nu, surašykit, apsišykit nachui, man jau nusispjaut, ką jūs parašysit iš tikrųjų“. Vėliau matoma, kad GMP darbuotojas klausinėja moters dėl jos darbo pobūdžio, ar neturės įtakos tai, kad moterį paguldys į psichiatrinę ligoninę. Moteris sako, kad ji ten pailsės, pati nori ten nuvažiuoti, sako, kad „vyras neprisijungia prie nieko“, jis nenorėjo išlaikyti šeimą. GMP darbuotojai bando nuraminti moterį, moteris po truputį nusiramina. Moteris pasakoja apie vyro darbą policijoje, kad dėl šito darbo jis negalvojo apie šeimą. Moteris su pareigūnais kalba apie policijos darbą. Vėliau moteris parodo pareigūnui, kad jis paimtų jos daiktus, parodo kur viskas yra. Moteris prašo kuo skubiau ją išvežti, GMP darbuotojas jai aiškina, kad jie turi sulaukti jos sūnaus. Vėliau matoma, kad pareigūnai išeina į lauką aptarti situaciją ir nueina iki tarnybinio automobilio. Daugiau reikšmingos informacijos tyrimui nenustatyta (b. l. 108-114).

16. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Būtinieji nusikalstamos veikos sudėties (BK 286 straipsnis) objektyvieji požymiai yra veika – pasipriešinimas ir veikos padarymo būdas – smurto panaudojimas. Smurtas prieš nukentėjusįjį panaudojamas dėl jo tarnybos pareigų ar funkcijų vykdymo. Policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos policijos įstatymas (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), kurio 21 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi – panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: 1) įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; 2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas. To paties įstatymo 25 straipsnio 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininkas, imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba įtariamam jų padarymu, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-628/2021).

17. Kaltinamoji J. A. teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymo. Įvertinus pačios kaltinamosios, nukentėjusios, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad kaltinamoji J. A. 2023 m. rugsėjo 17 d. apie 18:24 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), neleisdama policijos pareigūnams patekti į namo antrą aukštą, turint tikslą apžiūrėti, ar niekam iš antrame aukšte esančių žmonių nereikia pagalbos, stovėdama ant laiptų, elgėsi įžūliai, šaukė, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo tarnybines pareigas ėjusius policijos pareigūnus G. Š.-Š. ir Marių Skirmantą., į pareigūnų nurodymus nusiraminti nereagavo, aktyviais veiksmais (spardėsi kojomis, mosikavo rankomis) priešinosi vyriausiajai tyrėjai G. Š.-Š. bei pastarajai bandant ją sutramdyti, rankos kumščiu tyčia sudavė ne mažiau 2 kartus į kairę ranką, koja spyrė vieną kartą į pilvą bei du kartus koja spyrė į kairę ranką G. Š.-Š., tokiu būdu padarė nukentėjusiajai G. Š.-Š. poodines kraujosruvas kairiame žaste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

19. Kaltinamoji ir jos gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti J. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisme gautas kaltinamosios sūnaus T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymas perduoti kaltininkę jo atsakomybei pagal laidavimą.

20. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-196-697/2018 ir kt.).

28. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius patikslintu civiliniu ieškiniu (b. l. 88-95) prašo priteisti iš kalto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 769,65 Eur žalą dėl nukentėjusiajai išmokėtos ligos išmokos. Kaltinamosios gynėja prašo teismo tenkinti minėtą civilinį ieškinį iš dalies ir išieškoti iš kaltinamosios tik 177,61 Eur, nes, jos vertinimu, nukentėjusiosios nedarbingumas prasidėjo 2024 m. rugsėjo 20 d. ir nutrūko 2023 m. rugsėjo 23 d., kai ji pažeidė nedarbingumo režimą dėl dalyvavimo savo vestuvių ceremonijoje, todėl žala už likusias nedarbo dienas (iki 2023 m. spalio 2 d.) neturėtų būti skaičiuojama.

29. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. įvykio metu patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbinga nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. spalio 2 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius už šį laikinojo nedarbingumo laikotarpį nukentėjusiajai paskyrė 769,65 Eur dydžio ligos išmoką ir atskaičius privalomus mokesčius išmokėjo nukentėjusiajai. Šias aplinkybes patvirtina nedarbingumo pažymėjimai, pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas.

30. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis).

32. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2024 m. vasario 13 d. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad policijos pareigūnei G. Š.-Š. išmokėta 9 darbo dienų jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio (941,13 Eur ir 763,57 Eur neturtinės žalos) kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad kaltinamoji yra atsakinga už nukentėjusiajai padarytą žalą, todėl iš jos turi būti priteistas žalos atlyginimas regreso tvarka. Kaltinamosios gynėja prašo teismo atmesti minėtą civilinį ieškinį arba tenkinti jį tik iš dalies ir išieškoti iš kaltinamosios tik 282,34 Eur, nes, jos vertinimu, nukentėjusiosios nedarbingumas prasidėjo 2024 m. rugsėjo 20 d. ir nutrūko 2023 m. rugsėjo 23 d., kai ji pažeidė nedarbingumo režimą dėl dalyvavimo savo vestuvių ceremonijoje, todėl žala už likusias dienas iki 2023 m. spalio 2 d. neturėtų būti skaičiuojama. Be to, dėl neturtinės žalos dydžio sprendžia pati nukentėjusioji, su kuria 2024 m. sausio 9 d. sudarytas susitarimas dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ši žala jau 2024 m. sausio 9 d. atlyginta nukentėjusiajai, todėl nėra pagrindo Vilniaus AVPK papildomai skaičiuoti neturtinę žalą vien dėl to, kad valstybė draudžia policijos pareigūnus valstybės lėšomis.