Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovei A. J. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei A. J. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti jos darbovietėje, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatytos tvarkos, 2016 m. rugpjūčio 22 d. Per teismo nustatytą terminą ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas, todėl teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 str. 4 d., 285 ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 str. 2 d.).

Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje nustatyta, kad UAB „4finance“ ir A. J. 2012 m. lapkričio 26 d. nuotoliniu būdu per sistemą Vivus.lt sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9906965001 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 250 Lt, t. y. 72,41 Eur, kreditą 24 mėnesių terminui su 90,45 proc. dydžio metine palūkanų norma ir bendra vartojimo kredito kainos metine norma – 139,20 proc. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu, 2012 m. lapkričio 29 d. A. J. buvo suteiktas papildomas 200 Lt, t. y. 57,92 Eur, kreditas 24 mėnesių terminui su 84,30 proc. dydžio metine palūkanų norma ir bendra vartojimo kredito kainos metine norma – 125,80 proc., 2012 m. gruodžio 1 d. – papildomas 200 Lt, t. y. 57,92 Eur, kreditas 24 mėnesių terminui su 81,89 proc. dydžio metine palūkanų norma ir bendra vartojimo kredito kainos metine norma – 120,80 proc., 2012 m. gruodžio 5 d. – papildomas 350 Lt, t. y. 101,37 Eur, kreditas 24 mėnesių terminui su 80 proc. dydžio metine palūkanų norma ir bendra vartojimo kredito kainos metine norma – 116,90 proc. Iš viso ieškovė su atsakove susitarė dėl 1000 Lt, t. y. 289,62 Eur, kredito sumos. Ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė 2013 m. balandžio 18 d. sutartį vienašališkai nutraukė. Pasak ieškovės, A. J. liko skolinga jai 289,62 Eur dydžio nesumokėtą kredito sumą, 56,86 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 26 d. iki 2013 m. balandžio 18 d. (pagal nustatytą 80 proc. palūkanų normą) ir 459,11 Eur palūkanas po sutarties nutraukimo, apskaičiuotas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. Byloje duomenų, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą ieškovei sumokėjo, nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadai, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 str. l d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė savo prievolės grąžinti gautą kreditą ir sumokėti kitus susijusius mokėjimus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas ieškovei iš jos priteisti 289,62 Eur dydžio negrąžintą paskolos (kredito) sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.870 str. 1 d., 6.872 str. 1 d., 6.886 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 56,86 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 26 d. iki 2013 m. balandžio 18 d. (pagal nustatytą 80 proc. palūkanų normą) ir 459,11 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, apskaičiuotas nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. pagal sutarčių specialiojoje dalyje nustatytą 116,90 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, skaičiuotinas ne tik nuo negrąžintos paskolos sumos, bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų. Tarp šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 p. nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra pateikiama Sutarties specialiosiose sąlygose; 7.1 p. nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 p. nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo.

Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovė yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. p. numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento (CK 6.37 str. 3 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistinos 56,86 Eur mokėjimo palūkanos ir 112,09 Eur palūkanos (0,05 procento * 647 dienos (nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. sausio 26 d. – termino, kai turėjo būti grąžintas visas kreditas) nuo negrąžintos paskolos (kredito) sumos (289,62 Eur) su sutartinėmis palūkanomis (56,86 Eur), o likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų, susidariusių po kredito grąžinimo termino, priteisimo atmestina.

CK 6.37, 6.210 straipsniai numato atsakovės pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Todėl, esant ieškovės prašymui, tenkinant ieškinį, iš atsakovės priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (57 proc.) – 10 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.). Kitų ieškovės bylinėjimosi išlaidų teismas pagal bylos duomenis nenustatė.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovės nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų, 62 centų) negrąžintą paskolos sumą, 168,95 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų, 95 centų) palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 Eur (dešimties eurų) žyminio mokesčio dalį UAB „4finance“, kurios juridinio asmens kodas 301881644.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė A. J. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo turi teisę paduoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2-4 dalių reikalavimus.

Ieškovė UAB „4finance“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodama per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.