- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- 2-1110-464/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, T. S., B. G. J., V. C., N. R. C.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-701-232/2019 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, T. S. (T. S.), B. G. J., V. C., N. R. C. dėl restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir prokuroras) 2009-04-06 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pareiškimu (t. 1 b. l. 2–6) ir 2009-12-28 patikslintu pareiškimu (t. 3, b. l. 1–6) dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-30 sprendimo Nr. 2.7-79-16046, 2008-06-09 sprendimo Nr. 2.7-79-17368 ir sandorių dėl žemės sklypo perleidimo panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-01 sprendimu (t. 3, b. l. 41–50) prokuroro pareiškimą patenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-09 sprendimą Nr. 2.7-79-17368 toje dalyje, kuria atkuriant nuosavybės į buvusio savininko D. M. nekilnojamojo turto dalį T. S. buvo perduotas 4,20 ha vandens paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje prokuroro reikalavimus atmetė.
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-03 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-04-01 sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-04-26 nutartimi (t. 3, b. l. 127–129) administracinė byla pagal prokuroro pareiškimą perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui pagal teismingumą.
5. Perdavus bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, prokuroras, 2011-10-19 patikslinęs ieškinį (t. 4, b. l. 58–62), prašė:
5.1. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-30 sprendimo Nr. 2.7-79-16046 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui T. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 4,43 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini);
5.2. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-09 sprendimą Nr. 2.7-79-17368 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui T. S.“;
5.3. pripažinti negaliojančia 2009-04-17 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria T. S. pardavė 32,80 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), V. C.;
5.4. pripažinti negaliojančiu 2009-04-17 turto perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo T. S. perdavė 32,80 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), V. C.;
5.5. pripažinti negaliojančia 2009-06-02 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria N. R. C. ir V. C. pardavė 32,80 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje B. G. J.;
5.6. pripažinti negaliojančiu 2009-06-02 turto perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo N. R. C. ir V. C. perdavė 32,80 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), B. G. J.;
5.7. taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu, priteisti valstybei iš T. S. 50 000 Lt, kuriuos jis gavo pagal ginčijamą 2009-04-17 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį;
5.8. taikyti restituciją natūra, įpareigoti T. S. grąžinti valstybei 4,20 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
5.9. taikyti restituciją natūra, įpareigoti T. S. grąžinti valstybei 5,75 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią 8,94 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismas 2011-11-28 sprendimu (t. 4, b. l. 108–112) ieškinį patenkino:
6.1. panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-30 sprendimą Nr. 2.7-79-16046 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui T. S.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 4,43 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini);
6.2. panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-09 sprendimą Nr. 2.7-79-17368 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui T. S.“;
6.3. pripažino negaliojančia 2009-04-17 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria T. S. pardavė 32,80 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), V. C.;
6.4. pripažino negaliojančiu 2009 m. balandžio 17 d. turto perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo T. S. perdavė 32,80 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), V. C.;
6.5. pripažino negaliojančia 2009-06-02 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria N. R. C. ir V. C. pardavė 32,80 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje B. G. J.;
6.6. pripažino negaliojančiu 2009-06-02 turto perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo N. R. C. ir V. C. perdavė 32,80 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), B. G. J.;
6.7. taikė restituciją piniginiu ekvivalentu, t. y. priteisė valstybei iš T. S. 50 000,00 Lt;
6.8. taikė restituciją natūra, įpareigojant T. S. grąžinti valstybei 4,20 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat grąžinti valstybei 5,75 ha žemės, iš 8,94 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
6.9. priteisė iš atsakovų T. S. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) po 1 151,62 Lt iš kiekvieno žyminio mokesčio ir po 30,37 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-06-18 nutartimi (t. 4, b. l. 162–173) Vilniaus apygardos teismo 2011-11-28 sprendimą paliko nepakeistą.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-07 nutartimi (t. 5, b. l 54–64) Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-18 nutarties dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2011-11-28 sprendimo dalį dėl restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo panaikino ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; kitas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-18 nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2011-11-28 sprendimo dalis paliko nepakeistas.
Šalies argumentai
9. Prokuroras 2014-07-25 pareiškime (t. 5, b. l. 104–107) dar kartą patikslino ieškinio dalyką, teismo prašydamas taikyti restituciją natūra ir priteisti iš B. G. J. Lietuvos Respublikai 32,80 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), iš V. C. ir N. R. C. solidariai B. G. J. priteisti 14 481 Eur (50 000 Lt), o iš T. S. V. C. ir N. R. C. priteisti 14 481 Eur (50 000 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
10. Vilniaus apygardos teismas 2015-03-13 nutartimi (t. 5, b. l. 210–211) paskyrė ekspertizę dėl ginčo ežero vidutinės rinkos vertės 2009 m. nustatymo ir civilinę bylą sustabdė iki bus atlikta ši ekspertizė. Bylos nagrinėjimas atnaujintas Vilniaus apygardos teismo 2015-09-04 nutartimi (t. 6, b. l. 29).
11. Vilniaus apygardos teismo 2015-12-10 nutartimi (t. 6, b. l. 114–116) pakartotinai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. eCK-1619/2015 pagal pareiškėjo T. S. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjo T. S. motina M. A. M.-S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė dalį, t. y. 34,47 ha, ir 65 ha (duomenys neskelbtini) ežero, esančio (duomenys neskelbtini), nustatymo. Bylos nagrinėjimas atnaujintas Vilniaus apygardos teismo 2016-09-28 nutartimi (t. 6, b. l. 127).
12. Vilniaus apygardos teismo 2017-02-02 nutartimi civilinė byla vėl buvo sustabdyta iki Kauno apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. eI-900-644/2017, kurioje T. S. ginčijo NŽT Trakų skyriaus 2016-05-05 rašto, kuriuo T. S. informuotas, kad jo prašymas atkurti nuosavybės teises į jo motinai priklausiusią dalį (duomenys neskelbtini) ežero dalį nebus nagrinėjamas, nes pateiktas po Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – Atkūrimo įstatymas) nustatyto termino, ir NŽT direktoriaus 2016-07-17 sprendimo, kuriuo T. S. skundas dėl teritorinio skyriaus atsakymo atmestas, teisėtumą. Civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas Vilniaus apygardos teismo 2019-03-06 nutartimi (t. 6, b. l. 242–243).
Šalies argumentai
13. Atsakovas T. S. 2019-05-08 teismo posėdžio metu pateikė prašymą dar kartą stabdyti civilinę bylą. Prašymas grindžiamas tuo, kad jis, nesutikdamas su administracinių teismų sprendimais ir įgyvendindamas NŽT pasiūlymą bei Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintą teisę, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2019-04-30 prašymą dėl terminų atnaujinimo, kuriame teismo prašo atnaujinti T. S. terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos motinai M. A. M.-S. priklausiusią (duomenys neskelbtini) ežero, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises į šį turtą bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.
Atsiliepimas
14. Atsakovo teigimu, nagrinėjamoje byloje turėtų būti remiamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.145 straipsnio 2 dalimi, numatančią restitucijos netaikymo galimybę. Atsakovo T. S. padėtis restitucijos taikymo atveju nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, nes būtų pažeista jo teisė atkurti nuosavybės teises į jo šeimai priklausiusį nacionalizuotą turtą ((duomenys neskelbtini) ežerą). Administraciniam teismui atnaujinus terminus ir šioje byloje netaikant restitucijos būtų pasiektas Atkūrimo įstatymo tikslas – atkurti pažeistas nuosavybės teises, kitaip tariant atsakovui T. S. būtų pripažinta teisė atkurti nuosavybės teises į turtą, kuris priklausė atsakovo šeimai.
15. Pasak atsakovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2009 buvo išaiškinta, kad vien tai, jog pažeista asmens nuosavybės teisė atkurta ar kitaip atstatyta ne specialiojo įstatymo (Atkūrimo įstatymo) nustatyta tvarka, savaime nereiškia, kad egzistuoja viešasis interesas, sudarantis pagrindą iš asmens išreikalauti nekilnojamąjį turtą. Turi būti įrodyta, kad asmuo neteisėtai įgyvendino jam nepriklausančią teisę. Galimos situacijos, kai nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise įgyja asmuo, pagrįstai pretendavęs atkurti nuosavybės teises, tačiau ne specialiojo įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu atveju bus neteisinga, nepagrįsta, nelogiška ir neracionalu išreikalauti iš asmens turtą viešojo intereso sumetimais tiesiog tam, kad būtų įvykdytas to paties asmens pažeistų nuosavybės teisių atkūrimas specialaus įstatymo nustatytu tvarka. Toks aiškinimas grindžiamas tuo, kad pats savaime procedūrų atlikimas pagal Atkūrimo įstatymą nėra šio įstatymo tikslas. Šio įstatymo tikslas – atkurti pažeistas asmens nuosavybės teises, jeigu jos pažeistos ir jokiu kitu būdu neatkurtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2009).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
16. Vilniaus apygardos teismas 2019-05-23 nutartimi civilinę bylą Nr. 2-701-232/2019 sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-3454-809/2019.
17. Teismas nustatęs, kad atsakovas T. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos motinai M. A. M.-S. priklausiusią (duomenys neskelbtini) ežero, esančio (duomenys neskelbtini), dalį atkūrimo ir nuosavybės teises į minėtą turtą bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti (administracinės bylos Nr. eI-3454-809/2019), ir pažymėjęs, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra restitucijos taikymo klausimas, sprendė, jog bylos pagal T. S. prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti, kuri nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, išnagrinėjimas, toje byloje nustatyti faktai iš esmės gali turėti įtakos nagrinėjamos bylos tolimesnei eigai, joje sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo. Todėl bylos sustabdymas, teismo vertinimu, yra tikslingas ir būtinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-05-23 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo T. S. prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų, kurie pagrįstų objektyvias aplinkybes, kliudančias išspręsti civilinę bylą bei būtinybę sustabdyti civilinę bylą. Teismas nutartyje tik apsiribojo lakonišku teiginiu, kad atsakovo prašymo atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises išnagrinėjimas, byloje nustatyti faktai iš esmės gali turėti įtakos nagrinėjamos bylos tolimesnei eigai.
18.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmiau šią civilinę bylą nagrinėjant kasacine tvarka (bylos Nr. 3K-3-151/2014) konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog nuosavybės teisės ginčijamas aktais buvo atkurtos ir į buvusiems savininkams S. M. ir M. A. M.-S. iki nacionalizacijos priklausiusį nekilnojamąjį turtą, atsakovas tokių duomenų nepateikė. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas toje pačioje nutartyje konstatavo, kad žemesnės instancijos teismų procesinių sprendimų išvados dėl restitucijos taikymo padarytos neišnagrinėjus bylos baigčiai reikšmingų aplinkybių, ši bylos dalies esmė neatskleista, nurodė, kad teismų procesinių sprendimų dalys dėl restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo yra neteisėtos ir naikintinos, ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taigi galima teigti, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme jau anksčiau ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės (konstatuotas administracinių aktų ir sutarčių neteisėtumo faktas).
18.3. Teismas nevertino nuosavybės teisių atkūrimo ir sandorių negaliojimo institutų skirtingų tikslų ir šių institutų skirtumų. Nuosavybės teisių atkūrimo instituto tikslas – nustatyti privalomąsias sąlygas asmenims, pageidaujantiems atstatyti savo nuosavybės teises į nacionalizuotą ar kitaip neteistai suvisuomenintą turtą – tai asmenų, nekaltų dėl privataus turto nacionalizavimo ar kitokio jo neteisėto nusavinimo, teisių apsauga, visuomenės interesų nepažeidimas, jos poreikių tenkinimas. Sandorių negaliojimo instituto tikslas – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrinamas teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2004). Sandorių negaliojimo institutas yra savarankiškas ir visiškai nepriklausomas nuo nuosavybės teisių atkūrimo instituto. Neužbaigus ginčo dėl nuginčytų sandorių pasekmių, susidaro situacija, kai civilinėje apyvartoje yra pateisinami neteisėtų sandorių padariniai, t. y. paneigiamas teisinių santykių apibrėžtumas bei sandorių negaliojimo institutu siekiams teisėtumo įgyvendinimas.
18.4. Atsakovas T. S. šiuo metu neturi jokios subjektinės teisės į turtą (t. y. teisės prašyti atkurti nuosavybės teises į šį turtą), dėl kurio sprendžiamas restitucijos klausimas šioje byloje. Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykstantis procesas neturi reikšmės sustabdytai bylai, tik paties atsakovo teisėms ir interesams. Nuosavybės teisių atkūrimas bet kuriuo atveju nesukurs atsakovui nuosavybės teisių retrospektyviai, t. y. nelems jau pripažintų negaliojančiais administracinių aktų ir sandorių bei jų sukeltų pasekmių teisėtumo.
18.5. Skundžiama nutartimi sustabdydamas civilinę bylą jau trečią kartą, teismas pažeidė proceso koncentruotumo principą. Civilinė byla dėl restitucijos yra nagrinėjama daugiau nei penkerius metus. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta civilinė byla dėl sprendimų panaikinimo, sandorių, turto perdavimo–priėmimo aktų pripažinimo negaliojančiais buvo nagrinėjama nuo 2009-04-16 iki 2014-04-07, taigi šis civilinis ginčas, susijęs su viešuoju interesu, teisme lieka neišspręstas daugiau kaip 10 metų.
18.6. Visus kartus, kai byla buvo sustabdyta, paraleliai vykstančiuose ginčuose atsakovo T. S. atžvilgiu buvo priimti nepalankūs sprendimai. Reikšminga ir tai, kad 2019-05-08 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas negalėjo teismui paaiškinti, kodėl dėl termino atnaujinimo kreipėsi ne iš karto po 2016-05-05 NŽT Trakų skyriaus rašto, kuriuo atsakovas informuotas apie jo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo nenagrinėjimą. Šios aplinkybės leidžia įžvelgti atsakovo siekį piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir kuo labiau užvilkinti civilinį procesą.
18.7. Atsakovo prašymo sustabdyti bylą argumentą, kad vien valstybės institucijų neteisėti veiksmai lėmė administracinių aktų ir sandorių pripažinimą negaliojančiais, paneigia kasacinio teismo nustatyta aplinkybė, kad imperatyvioji įstatymo norma buvo pažeista dėl atsakovo T. S., jo atstovo nesąžiningų veiksmų. Atstovas žinojo, į kokio dydžio žemės plotą nuosavybė gali būti atkuriama, tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracijai nepateikė informacijos apie kitoje apskrityje priimtus sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo atsakovui T. S. į D. M. turėtą žemę. Be to, kasacinis teismas 2014-04-07 nutartyje atkreipė dėmesį į bylos duomenis, rodančius atsakovo (jo atstovo) nesąžiningumą nuosavybės teisių atkūrimo procese.
Atsiliepimas
19. Atsakovas T. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019-05-23 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas analogiškais jo pateiktame prašyme sustabdyti bylą nurodytais argumentais, taip pat tokiais argumentais:
19.1. Šiuo metu byloje yra susiklosčiusi tokia situacija, kad teismai panaikino administracinius aktus, kuriais nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos jau buvo atkūrusios nuosavybės teises į šią (duomenys neskelbtini) ežero dalį (kaip į seneliui D. M. priklausiusią žemę), tačiau restitucijos klausimas iki šiol nėra išspręstas ir yra nagrinėjamas šioje sustabdytoje byloje. Tačiau atsakovas T. S. yra kreipęsis į NŽT su prašymu atkurti nuosavybės teises į tą pačią (duomenys neskelbtini) ežero dalį (kaip į motinai M. A. M.-S. priklausiusią žemę), t. y. į tą pačią dalį, dėl kurios restitucijos klausimas yra nagrinėjamas šioje civilinėje byloje.
19.2. Administraciniam teismui atnaujinus prašomus atnaujinti terminus, susiklostytų situacija, kad atsakovui T. S. būtų pradėta nuosavybės teisių atkūrimo į tą pačią (duomenys neskelbtini) ežero dalį, dėl kurios restitucijos klausimas yra sprendžiamas šioje civilinėje byloje. Kitaip tariant, pradėjus nuosavybės teisių atkūrimo bylą, procesas dėl tos pačios žemės restitucijos taptų beprasmis.
19.3. Pati aplinkybė, kad teismo procesas užtruko, per se (savaime) negali būti laikoma priežastimi atmesti prašymą dėl bylos sustabdymo, ypatingai tuo atveju, jeigu nuo kitos bylos išnagrinėjimo rezultato priklauso ir nagrinėjamos bylos baigtis.
19.4. Atsakovui nesutinkant su NŽT Trakų skyriaus 2016-05-06 rašte nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas nebuvo pateikęs prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo (atsakovas dar 1999 metais buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ežerą nenurodant buvusio savininko), atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas šį raštą panaikinti ir NŽT Trakų skyrių įpareigoti pradėti nuosavybės teisų atkūrimo bylą. Tačiau tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-02-20 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-83-492/2019 priėmimo buvo konstatuota, kad prašymas nėra pateiktas. Todėl atsakovo kreipimąsi dėl terminų atnaujinimo į administracinį teismą ne 2016 metais po NŽT Trakų skyriaus atsakymo gavimo, o būtent 2019 metais lėmė objektyvios aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl civilinės bylos sustabdymo pagrindų
20. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 str. 1 d.). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą; tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo iniciatyva, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų prašymo pagrindu.
21. Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013).
22. CPK 164 straipsnyje įtvirtinti faktultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kiekvienu konkrečiu atveju individualiai sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, taigi bylą teismas turi teisę sustabdyti jei pripažįsta esant būtinu (CPK 164 str. 4 p.). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla iš esmės galėtų būti stabdoma dėl kitos nagrinėjamos teisme bylos ir remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą.
23. Pažymėtina, kad visais atvejais ši teismo diskrecijos teisė turi būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą bei asmens teisės, kad bylą teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (CPK 2 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). Pagal suformuotą teismų praktiką teismas spręsdamas, ar yra pagrindas stabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį, turi išsiaiškinti, ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo požiūriu, o toks teismo sprendimas turi būti aiškiai ir pagrįstai motyvuotas, kad atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-684/2013).
Dėl sąlygų ir pagrindo nagrinėjamos bylos sustabdymui
24. Atsakovas T. S. prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. kai negalima išnagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė remdamasis kitu – CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu fakultatyviuoju pagrindu (kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina), nurodydamas, kad byla stabdytina iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-3454-809/2019.
25. Būtinybę stabdyti civilinę bylą pirmosios instancijos teismas grindė iš esmės vieninteliu atsakovo T. S. prašymo teiginiu, kad administraciniam teismui tenkinus jo prašymą ir atnaujinus terminus, būtų tęsiamos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros į tą patį turtą, kurio restitucijos klausimas yra sprendžiamas šioje civilinėje byloje. Todėl darė išvadą, kad minėtos administracinės bylos išnagrinėjimas, joje nustatyti faktai, iš esmės gali turėti įtakos nagrinėjamos bylos tolimesnei eigai, t. y. sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada stokoja pagrįstumo ir yra kritikuotina nepakankamo jos motyvavimo aspektu, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos proceso trukmę ir joje anksčiau ne kartą atliktus bylos stabdymo (įvairiais pagrindais) procesinius veiksmus.
26. Sutiktina su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-07 nutartyje Nr. 3K-151-2014, priimtoje kasacine tvarka nagrinėjant šią civilinę bylą, jau yra konstatavęs administracinių aktų ir ginčytų sutarčių neteisėtumo ir jų negaliojimo faktus, taigi administraciniame teisme išnagrinėtos bylos bet koks rezultatas (tiek palankus, tiek nepalankus atsakovui) nelems kitokio negaliojančiais jau pripažintų administracinių aktų bei sandorių teisėtumo vertinimo.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija minėtoje 2014-04-07 nutartyje nurodė, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai procesiniuose sprendimuose išdėstytais motyvais pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus panaikinti administracinius aktus ir pripažinti sandorius negaliojančiais, tačiau, tai pripažinę ir spręsdami dėl negaliojančių sandorių padarinių, nenagrinėjo bei neįvertino, ar prokuroro pasirinktas restitucijos būdas visiškai apgina viešąjį (valstybės) interesą, nes, pirma, bylos duomenimis, neteisėtai grąžintos ir parduotos žemės vertė gali būti daug didesnė, negu nurodyta pripažintose negaliojančiomis sutartyse, antra, išieškojimas priteistos 50 000 Lt sumos iš kitoje valstybėje gyvenančio T. S. gali būti teisine prasme suvaržytas ar netgi negalimas. Dėl to nurodė, kad teismai, spręsdami dėl negaliojančių sandorių padarinių, turėjo svarstyti bei spręsti, ar nėra juridinio pagrindo atkurti žemės teisinį statusą, buvusį iki neteisėtų administracinių aktų priėmimo, t. y. taikyti restituciją natūra ir grąžinti neteisėtais sandoriais perleistą žemę valstybei.
28. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teismai netyrė byloje esančių įrodymų dėl žemę įgijusių asmenų veiksmų ir iš esmės nesprendė dėl jų nesąžiningumo, t. y. nenagrinėjo ir nevertino, ar byloje surinkti įrodymai nėra pakankami pripažinti, kad V. C. ir B. J., įgydami žemę, buvo nesąžiningi. Pažymėjo, kad tik nuosekliai ištyrus faktines aplinkybes dėl žemę įgijusių asmenų sąžiningumo ir tinkamai kvalifikavus jų veiksmus spręstina dėl teisingo ir visiško valstybės interesų gynimo. Konstatuodama, kad teismų procesinių sprendimų išvados dėl restitucijos taikymo padarytos neišnagrinėjus bylos baigčiai reikšmingų aplinkybių, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šios bylos dalies esmė neatskleista, todėl teismų procesinių sprendimų dalys dėl restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo yra neteisėtos ir naikintinos, o ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 str.).
29. Teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai bei konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 str.). Tai reiškia, kad viskas, kas yra nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-10-01 nutarimas). Taigi teismo procesinio sprendimo privalomumas, be kita ko, reiškia, kad jame esančių nurodymų turi paisyti visi asmenys, net ir nedalyvavę nagrinėjant bylą, tuo labiau jis privalomas dalyvaujantiems byloje asmenims.
30. Kasacinio teismo nutartis ar nutarimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 str. 3 d.), o kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.). Kaip matyti iš to, kad aptarta pirmiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011-11-28 sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-18 nutarties dalis, kuriomis prokuroro ginčyti administraciniai aktai panaikinti, pirkimo–pardavimo sutartys ir priėmimo–perdavimo aktai pripažinti negaliojančiais, panaikindamas tik sprendimo ir nutarties dalis dėl restitucijos taikymo piniginiu ekvivalentu ir bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti grąžino tik dėl restitucijos taikymo. Vadinasi, kasacinio teismo nutartimi yra privalomai išaiškinta, kad restitucija šioje byloje turi būti taikoma.
31. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad pagal CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, sprendimui (nutarčiai) įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nei gali iš naujo reikšti teisme tuos pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu, nei gali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi nagrinėjamoje byloje jau konstatuoti faktai dėl administracinių aktų ir sandorių negaliojimo dėl savo res judicata (galutinai išspręstas teismo klausimas) reikšmės negali būti pakeisti niekaip kitaip, nebent, nustačius teisinį pagrindą ši civilinė byla būtų atnaujinta ir būtent joje priimtas kitoks procesinis sprendimas (nutartis) (CPK 366 str.). Kitoje byloje administracine ar civiline tvarka nagrinėjamoje byloje negali būti paneigti šioje byloje įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais jau konstatuoti faktai dėl sandorių negaliojimo ir restitucijos taikymo.
32. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad atsakovas T. S. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame prašyme administracinėje byloje Nr. eI3454-809/2019 teismo prašo atnaujinti pareiškėjui T. S. terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos jo motinai M. A. M.-S. priklausiusią (duomenys neskelbtini) ežero, esančio (duomenys neskelbtini), dalį bei atnaujinti pareiškėjui terminą pateikti nuosavybės teises į šį turtą bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-09-19 nutartimi minėta administracinė byla perduota nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui.
33. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas pirmiau priimtų ir jau nuginčytų administracinių aktų bei sandorių negaliojimo padarinių taikymo klausimas – prokuroro patikslintu pareiškimu teismo prašoma taikyti restituciją natūra ir priteisti iš B. G. J. Lietuvos Respublikai 32,80 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iš V. C. ir N. R. C. solidariai B. G. J. priteisti 14 481 Eur (50 000 Lt), o iš T. S. priteisti V. C. ir N. R. C. 14 481 Eur (50 000 Lt).
34. Kaip matyti, visiškai nesutampa lyginamų bylų pareiškimo (prašymo) dalykas ir pagrindas. Šioje civilinėje sprendžiama dėl restitucijos panaikinus administracinius aktus, kuriais nuosavybės teisės atsakovui T. S. į buvusio savininko D. M. (atsakovo senelio) turėtą žemę buvo atkurtos viršijant Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą 150 ha ribą, pripažinus negaliojančiais žemės sklypo, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, perleidimo sandorius. Tuo tarpu administracinėje byloje yra nagrinėjamas atsakovo T. S. prašymo atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus (atitinkamai, 2001-12-31 ir 2003-12-31) pašymui atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti pagrįstumas. Kitaip tariant, atsakovas T. S. administracinėje byloje teismo prašo atnaujinti terminus iš esmės pradiniams dokumentams, pagal kuriuos, teismui galimai atnaujinus terminus, būtų pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo į atsakovo motinos iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, kaip teigia atsakovas – į tą pačią dalį, dėl kurios restitucijos sprendžiamas klausiamas šioje byloje, procesas.
35. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nutartyje visiškai nemotyvavo, kokios esminės įtakos sprendimo civilinėje byloje priėmimui gali turėti administracinės bylos dėl terminų atnaujinimo išnagrinėjimas. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Toks nemotyvuotas bylos sustabdymas, juolab kad stabdoma ketvirtą kartą (pirmą kartą dėl ekspertizės atlikimo, likusius tris dėl atsakovo T. S. inicijuotų teisminių procesų kitose bylose), leidžia pagrįstai abejoti atitikimu proceso operatyvumo ir koncentruotumo principams.
36. Tuo tarpu restitucijos (ne)taikymo klausimas yra šios civilinės bylos ginčo dalykas, dėl kurio pasisakys pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje. Todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su konkrečiu restitucijos (ne)taikymo būdu ir atsakovų (ne)sąžiningumu. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors tam tikrą faktinį ryšį tarp nagrinėjamo ginčo ir administracinės bylos Nr. eI-3454-809/2019 ir būtų galima įžvelgti, tačiau nagrinėjamu atveju jo aiškiai nepakanka bylos sustabdymo institutui taikyti.
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo 2019-05-23 nutartis naikintina ir prašymo dėl bylos sustabdymo klausimas išspręstinas iš esmės, atsisakant tokį T. S. prašymą tenkinti (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo T. S. (T. S.) prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.