Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta paskirta bausmė vienu trečdaliu ir paskirta M. P. sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. balandžio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), socialiniame tinklapyje facebook.com patalpinęs skelbimą apie neva už 800 Lt (231,70 €) parduodamą judriojo ryšio telefoną „Apple iPhone 5“, 2014 m. rugpjūčio 18 d. su juo interneto žinutėmis susisiekusiam M. D. S. pažadėjo šį „Apple iPhone 5“ telefoną parduoti už 800 Lt (231,70 €), pinigus nurodydamas pervesti į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, o M. D. S. interneto banku iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, atlikus pinigų pervedimą, jis 790 Lt (228,80 €) 2014 m. rugpjūčio 19 d. apie 9.40 val., išsigrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei 10 Lt (2,90 €) paliko sąskaitoje, tačiau telefono M. D. S. neišsiuntė, nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. kontaktus su M. D. S. nutraukė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam Mantui D. S. priklausančius 800 Lt (231,70 €).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir dėl kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad M. P. internetinėje svetainėje patalpino skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, telefono pirkėjas susisiekė su M. P., šis pažadėjo pirkėjui gavęs pinigus išsiųsti telefoną pirkėjui, tačiau M. P. gavęs pinigus nei iškarto, nei vėliau pirkėjui telefono neišsiuntė, pinigų negrąžino. Šios aplinkybės rodo, kad M. P. suprato, jog pinigus iš M. D. S. gavo už parduodamą telefoną, suvokė savo pareigą jam išsiųsti telefoną arba grąžinti pinigus, tačiau telefono neišsiuntė, pinigų pirkėjui negrąžino ir tokiu būdu apgavo M. D. S. bei neteisėtai pasisavino jam priklausantį turtą. Byloje nėra jokių duomenų leidžiančių pagrįstai manyti, kad nuteistasis M. P. realiai ketino M. D. S. grąžinti iš jo gautus pinigus ir to padaryti negalėjo dėl to, kad buvo sulaikytas. Tai, kad vėliau M. P. tėvas nukentėjusiajam M. D. S. atlygino padarytą žalą pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kolegija remdamasi pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma konstatuoja, kad nuteistojo M. P. veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam M. P., teismas atsižvelgė į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas įvardija dvi atskiras sunkinančias aplinkybes, iš kurių viena yra savanaudiškos paskatos. Savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Pažymėtina, kad kai kuriose BK specialiojoje dalyje įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse savanaudiškos paskatos ar turtinė nauda yra nustatytos kaip pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį būtina įrodyti kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą straipsnį. Tokiu atveju teismas į tokią aplinkybę, kuri numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, skirdamas bausmę neatsižvelgia (BK 60 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu kitos nusikalstamos veikos savo esme yra savanaudiškos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudą, todėl asmeniui skiriant bausmę už šias veikas savanaudiškų paskatų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės papildomai nustatyti nereikia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2012).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo M. P. padarytas nusikaltimas yra turtinio pobūdžio, jį darydamas nuteistasis siekė ir gavo turtinės naudos, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą jis padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ši nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė naikintina.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais bausmių skyrimo kriterijais ir įvertinęs tai, kad panaikinta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, daro išvadą, kad būtina iš naujo išspręsti bausmės skyrimo nuteistajam M. P. klausimą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę nuteistajam M. P. atsižvelgia į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą ir atlygino nusikaltimu padarytą žalą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nuteistasis M. P. yra neįgalus (nustatytas 40 % darbingumo lygis), dirbo, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, turi mažametį vaiką, padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, praeityje teistas už tokių pačių veikų padarymą, teistumas neišnykęs, buvo atidėtas bausmės vykdymas, daug kartų baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, tai kolegijos vertinimu rodo, nuteistojo požiūrį į jam skiriamas poveikio priemones, nenorą laikytis įstatymų ir visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti nuteistajam skyrus laisvės atėmimo bausmę, aiškiai trumpesniam terminui nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis M. P. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam M. P. skirta bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, ypatingai atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis M. P. per gana trumpą laiko tarpą buvo nuteistas 6 kartus, kad nusikalstamas veikas darė ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nusikalstamas veikas darė sistemingai, ir jam skiriamos bausmės nepasiekė keliamų tikslų, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo subendrinti jam skirtas bausmes, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad dėl atsakomybę švelninančio baudžiamojo įstatymo nuteistajam M. P. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės yra švelninamos, taip pat jam skirtos bausmės buvo bendrinamos Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi, daro išvadą, kad šioje byloje subendrinti nuteistajam skirtų bausmių nėra galimybių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas M. P. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, teisėtai ir pagrįstai M. P. pripažino kaltu padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą, tačiau nepagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų) ir dėl to paskyrė neteisingą bausmę, dėl šių priežasčių Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti M. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

M. P. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtą bausmę pakeisti ir M. P. skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems mėnesiams). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu M. P. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.