- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-08
- Bylos Nr.
- T-283-888/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16489-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaida Baumilė, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- K. R.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius
- Kategorijos
- 2.1.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Vaidos Baumilės, Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus teikimą dėl išlaidų priteisimo iš nuteistojo K. R. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 27 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu K. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir jam paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vytauto Gatavecko ir nukentėjusiojo Ž. K. apeliaciniai skundai atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 12 d.
Kauno apygardos teisme 2025 m. lapkričio 19 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 27 d. pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini),kurioje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. kovo 27 d. gavo advokato Arnoldo Blaževičiaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą L. R., M. R. pagal 2025 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 14.1.2.1 punktu, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 558,33 Eur.
Atsiliepimas
Nuteistasis, jo gynėja ir prokuroras apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimo nagrinėjimą teisme, buvo informuoti išsiunčiant 2025 m. lapkričio 20 d. pranešimus. Atsiliepimų, prašymų, pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo K. R. išieškotinos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad, be kita ko, teismas priimdamas nuosprendį arba nutartį, juose turi pasisakyti ir dėl proceso išlaidų atlyginimo. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-336-870/2020). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turi pateikti bylos nagrinėjimo teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, toks prašymas turi būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-76-453/2017).
Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pavedimu nukentėjusių nepilnamečių L. R. ir M. R. atstovu buvo paskirtas advokatas Arnoldas Blaževičius. Jis dalyvavo 2025 m. vasario 11 d., 2025 m. kovo 4 d., 2025 m. kovo 27 d. teisiamuosiuose posėdžiuose. Pirmą kartą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 27 d. pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepilnamečiams nukentėjusiesiems L. R. ir M. R. teikiant teisinę pagalbą teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Kauno apygardos teisme buvo gauta 2025 m. kovo 27 d., tačiau jau po to, kuomet įvyko 2025 m. kovo 27 d. 09.00 val. teisiamasis posėdis, kuriame teismas paskelbė išeinantis priimti galutinio procesinio sprendimo šioje baudžiamojoje byloje, t. y. kuomet įrodymų tyrimas teisme jau buvo baitas. Taigi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo buvo pateiktas pavėluotai. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendyje šis klausimas buvo paliktas nenagrinėtu. Vėliau analogiški Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimai buvo pateikti atitinkamai 2025 m. gegužės 29 d., tačiau tuo metu Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, bei dar kartą šis prašymas buvo gautas 2025 m. lapkričio 19 d., kuomet paminėtas nuosprendis jau buvo įsiteisėjęs.
BPK 361 straipsnyje yra įtvirtinta, kad nuosprendžio vykdymo metu teismas turi teisę nuosprendžio vykdymo metu išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendžio vykdymo metu teismas turi teisę priimti sprendimą, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 straipsnio 4 dalis). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip jau minėta, šioje baudžiamojoje byloje nepilnamečius nukentėjusiuosius L. R. ir M. R. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas Arnoldas Blaževičius. Kiekvienu konkrečiu atveju klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir išieškojimo iš nuteistojo sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į visas šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo finansinė padėtis yra itin sudėtinga, o nepilnamečių nukentėjusiųjų patirtas atstovavimo išlaidas iš jo išieškoti būti neteisinga ir neproporcinga. Nors Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu K. R. yra nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme ir iš nuteistojo nutarta nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą (atitinkamai 4 000 Eur, 5 000 Eur bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginamos sumos, 49 000 Eur ir 49 000 Eur), tačiau K. R. yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, net ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nebus sulaukęs pensinio amžiaus, tad turės galimybę įsidarbinti ir gauti pajamas, be to, galimybė dirbti yra numatyta ir atliekant laisvės atėmimo bausmę. Iš Sodra duomenų bazės išrašo matyti, kad jis dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. gruodžio 13 d., duomenų apie jo darbo pabaigą šioje jo mirusios sutuoktinės įmonėje, baudžiamojoje byloje nėra.
Be kita ko, ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nuteistajam buvo skirtas ir pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas bendrosios jungtinės sutuoktinių (K. R. ir mirusiosios G. R.) nuosavybės teise priklausančiam turtui: 1. keleiviniam automobiliui „Honda Civic“; 2. butui/patalpai – butui, esančiam (duomenys neskelbtini). žemės sklypui ir jame esantiems pastatams, adresu (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti civilinių ieškinių atlyginimą. Tai, kad žemės sklypas ir jame esantys pastatai bei butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o tai reiškia, kad tam tikra dalis turto priklauso ir nuteistajam, patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro išrašai. Taip pat, iš AB „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad nuteistajam priklauso ir kilnojamasis turtas – automobilis „Honda Civic“. Taigi, nors šiuo atveju nuteistojo darbinė padėtis nėra stabili, tačiau jis turi turto, tad teismas negali daryti išvados, kad jo turtinė padėtis yra itin prasta. Juolab, šioje baudžiamojoje byloje advokatas Arnoldas Blaževičius atstovavo nuteistojo nepilnamečius vaikus, kurie neabejotinai patys savarankiškai negalėjo apginti savo teisių ir teisėtų interesų, o nusikalstamą veiką įvykdė jų šeimos narys – tėvas, prieš kitą šeimos narį – mamą.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visas aukščiau įvardintas aplinkybes, spręstina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteistinos iš nuteistojo. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis turės galimybę realiai atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas susidariusias už nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovavimą pirmosios instancijos teisme, o priverstinis šių išlaidų išieškojimas iš nuteistojo taip pat būtų įmanomas, o šių išlaidų priteisimas neprieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl jos iš išieškotinos iš nuteistojo K. R..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
iš nuteistojo K. R. valstybės naudai išieškoti 558,33 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 33 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atstovaujant nepilnamečius nukentėjusiuosius L. R. ir M. R..
Išaiškinti K. R., kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: „Swedbank“, AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.