Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ekosala“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-46-368/2011 pagal ieškovų J. V., R. V., R. S., B. K., T. L., I. L., A. B., A. K., S. D., J. D. (J. D.), J. A., J. N., E. S., J. S. (J. S.), uždarosios akcinės bendrovės „Sidlita“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sanebas“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl daikto trūkumų pašalinimo išlaidų kompensavimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje – J. D., Č. D., E. R., J. G. V., V. E. G., A. N. (A. N.), I. M. (I. M.), uždaroji akcinė bendrovė „Abaga“ (buvusi individuali įmonė „Turto verslo spektras“) ir uždaroji akcinė bendrovė „Statybos inžinierių grupė“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Statversas“, uždaroji akcinė bendrovė „Projektana“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Elwo“, uždaroji akcinė bendrovė „Viremidos statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltresta“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Junkvila“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai, prieš sudarydami ginčo statinio patalpų pirkimo – pardavimo sutartis, turėjo galimybę apžiūrėti nurodytas patalpas, dėl kurių kokybės nepareiškė pretenzijų. Be to, ginčo pastatas 2008 m. kovo 21 d. buvo pripažintas tinkamu naudoti, o 2008 m. spalio 31 d. perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad UAB „Vitės valdos“ (gyventojų pasirinktas namo administratorius), perimdamas ginčo statinio bendrojo naudojimo patalpas ir konstrukcijas, atidžiai apžiūrėjo nurodytą statinį, dėl kurio taip pat nepareiškė pretenzijų. Dėl nurodyto atsakovui nekyla atsakomybė už ginčo statinio trūkumus pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį. Teismas nekompetentingai išnagrinėjo eksperto L. Ustinovičiaus specialiųjų žinių ribas, pagal kurias paminėtas ekspertas galėjo atlikti tik projekto dalies, t. y. pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, ekspertizę, dėl ko nurodytas teismo ekspertas, atlikdamas STR 1.06.03:2002 6.7 punkte numatytą projekto bendrąją ekspertizę, viršijo savo specialiųjų žinių ribas.Teismo eksperto specialiųjų žinių trūkumas atsispindi teismo ekspertizės akte, kuriame netinkamai vertinami norminiai teisės aktai, neišnagrinėta statybos darbų dokumentacija, sudaryta preliminari numatomų atlikti darbų sąmata, neturint pakankamai specialiųjų žinių, netinkamai pritaikyti sąmatiniai įkainiai, 10 kartų padidinti numatomų atlikti darbų kiekiai, tačiau teismas be pagrindo nevertino trečiojo asmens atstovo A. S., turinčio teismo eksperto kvalifikaciją, paaiškinimų dėl paminėtų neteisingų teismo ekspertizės išvadų (CPK 218 str.). Apygardos teismas, vertindamas teismo ekspertizės aktą, kaip vienintelį ir neginčijamą aukštesnės galios įrodymą, pažeidė civilinio proceso taisykles ir nukrypo nuo teismų praktikos, nepaneigdamas trečiojo asmens atstovo argumentų. Teismas nenurodė motyvų, kodėl atsakovo byloje turėtos atstovavimo išlaidos buvo nepagrįstai sumažintos iki 3 500 Lt su PVM, o ieškovo – įvertintos 4 000 Lt su PVM suma. Be to, atsakovui iškėlus bankroto bylą, priešpriešiniai piniginiai užskaitymai negalimi, todėl teismas neturėjo pagrindo įskaičiuoti atsakovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą į ieškovams priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.), o tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę, kurią atlieka teismo ekspertas, o eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte (CPK 212 str., 216 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, susijusias su ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumu, bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjas privalo patvirtinti perduodamų daiktų kokybę, nepaisant to, ar toks patvirtinimas (garantija) numatytas, ar ne pirkimo – pardavimo sutartyje (CK 6.317 str. 1-2 d.). Be to, CK 6.333 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Taigi pardavėjo pareiga – užtikrinti parduodamų daiktų kokybę, o pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 str. 3 d.), taip pat pardavėjas neatsako už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 str. 2 d.).

CK 6.399 straipsnio nuostatomis, jeigu pagal nekilnojamojo daikto prikimo – pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos CK 6.334 straipsnio taisyklės (išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu), tarp jų pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jeigu juos įmanoma pašalinti (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.).

Bylos duomenimis, 2008 m. kovo mėnesį atsakovas baigė statybą daugiabučio namo su administracinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), kuris 2008 m. kovo 21 d. buvo pripažintas tinkamu naudoti pagal nurodyto statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-75-(14.7) (1 b. t., 119-123 l.). Laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 2 d. iki 2008 m. birželio 26 d. atsakovas pardavė ieškovams ginčo statinyje esančias patalpas (butus su rūsiais ir bendro naudojimo patalpomis bei administracines patalpas), kurios yra netinkamos kokybės (1 b. t., 9-25, 28, 31-65, 96-98 l.; 2 b. t., 3-80 l.). Pirkimo – pardavimo sutarčių, kurių pagrindu ieškovai įsigijo ginčo statinio patalpas, 4.1.3 punktuose atsakovas patvirtino, jog parduodamo turto (ginčo statinio patalpų) kokybė atitinka sutarčių sąlygas, jog šis turtas tinkamas naudoti pagal paskirtį; be to, pirkimo – pardavimo sutarčių 4.3 punktų nuostatomis, atsakovas atsako už parduoto turto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki šių sutarčių pasirašymo dienos arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šių sutarčių pasirašymo dienos (1 b. t., 31-65 l.; 2 b. t., 3-80 l.).

Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apygardos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos įrodymus (tarp jų ginčo statinio patalpų pirkimo – pardavimo sutartis, 2008 m. birželio 20 d. gyventojų, tarp jų ieškovų, prašymą pašalinti ginčo statinio defektus (išsiųstas atsakovui, VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ ir valstybinėms institucijoms), 2008 m. liepos 17 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, UAB „Statybų techninė priežiūra“ 2008 m. rugsėjo 5 d. ginčo statinio vizualinės apžiūros aktą, 2008 m. kovo 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-75-(14.7), 2008 m. spalio 31 d. atsakovo ir UAB „Viltės valdos“ sudaryto perdavimo – priėmimo aktą, UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ atliktą 2006 m. gruodžio 19 d. ginčo statinio projekto bendrosios ekspertizės aktą Nr. EY-02-2006-02, 2010 m. spalio 15 d. ginčo statinio statybos defektų teismo ekspertizės aktą, šalių paaiškinimus), turėjo pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju ieškovai turi teisę reikalauti, kad atsakovas kompensuotų ginčo statinio trūkumų pašalinimo išlaidas, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, šalinančių jo atsakomybę dėl ieškovams perduoto netinkamos kokybės daikto (1 b. t., 9-28, 31-65, 96-98, 119-123 l.; 2 b. t., 3-80, 106-108 l.; 4 b. t., 144-147 l.; CK 6.334 str. 1 d. 3 p., 6.399 str.; CPK 176-178 str., 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovas yra atsakingas už ginčo statinio trūkumus. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo statinio defektai atsirado po šio statinio perdavimo ieškovams dėl netinkamo patalpų naudojimo ar trečiųjų asmenų kaltės, taip pat nėra įrodymų, jog pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu ieškovai žinojo (negalėjo nežinoti) apie ginčo statinio trūkumus, o tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str., 185 str., 314 str.).

Taigi pagrįsta teismo išvada, jog, ieškovams, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 2 d. iki 2008 m. birželio 26 d. įsigijus patalpas, esančias ginčo statinyje, ginčo statinys buvo su trūkumais, o ieškovai, kurie nėra statybos srities specialistai, negalėjo pastebėti šių trūkumų. Nurodytų aplinkybių nepaneigia nei 2008 m. kovo 21 d. ginčo statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, nei atsakovo ir UAB „Vitės valdos“ sudarytas priėmimo – perdavimo aktas.

Apygardos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo pagrindo remtis ginčo statinio statybos defektų teismo ekspertizės (kuri buvo paskirta 2009 m. lapkričio 12 d. teismo nutartimi, kurią atliko teismo ekspertas L. Ustinovičius) akto duomenimis (CPK 218 str., segtuvas su teismo ekspertizės aktu).

Pažymėtina, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (CPK 218 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010).

Nagrinėjamu atveju teismas tinkamai įvertino eksperto išvadą, pagrįstai nurodė, kad teismo ekspertas L. Ustinovičius buvo kompetentingas atlikti ginčo statinio statybos defektų teismo ekspertizę, kuriam teismo nutartimi buvo pavesta ją atlikti (4 b. t., 112-113 l.). Teismas teisingai nustatė, jog pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Teisingumo ministro įsakymą Nr. 1R-457 nurodytas teismo ekspertas turi teisę atlikti statinio projekto ekspertizę bei statinio dalinę ekspertizę, t. y. visas projekto ekspertizės rūšis (Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 “Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė” 6.5 p.). Juolab kad pirmosios instancijos teisme atsakovas neprieštaravo, jog teismo ekspertizę atliktų ieškovo pasiūlytas teismo ekspertas L. Ustinovičius, taip pat nereiškė nušalinimo nurodytam teismo ekspertui (CPK 67 str.). Be to, atsakovas neprašė iškviesti į teismo posėdį teismo ekspertą L. Ustinovičių ir jį apklausti, nepateikė klausimų dėl jo atliktos teismo ekspertizės išvados išaiškinimo ar papildymo, neprašė teismo skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės (CPK 217-219 str.). Tokių prašymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 302 str., 314 str.).

Nesudaro pagrindo pakeisti teismo sprendimą ir apelianto argumentas, kad teismas turėjo remtis trečiojo asmens UAB „Vakarų regiono konsultacinis biuras” atstovo A. S. paaiškinimais teismo posėdyje (kaip aukštesnės galios įrodymu). Bylos duomenimis, teismo posėdyje A. S. paaiškino teismo ekspertizės akto duomenų ne kaip teismo ekspertas, bet kaip trečiojo asmens UAB „Vakarų regiono konsultacinis biuras” atstovas, kuris atliko ginčo statinio statybos techninę priežiūrą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šio asmens paaiškinimo (kuris nepaneigia teismo ekspertizės išvadų) pripažinti patikimesniu įrodymu nei teismo ekspertizės aktas (eksperto išvada), kuris, kaip minėta, teismo tinkamai įvertintas (3 b. t., 115-118 l.; 4 b. t., 144-147 l.; CPK 185 str., 218 str. 1 d.).

Tačiau pirmosios instancijos teismas suklydo, priteisęs iš atsakovo ieškovui UAB „Sanebas“ 10 932 Lt.

Bylos duomenimis, ieškovas UAB „Sanebas“ 2009 m. rugsėjo 3 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, jog atsisako nuo ieškinio ir reikalavimų, pareikštų atsakovui civilinėje byloje Nr. 2-271-368/2009, taip pat pažymėjo, jog nurodytam ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (4 b. t., 60 l.). Tačiau apygardos teismas neišsprendė klausimo dėl ieškovo UAB „Sanebas“ atsisakymo nuo ieškinio, ir be pagrindo patenkino jo ieškinio reikalavimą, nuo kurio šis atsisakė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo UAB „Sanebas“ atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja įstatymui ir nėra duomenų, kad toks atsisakymas pažeidžia kieno nors teises ar įstatymo saugomus interesus arba prieštarauja viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), todėl priimtinas paminėto ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir nutrauktina bylos dalis pagal šio ieškovo reikalavimą (CPK 293 str. 4 p.; 330 str. 2 d.), o iš atsakovo ieškovams priteista statinio trūkumų pašalinimo išlaidų suma (132 278 Lt) sumažintina iki 121 346 Lt (iš viso) (132 278 Lt – 10 932 Lt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas be pagrindo teigia, jos apygardos teismas nenurodė motyvų dėl jo turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą sumažinimo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijose numatytus maksimalius priteistinus atstovavimo išlaidų dydžius, į advokato darbo ir laiko sąnaudas, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turėjo pagrindo iki 3 500 Lt sumažinti priteistinas atsakovo išlaidas už advokato teisinę pagalbą, turėtas pirmosios instancijos teisme (CPK 98 str.; Rekomendacijų 2, 4 p.; CK 1.5 str.).

Tačiau teismas suklydo, įskaitydamas priteistinas ieškovams ir bankrutavusiam atsakovui bylinėjimosi išlaidų sumas.

Pažymėtina, jog atsakovas – bankrutavusi įmonė, o pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto (redakcija, galiojusi iki 2012 m. kovo 1 d.) nuostatas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonės bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ši įstatymo norma reiškia ir tai, jog įmonės kreditorių ir skolininkų tarpusavio reikalavimai, iškėlus įmonei bankroto bylą, negali būti įskaitomi nuo bylos iškėlimo momento, nes tarpusavio įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2010, 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009).

Dėl aukščiau nurodyto apygardos teismas be pagrindo įskaitė ieškovų ir bankrutavusio atsakovo reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.), todėl pakeistina teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, bylinėjimosi išlaidas paskirstant proporcingai patenkintų (121 346/205 114) * 100 = 60 %) ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 5 d.).

Bylos duomenimis, ieškovai iš viso turėjo 11 130 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo išlaidos už advokato teisinę pagalbą teismo pagrįstai sumažintinos iki 3 500 Lt, todėl iš atsakovo ieškovų naudai papildomai priteistina 1 030 Lt (6 678 Lt (11 130 Lt * 60%) – 5 648 Lt), t. y. papildomai po 64 Lt (6 678 Lt/16) kiekvienam bylinėjimosi išlaidų, o iš kiekvieno ieškovo (išskyrus UAB „Sanebas“) atsakovui priteistina po 93 Lt bylinėjimosi išlaidų (iš viso – 1 395 Lt; 3 500 Lt* 40%; CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo BUAB „Ekosala“, į. k. 300148863, ieškovo UAB „Sanebas“, į. k. 141885730, naudai priteista 10 932 Lt statinio trūkumų pašalinimo išlaidų. Nutraukti bylos dalį pagal ieškovo UAB „Sanebas“ ieškinį atsakovui BUAB „Ekosala“.

Sumažinti iš atsakovo BUAB „Ekosala“, į. k. 300148863, priteistą ieškovams R. V., J. V., J. A., B. K., I. L., S. D., J. D., A. B., E. S., A. K., R. S., T. L., UAB „Sidlita“ ir J. N. statinio trūkumų pašalinimo išlaidų sumą iki 121 346 Lt (vieno šimto dvidešimt vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt šešių litų).

Papildomai priteisti iš atsakovo BUAB „Ekosala“, į. k. 300148863, ieškovams R. V., J. V., J. A., B. K., I. L., S. D., J. D., A. B., E. S., A. K., R. S., T. L., UAB „Sanebas“, UAB „Sidlita“ ir J. N. po 64 Lt (šešiasdešimt keturis litus) kiekvienam bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovų R. V., J. V., J. A., B. K., I. L., S. D., J. D., A. B., E. S., A. K., R. S., T. L., UAB „Sidlita“ ir J. N. po 93 Lt (devyniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidų, atsakovo turėtų pirmosios instancijos teisme.

Palikti nepakeistą kitą apygardos teismo sprendimo dalį.