Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1969 m. birželio 20 d. Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2009-11-30 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. areštu 40 parų,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Baudžiamoji byla D. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d. buvo iškelta S. B. pateikus skundą privataus kaltinimo tvarka. D. Č. kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. kovo 28 d. patikslintame ieškinyje, pateiktame Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje, nurodydamas, kad S. B. yra ne tik melagis, turto prievartautojas, apsimetėlis, šmeižikas, bet ir paprasčiausias vagis, paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, apšmeižė ir įžeidė S. B..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją, šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės; taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008). Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti įsitikinimus, skelbti informaciją, o Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam. Įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės.

Procesinį dokumentą, pavadintą patikslinu ieškiniu (b.l. 21-22), D. Č. pateikė Kelmės rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-22-446-2010. Šioje byloje buvo nagrinėjamas pareiškėjų M. Č. ir D. Č. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, 2009 m. gruodžio 31 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi atnaujinus procesą Šiaulių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-78-776-2008. Minėtame procesiniame dokumente D. Č. nurodė :

„...S. B. nuslėpė nuo D. Č. tikrąją M. Č. senelių turto dalies, kuri būtų atitekusi vaikaičiui kaip antros eilės įpėdiniui, vertę, kuri tuo metu buvo keliasdešimt kartų didesnė nei kad siūlė S. B. D. Č. kaip „kompensaciją“. Tokiu būdu S. B. sukčiavo, veikė prieš kitą įstatyminį įpėdinį ....“ „S. B. melavo ne tik M. Č. įstatyminei atstovei D. Č., bet ir teismams, t.y. Šiaulių rajono apylinkės teismui apie tai, kad Eugenija ir A. Č. vaikų neturėjo (tai užfiksuota teismo posėdžio protokole), nors jam buvo gerai žinoma, kad velioniai turėjo sūnų A. Č., M. Č. tėvą, taip pat ir Šiaulių apygardos teismui, kad D. Č. jis neva siūlęs ketvirtadalį palikimo, bet ji jo atsisakiusi (taip pat užfiksuota protokole)“. S. B. stojusiems ginti M. Č. teisėtų interesų – V. A. Č. ir D. Č. – bendrai paėmus yra iškėlęs daugiau kaip 10 baudžiamųjų bylų per 4 metus, tuo aiškiai piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis ir parodydamas, kad dėl turto, kurį siekia užgrobti, jis gali padaryti bet ką, t.y. apkaltinti žmogžudyste, poveikiu liudininkams, grasinimais nužudyti, nebūtais sveikatos sutrikdymais ir t.t., nors pats yra ne tik melagis, turto prievartautojas, apsimetėlis, šmeižikas, bet paprasčiausias vagis (dėl M. Č. priklausančių daržovių vagystės iš daržo, esančio (duomenys neskelbtini), S. B. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros yra iškelta baudžiamoji byla, kuri greitu laiku turėtų atsirasti teisme)....“.

Iš šio procesinio dokumento turinio matyti, kad D. Č. vertina S. B. elgesį, išsako savo nuomonę, įsitikinimus. Jokių faktų, išgalvotos informacijos, kuriais būtų siekiama sąmoningai paniekinti ar pažeminti S. B. D. Č. savo patikslintame ieškinyje nenurodė. Asmens išsakyta nuomonė, nors ir neigiama, apie kitą asmenį negali būti vertinama kaip skleidimas tikrovės neatitnkančios informacijos. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamojo D. Č. veikoje nėra BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Pagal BK 155 straipsnį įžeidimas yra viešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimu kėsinamasi į kito asmens garbę ir orumą. Įžeidimas raštu skiriasi nuo šmeižimo tuo, kad šiuo atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusį, o neigiamai, užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes. Be to, įžeidimo atveju reikšmės neturi, ar šis vertinimas atitinka tiesą. Baudžiamosios teisės prasme įžeidimo būtinas objektyvusis požymis yra užgaulumas, jei asmuo tai suvokia kaip savo paties įžeidimą. Tačiau užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta įvertinimo, veiksmo nepadorumo neigiamos formos, pagal teismų praktiką tik tokia forma išreikšti vertinimai, veiksmai pripažįstami įžeidimu, ir atvirkščiai, - padoria forma išsakytas, kad ir neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu nepripažįstamas.

Iš D. Č. patikslinto ieškinio (b.l. 21-22) matyti, kad jis savo teiginius apie S. B. raštu išdėstė neužgaulia, visuomenėje priimtina forma, nenaudodamas nepadorių formuluočių apie S. B., jo asmenybę. D. Č., remdamasis įvairių teisėsaugos institucijų procesiniais dokumentais, paties S. B. pasisakymais, parodymais, procesiniais dokumentais, S. B. išsakytais, pateiktais teismams, teisėsaugos institucijoms, padarė savo asmenines išvadas, išsakė savo neigiamą nuomonę apie S. B.. Procesiniame dokumente - patikslintame ieškinyje – D. Č. pateikta asmeninė S. B. charakteristika jokios reikšmės civilinės bylos nagrinėjimui neturėjo. D. Č. pateikta nuomonė apie S. B. nebuvo tiriama, nagrinėjama, analizuojama, išdėstytos aplinkybės jokios reikšmės pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo dalykui neturėjo. Nukentėjusiojo S. B. argumentai apie tai, kad dėl D. Č. teismui pateikto patikslinto ieškinio jam atsirado sveikatos problemų atmestini kaip deklaratyvūs, jokiais duomenimis nepagrįsti teiginiai. D. Č. raštu išdėstytas neigiamas S. B. elgesio, veiksmų vertinimas, nors ir sukėlęs S. B. neigiamų emocijų, įžeidimu, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė, negali būti laikomas. Tokiu būdu, darytina išvada, kad kaltinamojo D. Č. veikoje nėra BK 155 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Pripažinus, kad kaltinamojo D. Č. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėties, nukentėjusiojo S. B. civilinis ieškinys dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas (BKP 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

D. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

S. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.