Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekoprotech“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2042-264/2016, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekoprotech“ prevencinį ieškinį, pareikštą atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žuvys“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Ekoprotech“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, kuriuo prašė: 1. uždrausti BUAB „Baltijos žuvys“ kreditoriams ir bankroto administratorei UAB „Valnetas“ parduoti iš varžytynių BUAB „Baltijos žuvys“ priklausantį pastatą - žuvies perdirbimo cechą, esantį (duomenys neskelbtini); 2. įpareigoti BUAB „Baltijos žuvys“ bankroto administratorę UAB ,,Valnetas“ įregistruoti BUAB „Baltijos žuvys“ priklausančio pastato - žuvies perdirbimo cecho, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų metu 2005 m. gegužės 5 d. pastatui (duomenys neskelbtini) nustatytus naujus kadastro duomenis, kurie nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovės UAB „Ekoprotech“ prevencinį ieškinį atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prevenciniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad pateiktu procesiniu dokumentu siekiama apginti atsakovės kreditorius nuo tikėtinų būsimų nuostolių, tuo tikslu prašant sustabdyti BUAB „Baltijos žuvys“ 2015 m. birželio 19 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimto nutarimo parduoti varžytynėse BUAB „Baltijos žuvys“ priklausantį turtą vykdymą, taip pat įpareigoti bankroto administratorę įregistruoti naujus parduodamo pastato kadastrinius matavimus. Teismo vertinimu, toks ieškinys pagal savo turinį gali atitikti skundą dėl administratoriaus veiksmų ar kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. Teismas konstatavo, kad ieškovė, kuri yra BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorė, visų pirma turėtų kreiptis į bankroto administratorę dėl tam tikrų veiksmų atlikimo, o šiai atsisakius tokius veiksmus atlikti, turėtų kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl administratorės veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Taip pat nurodė, kad kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų nagrinėja kreditorių susirinkimas, kurio nutarimai, priimti šiuo klausimu, gali būti apskųsti teismui. Įvertinęs šį teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė pasirinko netinkamą jos kaip kreditorės pažeistų teisių gynimo būdą, nes nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo tvarkos – kreiptis į bankroto administratorę dėl tam tikrų veiksmų atlikimo, o šiai atsisakius tokius veiksmus atlikti, – pateikti kreditorių susirinkimui skundą dėl bankroto administratorės veiksmų.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB „Ekoprotech“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte nėra įtvirtinta privaloma išankstinė ginčo sprendimo tvarka. Nekilnojamojo turto registre nurodyta informacija dėl 2005 m. gegužės 5 d. kadastrinių matavimų metu nustatytų naujų kadastro duomenų neįregistravimo konstatuojamas nelegalios statybos faktas. Tokiu statiniu naudotis draudžiama. Vykdant turto pardavimą, įmonės kreditoriai, tretieji asmenys gali patirti žalos, kadangi turto perdavimas varžytynes laimėjusiam asmeniui nebus galimas. Dėl nurodytų aplinkybių bus užvilkintos bankroto procedūros, be to, turto pirkėjas galės ginčyti jo įgijimo sandorį. Turtas su nurodytais trūkumais bus parduotas mažesne nei rinkos kaina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės UAB „Ekoprotech“ prevencinį ieškinį, pareikštą atsakovei BUAB „Baltijos žuvys“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis ieškovės BUAB „Ekoprotech“ atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija. Esant šiai stadijai, atliekami veiksmai, kurių tikslas – iškelti civilinę bylą. Šioje stadijoje tikrinama, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne (teismui paduodamas pareiškimas, teisėjas svarsto pareiškimo priėmimo klausimą, šalinami ieškinio pareiškimo trūkumai ir panašiai). Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Taigi civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną veiksmą – priimti rezoliuciją. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias nustatęs teismas atsisako priimti ieškinį: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Vadinasi, teismas, laikydamasis proceso įstatymo, turi teisę atsisakyti priimti ieškinį tik tokiu atveju, jeigu nustato vieną iš aukščiau nurodytų aplinkybių. Tais atvejais, kai teismas nenustato nei vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, jis turi priimti ieškinį arba nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti, jeigu trūkumai yra nustatyti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Teismas, gavęs asmens ieškinį, proceso įstatymo nustatyta tvarka ieškinio priėmimo stadijoje negali spręsti, ar asmuo tinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą, ir taip riboti asmens teisę į teisminę gynybą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Ekoprotech“, kuri yra BUAB „Baltijos žuvys“ kreditorė, į Kauno apygardos teismą kreipėsi prevenciniu ieškiniu, prašydama uždrausti įmonės bankroto procese iš varžytynių parduoti BUAB „Baltijos žuvys“ priklausantį pastatą ir įpareigoti įmonės bankroto administratorę įregistruoti naujus šio daikto kadastro duomenis. Pirmosios instancijos teismas, apskųstąja nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu (suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė, kaip atsakovės kreditorė, visų pirma turėtų kreiptis į bankroto administratorę dėl tam tikrų veiksmų atlikimo, o šiai atsisakius tokius veiksmus atlikti, turėtų kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl administratoriaus veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Teismas taip pat nurodė, kad kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų nagrinėja kreditorių susirinkimas, kurio nutarimai, priimti šiuo klausimu, gali būti apskųsti teismui. Apibendrinus nurodytus pirmosios instancijos teismo motyvus galima teigti, jog teismas išankstine ginčo sprendimo tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme pripažino kreditoriaus kreipimąsi su reikalavimu į bankroto administratorių, po to – bankroto administratoriaus veiksmų skundimą kreditorių susirinkimui, kuomet bankroto administratorius kreditoriaus reikalavimų nepatenkina.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio, reglamentuojančio civilinių teisių gynimo būdus, 3 punkte nustatytas vienas iš tokių būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1366/2002; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Nutarties 7 punkte minėta, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje negali spręsti, ar asmuo tinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą ir taip riboti asmens teisę į teisminę gynybą. Aptariamu atveju ieškovė aiškiai identifikavo pasirinktą teisių gynimo būdą – pareiškė prevencinį ieškinį. Šią aplinkybę patvirtina tiek procesinio dokumento pavadinimas, tiek turinys – ieškovė pateikė argumentus, jos nuomone, pagrindžiančius CK 6.255 straipsnyje įtvirtintų prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų egzistavimą. Ieškovės suformuluotas ieškinio dalykas taip pat patvirtina, kad pateiktu procesiniu dokumentu siekiama prevencinio ieškinio tikslų – veiksmų, galinčių sąlygoti žalos atsiradimą, uždraudimo. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo modifikuoti ieškovės pasirinktą jos teisių gynimo būdą, kvalifikuodamas, jog pateiktas procesinis dokumentas savo turiniu atitinka (gali atitikti) skundą dėl bankroto administratoriaus veiksmų, kuriam taikytina išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Juolab, kad ieškovė pateiktame atskirajame skunde tokios teisių gynimo būdo modifikacijos (ar galimumo) nepripažįsta. Pažymėtina, kad CPK nuostatos nedetalizuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos atsisakymo priimti ieškinį sąlygos turinio bei nereglamentuoja pačios išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tokiai tvarkai keliamus reikalavimus įtvirtina konkretūs įstatymai. Todėl vadovaujantis konkrečiais įstatymais, įtvirtinančiais išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką, o ne CPK nuostatomis, galima nustatyti, ar pareiškėjas atliko pareigas ir įgyvendino savo teises išankstinio ginčo sprendimo ne teisme metu, o iš to padaryti atitinkamą išvadą, ar pareiškėjas tinkamai laikėsi įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nagrinėjamu atveju įstatymai nenumato konkrečios ir privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos pareiškėjui ketinant pareikšti prevencinį ieškinį. Kita vertus, net ir pripažinus pirmosios instancijos teismo atliktą ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo modifikavimą pagrįstu (ko šiuo atveju nėra), konstatuotina, jog ir įmonių bankroto procesą reguliuojančios teisės normos nenumato privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos teikiant kreditorių susirinkimui skundus dėl bankroto administratoriaus veiksmų (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai, 23 straipsnio 3 punktas). Nurodytose ĮBĮ nuostatose įtvirtintos kreditoriaus ir kreditorių susirinkimo teisės, o ne ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Pažymėtina, jog tai, kad teismo nurodytas galimas ieškovės teisių gynimo būdas, kuris, teismo vertinimu, yra tinkamesnis ar šioje situacijoje racionalesnis, negali sudaryti kliūčių ieškovei pasinaudoti kitu jos valia pasirinktu gynybos būdu.Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė pirmiausia turėtų kreiptis į bankroto administratorę dėl tam tikrų veiksmų atlikimo, o šiai atsisakius tokius veiksmus atlikti, turėtų kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl administratorės veiksmų ar atsisakymo juos atlikti ir, nesutikdama su šiuo klausimu priimtu kreditorių susirinkimo nutarimu, pateikti skundą teismui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias ginčo situacijoje galimas teisines procedūras pripažino privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kurios ieškovė esą nesilaikė, ir tuo pagrindu ieškinį atsisakė priimti. Todėl pagrįstais pripažįstami ieškovės argumentai dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, neteisėtumo. Nutartis naikintina dėl esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui turinčių proceso teisės normų pažeidimų, perduodant pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, apeliacinis teismas nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekoprotech“ ieškinio, pareikšto atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žuvys“, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.