Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys S. A., M. A. (M. A.), antstolis J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 593 straipsnis, 667 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2020 liepos 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-7770-676/2020 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės S. A. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai. Skolininkė šios prievolės nėra įvykdžiusi. 2022 m. vasario 21 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis areštavo skolininkei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – kelių transporto priemonę VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą skolininkės sutuoktinio M. A. vardu; turtinę teisę į 231,18 Eur skolos, 18,28 Eur metinių palūkanų ir 112,25 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 361,71 Eur sumą, esančią ir / ar pateksiančią į UAB „SEB Investicijų valdymas“ sąskaitą ar kasą, priklausančią skolininkės sutuoktiniui M. A. pagal 2019 m balandžio 11 d. pensijų kaupimo sutartį; pinigines lėšas, esančias skolininkės sutuoktinio M. A. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „NEO Finance“. 2022 m. kovo 24 d. antstolio padėjėja siūlymu Nr. S-22-172-13777 pasiūlė išieškotojai per šešis mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės ir jos sutuoktinio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nustatymo.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkė S. A. yra sudariusi santuoką su suinteresuotu asmeniu M. A..

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). CK 3.88 straipsnio l dalyje numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo (jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas); pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vykdomosios bylos duomenimis, vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pinigines lėšas. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkei S. A. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu M. A. priklauso ½ dalis sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio.

CPK 667 straipsnis nurodo, kad jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą, t. y. teismas gali nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje tik antstolio aprašytame ir areštuotame turte. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš CPK 667 straipsnio teisės normos taikymo sąlygų,– antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, – tik įvykdžius šią sąlygą, t. y. aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015, 2014 m. birželio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų areštavęs skolininkės sutuoktinio gaunamą darbo užmokestį, todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas nustatyti, kad skolininkei S. A. bendrame su M. A. sutuoktinių turte priklauso ½ dalis M. A. gaunamo darbo užmokesčio, atmestinas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad antstolė vykdomojoje byloje nėra areštavusi skolininkės sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio, taip pat atsižvelgiantį į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies ir nustatytina, jog skolininkei S. A. priklauso ½ dalis transporto priemonės VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotos M. A. vardu, ½ dalis turtinės teisės į sutuoktinio M. A. pagal 2019 m. balandžio 11 d. pensijų kaupimo sutartį UAB „SEB Investicijų valdymas“, ½ dalis piniginių lėšų, esančių M. A. banko sąskaitoje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso:

– ½ transporto priemonės VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotos M. A. (M. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu;

– ½ dalis turtinės teisės į sutuoktinio M. A. (M. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. gegužės 14 d. pensijų kaupimo sutartį UAB „SEB Investicijų valdymas“;

– ½ piniginių lėšų, esančių M. A. (M. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „NEO Finance“.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui J. P..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.