Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-02-05 · Civilinė byla Nr. e2S-206-656/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-05
Bylos Nr.
e2S-206-656/2026
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00502-2025-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
J. G.
Atsakovas
V. G.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Civilinė byla Nr. e2S-206-656/2026Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00502-2025-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) J. G. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, turto padalijimo, kompensacijų priteisimo bei atsakovės V. G. priešieškinį ieškovui J. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, turto padalijimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Utenos apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo J. G. ieškinį ir atsakovės V. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, turto padalijimo, kompensacijų priteisimo.

Šalies argumentai

2. Ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė iki bus išnagrinėta civilinė byla nustatyti laikiną jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

3. Atsakovė priešieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms iš ieškovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 389 Eur kas mėnesį kiekvienai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; išlaikymą priteisti nuo 2025-09-24, išlaikymą pervedant į jos banko sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos; priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarką. Atsakovė nurodė, kad Ieškovas dirba užsienyje, Lietuvoje apsilanko tik periodiškai, neteikia išlaikymo savo nepilnametėms dukroms. Tai atitiks nepilnamečių vaikų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Utenos apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovo J. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, atsakovės V. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies:

4.1. nustatė nepilnamečių vaikų E. G., gim. (duomenys neskelbiami), ir S. G., gim. (duomenys neskelbiami), gyvenamąją vietą katu su vaikų motina jos gyvenamojoje vietoje iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės;

4.2. priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 350 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2025-09-24 iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos; paskyrė atsakovę nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

4.3. nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

5. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis.

6. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik būtinuosius žmogaus poreikius. LR Vyriausybės nustatytas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (1038 Eur neatskaičius mokesčių arba vidutiniškai apie 777,00 Eur atskaičius mokesčius) laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir kuris paprastai gali tenkinti minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) ar kitas vaiko įstatyminis atstovas neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys e3K-3-273-969/2020; e3K-3-495-1075/2020).

7. Taigi, orientaciniu (minimaliu) vieno tėvo teikiamo išlaikymo vienam nepilnamečiui vaikui būtiniems poreikiams tenkinti dyžiu šiuo metu laikoma 389 Eur suma. Atsakovė kas mėnesį gauna po 122,50 Eur dydžio vaiko pinigus. Byloje nustatyta, kad mergaitės lanko įvairius būrelius, dalyvauja kultūriniuose renginiuose, vaikų šventėse, turi sveikatos problemų, turi reabilitacijas, už kurias ne tik tenka mokėti, bet ir nupirkti reikalingas priemones, rūbus, mergaitės vežamos į sanatorijas, už visus šiuos poreikius tenka mokėti vienai atsakovei. Taip pat atsakovė moka mokesčius už gyvenamąjį būstą, telefonus, internetą ir kt. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas 2025 metais vykdė savo, kaip tėvo, pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo – pateiktame teismui banko išraše matyti, kad ieškovas 2025 metais nepervesdavo atsakovei piniginių lėšų vaikų išlaikymui ir visas vaikų išlaikymo krūvis teko atsakovei.

8. Priešieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad neužtikrinus priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai.

9. Ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus, dirba, gauna stabilias pajamas, daugiau nepilnamečių vaikų, kuriems būtų reikalingas teikti išlaikymas, neturi. Teismas atsižvelgdamas į nepilnamečių šalių vaikų amžių, į tai, kad Dukrai S. iki 2025-06-14 nustatytas vidutinis neįgalumas, t. y. vaikas turi specialių poreikių, Dukrai E. diagnozuotas rinitas, o taip pat į tai, kad atsakovė kas mėnesį gauna po 122,50 Eur dydžio vaiko pinigus, nusprendė atsakovės prašymą tenkinti iš dalies, iš tėvo nepilnamečiams vaikams priteisiant po 350 Eur dydžio kiekvienam vaikui laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnis).

10. Teismas pažymėjo, kad tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius visus nepilnamečių vaikų poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priėmus sprendimą byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Ieškovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo, jį sumažinant 267 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atskirojo skundo argumentai:

11.1. Teismas pagrįstai vadovavosi orientaciniu minimalios algos kriterijumi, priteisiant laikiną išlaikymą vaikams, tačiau neatsižvelgė į tai, kad vaiko poreikiai yra ženkliai mažesni nei suaugusiojo.

11.2. Lietuvos Respublikoje yra nustatytas Minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu “ Dėl 2024 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“ (2023-12-22 Nr. A1-896, TAR 2023-12-22, kodas 2023-25110) minimalių vartojimo poreikių dydis sudaro 2024 m. -446 Eur, o 2025 m. – 450 Eur (Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas “Dėl 2025 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“ 2024-11-29 Nr. A1-823, TAR 2024-11-29, kodas 2024-21064), taigi vienam asmeniui tenka ne 1038 Eur, o 450 Eur. Jei minėta suma tenka Ieškovui ir Atsakovei, tai ji sudarytų 225 Eur kiekvienam.

11.3. Šiuo metu minimali mėnesinė alga sudaro 777 Eur po mokesčių. Teismas nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nepagrįstai nevertino, kad ieškovė gauna valstybės mokamas išmokas vaikui, t. y. nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,50 Eur. Todėl minėta suma turėtų būti sumažinta Ieškovui kiekvienam vaikui kas mėnesį mokama periodinė išmoka, kas sudarytų 267 Eur.

11.4. Nustatant laikino išlaikymo dydį, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį. Šiuo atveju ne tik Ieškovas, bet ir Atsakovė turėtų skirti kiekvienam vaikui po 389 Eur, o vaikų išlaikymas neturi būti išimtinai Ieškovo sąskaita. Atsakovė valdo net 17 nekilnojamojo turto objektų, yra dirbanti, todėl jos turtinė padėtis yra itin gera.

12. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

19. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

20. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).

21. Vertindamas atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. po išsamaus įrodymų vertinimo.

22. Remiantis kasacinio teismo praktika, orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą būtiniems vaikų poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vienam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

23. Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris ginčijamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 777 Eur (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 846,96 Eur), pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikytas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

24. Atskirajame skunde remiamasi tuo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė gauna valstybės mokamas išmokas vaikui, kurios nuo 2025 m. sausio 1 d. buvo 122,50 Eur, dėl ko, apelianto vertinimu, turėtų būti mažinama iš jo priteistina teikiamo išlaikymo suma. Teismas su šiuo argumentu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino. Kita vertus, teismų praktika šiuo klausimu nėra vienalytė.

25. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122,50 Eur. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Ši teismų praktika nėra vienareikšmė, kadangi kasacinis teismas vėlesniu išaiškinimu yra pažymėjęs, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

26. Reikšminga aplinkybė, į kurią atsižvelgė pirmosios instancijos teismas nustatant išlaikymo vaikams sumą, vaikams nustatyti specialieji poreikiai (šie bylos duomenys bus įvertinti ir dėl jų pasisakyta bylą išnagrinėjus iš esmės), dėl ko vaikų išlaikymui reikalinga net didesnė nei įprastai pinigų suma.

27. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, šiuo atveju vaikams teiktino išlaikymo suma skaičiuotina pagal orientacinę išlaikymo sumą buvusią nutarties priėmimo metu (777 Eur), jos nemažinant 122,50 Eur valstybės mokama vaikui išmokos suma. Todėl šiuo atveju orientacinė išlaikymo vaikui skirtina suma būtų 777 Eur, o kiekvienai iš šalių – po 388,50 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė netgi mažesnę išlaikymo sumą - po 350 Eur. Apeliantas nesiremia tuo, kad turi sveikatos problemų, yra nedarbingas. Todėl mažinti teismo priteistą vaikams laikino išlaikymo sumą nėra jokio pagrindo.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi klusimo nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

29. Pažymėtina, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės reikšmės priimant teismo sprendimą byloje dėl vaikų išlaikymo.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atskirasis skundas atmetamas, Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjas Andrius Ignotas