- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- 1A-11-309/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-6-00043-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- V. K., L. K., D. M., A. M.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Mindaugas Dūda
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,
Žemesnės instancijos teismas
nuteistųjų V. K. ir L. K. gynėjui advokatui Mindaugui Dūdai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K. ir L. K. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos bei nuteistųjų A. M. ir D. M. bei jų gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:
Žemesnės instancijos teismas
V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011-07-05 iki 2017-01-01), ir nuteistas:
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532,00 Eur) dydžio bauda,
- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 120 MGL (4 519,20 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. K. paskirta 200 MGL (7 532,00 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 14 (keturiolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
L. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-11-29), 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532,00 Eur) dydžio bauda,
- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 120 MGL (4 519,20 Eur) dydžio bauda,
- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 210 MGL (7 908,60 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirta subendrinta bausmė 230 MGL (8 661,80 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė L. K. paskirta 230 MGL (8 661,80 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 14 (keturiolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-11-29), ir nuteistas:?
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532,00 Eur) dydžio bauda,
- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 120 MGL (4 519,20 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. M. paskirta 200 MGL (7 532,00 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 14 (keturiolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 180 MGL (6 778,80 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 14 (keturiolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteista iš nuteistojo V. K. 1 997,37 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt septyni eurai 37 euro centai) turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi iki šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamam turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2077 eurų, paliktas galioti ir jo terminas pratęstas iki priteisto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esančius prie baudžiamosios bylos buhalterinius dokumentus, paimtus iš V. K., iš UAB „P. a.“, iš A. M., nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti atitinkamai V. K., UAB „P. a.“ ir A. M..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esančius voke prie baudžiamosios bylos tomo Nr. 7 viršelio – kompaktinę plokštelę (CD 2018-12-18), kurioje užfiksuoti duomenys, vykdant L. K. pokalbių kontrolę, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. K. nuteistas už tai, kad, būdamas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė savo kaip gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra:
- veikdamas bendrai su darbiniais santykiais su ūkininko V. K. ūkiu nesusijusiu L. K., žinodamas, kad realiai negavo paslaugos ir už ją nemokėjo, kad L. K. pagamintose ir pateiktose sąskaitose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas – ūkininko A. M. vardu išrašytą 2016-11-25 dienos pridėtinės vertės sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už žemės sklypo melioracijos darbus 35326,99 Eur (su PVM) sumai, neva 21,51 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kai realiai šis darbų neatliko ir pagal 2016 m. lapkričio 25 d. paslaugų priėmimo – perdavimo aktą paslaugų nepriėmė, šiuos duomenis pateikė įtraukimui į apskaitą jo nusikalstamo veiksmų pobūdžio nesuvokusiam, apskaitą tvarkančiam VšĮ LŽŪKT Pakruojo rajono biurui;
- veikdamas bendrai su darbiniais santykiais su ūkininko V. K. ūkiu nesusijusiu L. K., žinodamas, kad realiai nepardavė A. M. ūkiui 1 642 kubinių metrų medžio drožlių ir kad L. K. pagamintose ir pateiktose sąskaitose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas – pasirašė ūkininko A. M. ūkiui išrašytą 2016-11-30 dienos sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) viso 20589,61 Eur sumai ir 2016-12-13 dienos sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) viso 14 517,50 Eur sumai už medžio drožles, patvirtindamas neįvykusias ūkines operacijas ir įtraukė jas į savo ūkio buhalterinę apskaitą, kai realiai drožlių nepardavė, šiuos duomenis pateikė įtraukimui į apskaitą jo nusikalstamo veiksmų pobūdžio nesuvokusiam, apskaitą tvarkančiam VšĮ LŽŪKT (duomenys neskelbtini) rajono biurui
- veikdamas bendrai su darbiniais santykiais su ūkininko V. K. ūkiu nesusijusiu L. K., žinodamas, kad realiai nepardavė UAB „P. a.“(įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 1812 kubinių metrų medžio drožlių už 38 741,83 Eur ir kad L. K. pagamintose ir pateiktose sąskaitose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas – pasirašė pardavimo UAB „P. a.“ 2016-11-30 dienos sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) viso 14 538,88 Eur sumai už medžio drožles, 2016-12-14 dienos sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) viso 24 202,95 Eur sumai už medžio drožles, patvirtindamas neįvykusias ūkines operacijas ir įtraukė jas į savo ūkio buhalterinę apskaitą, kai realiai drožlių nepagamino, nepardavė, šiuos duomenis pateikė įtraukimui į apskaitą jo nusikalstamo veiksmų pobūdžio nesuvokusiam, apskaitą tvarkančiam VšĮ LŽŪKT (duomenys neskelbtini) rajono biurui.
Dėl neįvykusių ūkinių operacijų užfiksavimo buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 3 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti ūkininko V. K. ūkio veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Be to, V. K., būdamas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. apgaulingai tvarkė savo kaip gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra:
- darbuotojams A. D., A. B., A. J. ir K. M., kurie dirbo pagal darbo sutartis, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. išmokėjo bendrai 4467,34 Eur didesnį darbo užmokestį, kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas gyventojo V. K. buhalterinėje apskaitoje,
- nepagrindęs apskaitos dokumentais ir neįtraukęs į apskaitą 4 467,34 Eur išmokėto darbo užmokesčio, to pasekmėje neapskaičiavo priskaičiuotino darbo užmokesčio 5 878,08 Eur sumai ir išvengdamas iš viso 3 243,53 Eur mokėtinų mokesčių, šioje sumoje mokėtino pajamų mokesčio 881,72 Eur, privalomojo sveikatos draudimo mokesčio 352,68 Eur, socialinio draudimo įmokos 1997,37 Eur ir įmokos į Garantinį fondą 11,76 Eur, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, šiuos duomenis pateikė įtraukimui į apskaitą jo nusikalstamo veiksmų pobūdžio nesuvokusiam, apskaitą tvarkančiam VšĮ LŽŪKT (duomenys neskelbtini) rajono biurui.
Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti gyventojo V. K. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d.
2. Be to, V. K. nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti mokėtinų 6 166,00 Eur pridėtinės vertės mokesčių, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, tai yra, deklaravo neteisingus duomenis apie savo kaip gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM:
- pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, kad jeigu už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai prekė perduodama arba paslauga suteikiama, siekdamas išvengti 6 166,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2016 m. gruodžio 20 d. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie savo ūkio įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM: įtraukęs į apskaitą tikrovės neatitinkančius 2016 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, po to apskaitos registre „Didžioji knyga“ už 2016 m. lapkričio mėnesį užregistravo balansinių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) „Kitos sąnaudos“ debete 29 361,15 Eur, Nr. 470 „Pridėtinės vertės mokestis“ debete 6 165,84 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Skolos tiekėjams ir rangovams“ kredite 35526,99 Eur, jų pagrindu pateikęs 2016 m. gruodžio 20 d. elektroninio deklaravimo būdu PVM deklaraciją forma FR0600 už 2016 metų lapkričio mėnesį, deklaravo neteisingus duomenis apie įsigytų iš A. M. melioracijos paslaugų pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM, tokiu būdu išvengiant 6 166,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio.
3. L. K. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „P. a.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti minėtą įmonę, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, būdamas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: realiai neįsigijęs iš gyventojo V. K. 1 812 kubinių metrų medžio drožlių už 38 741,83 Eur (32018,04 + 6723,79 PVM), žinodamas, kad 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitose faktūrose serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias UAB „P. a.“ perka medžio drožles, nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, t. y. minėtuose dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos, kurių rekvizitas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, pateikė įrašymui į UAB „P. a.“ buhalterinę apskaitą duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas už 38 741,83 Eur pagal šias gyventojo V. K. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Dėl neįvykusių ūkinių operacijų užfiksavimo buhalterinėje apskaitoje iš viso už 38 741,83 Eur, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 3 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „P. a.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
4. Be to, L. K. nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti mokėtinų 6 724,00 Eur pridėtinės vertės mokesčių, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, tai yra, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusią vyr. buhalterę G. R., deklaravo neteisingus duomenis apie UAB „P. a.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM:
- 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitose faktūrose serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias UAB „P. a.“ perka medžio drožles už 38 741,83 Eur, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, tai yra, dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos, kurių rekvizitas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės.
Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. sausio 20 d. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „P. a.“ prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM:
- PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2016 metų lapkričio mėnesį nepagrįstai padidino trumpalaikio turto sumą – įrašė kaip įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 50 514 Eur, kai turėjo būti įrašyta 47 991 Eur, po to, siekdamas išvengti UAB „P. a.“ mokėtinų 2 523 Eur pridėtinės vertės mokesčių, šią deklaraciją 2016 m. gruodžio 20 d. elektroninio deklaravimo būdu pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai;
- PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2016 metų gruodžio mėnesį nepagrįstai padidino trumpalaikio turto sumą – įrašė kaip įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 75 690 Eur, kai turėjo būti įrašyta 71 489 Eur, po to, siekdamas išvengti UAB „P. a.“ mokėtinų 4 201 Eur pridėtinės vertės mokesčių, šią deklaraciją 2017 m. sausio 20 d. elektroninio deklaravimo būdu pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai.
5. Be to, L. K. nuteistas už tai, kad nebūdamas susijęs darbiniais santykiais su ūkininko V. K. ūkiu, bet veikdamas bendrai su V. K. ir darydamas jam tiesioginę įtaką, V. K. būnant atsakingu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. padėjo V. K. apgaulingai tvarkyti jo kaip gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra:
- paruošė ir pateikė V. K. sąskaitas, kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, kad neva ūkininkas A. M. įsigijo iš gyventojo V. K. medžio drožlių pagal PVM sąskaitas faktūras: 2016-11-30 sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)viso 20589,61 Eur sumai ir 2016-12-13 sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) viso 14517,50 Eur sumai už medžio drožles;
- paruošė ir pateikė V. K. sąskaitas, kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, kad neva A. M. suteikė žemės sklypo melioracijos darbų paslaugą V. K. pagal 2016-11-25 pridėtinės vertės sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 35326,99 Eur (su PVM) sumai, po to V. K. įtraukė į apskaitą ūkininko A. M. išrašytą 2016-11-25 pridėtinės vertės sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už žemės sklypo melioracijos darbus 35 326,99 Eur (su PVM) sumai, kai realiai šis darbų neatliko;
- paruošė ir pateikė V. K. sąskaitas, kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, kad UAB „P. a.“ pagal 2016-11-30 sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) viso 14 538,88 Eur sumai už medžio drožles, pagal 2016-12-14 sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) viso 24 202,95 Eur sumai už medžio drožles, perka 1 812 kubinių metrų medžio drožlių už 38 741,83 Eur iš ūkininko V. K.,
šias minėtas L. K. pateiktas sąskaitas V. K. pasirašius ir pateikus įtraukimui į savo ūkio buhalterinę apskaitą tvarkančiam VšĮ LŽŪKT (duomenys neskelbtini) rajono biurui, dėl neįvykusių ūkinių operacijų užfiksavimo buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 3 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti ūkininko V. K. ūkio veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
6. A. M. nuteistas už tai, kad, būdamas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė savo kaip gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra:
- veikdamas bendrai su darbiniais santykiais su ūkininko A. M. ūkiu nesusijusiu D. M., žinodamas, kad realiai neįsigijo iš gyventojo V. K. medžio drožlių ir kad D. M. paruoštose ir pateiktose sąskaitose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, realiai neįsigijęs iš gyventojo V. K. medžio drožlių pagal PVM sąskaitas faktūras 2016-11-30 sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) viso 20589,61 Eur sumai ir 2016-12-13 sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) viso 14517,50 Eur sumai už medžio drožles, šias D. M. paruoštas ir pateiktas sąskaitas pasirašė ir pateikė buhalterei R. V., nesupratusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukimui į savo ūkio buhalterinę apskaitą.
Dėl neįvykusių ūkinių operacijų užfiksavimo buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 3 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti ūkininko A. M. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Be to, kaltinamasis A. M., D. M. organizavus V. K. 2016-11-25 pridėtinės vertės sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už žemės sklypo melioracijos darbus 35 326,99 Eur (su PVM) sumai išrašymą, realiai nesuteikęs gyventojui V. K. melioracijos paslaugų, pasirašė pateiktoje sąskaitoje, kai vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, bei pateikė buhalterei R. V., nesupratusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukimui į savo ūkio buhalterinę apskaitą.
Dėl neįvykusių ūkinių operacijų užfiksavimo buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 3 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti ūkininko A. M. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d.
7. Be to, A. M. nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, tai yra deklaravo neteisingus duomenis apie savo kaip gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM:
- pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, kad jeigu už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai prekė perduodama arba paslauga suteikiama, siekdamas išvengti 6 093,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, įrašė į deklaraciją FR0600 už 2016 metų antrą pusmetį žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą – savo ūkio įsigytų medžio drožlių iš V. K. ūkio pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM; 2016 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais nepagrįstai padidino medžiagų sąnaudas 29 014,14 Eur (įrašė į balansinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Medžiagos“ debetą) ir PVM deklaracijoje forma FR0600 už 2016 metų antrą pusmetį deklaravo neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, nurodydamas 8087 Eur, kai turėjo nurodyti 1994 Eur, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM, tokiu būdu išvengiant 6093,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 2017 m. sausio 25 d. šią deklaraciją per buhalterę R. V., nesupratusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, pateikė elektroninio deklaravimo būdu valstybinei mokesčių inspekcijai.
8. D. M. nuteistas už tai, kad, nebūdamas susijęs darbiniais santykiais su ūkininko A. M. ūkiu, bet veikdamas bendrai su A. M. ir darydamas jam tiesioginę įtaką, A. M. būnant atsakingu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. padėjo apgaulingai tvarkyti A. M. kaip gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra:
paruošė ir pateikė A. M. sąskaitas, kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, kad neva ūkininkas A. M. įsigijo iš gyventojo V. K. medžio drožlių pagal PVM sąskaitas faktūras: 2016-11-30 sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) viso 20 589,61 Eur sumai ir 2016-12-13 sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) viso 14 517,50 Eur sumai už medžio drožles. Šias minėtas D. M. pateiktas sąskaitas A. M. pasirašius ir pateikus įtraukimui į savo ūkio buhalterinę apskaitą buhalterei R. V., nesupratusiai jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dėl neįvykusių ūkinių operacijų užfiksavimo buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 3 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti ūkininko A. M. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Be to, kaltinamasis D. M., siekdamas padėti A. M. apgaulingai tvarkyti ūkio buhalterinę apskaitą, paruošė ir pateikė A. M. sąskaitą, kurioje vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, kad neva A. M. suteikė žemės sklypo melioracijos darbų paslaugą V. K. pagal 2016-11-25 pridėtinės vertės sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 35 326,99 Eur (su PVM) sumai. Šią sąskaitą A. M. pasirašius ir pateikus įtraukimui į savo ūkio buhalterinę apskaitą buhalterei R. V., nesupratusiai jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dėl neįvykusių ūkinių operacijų užfiksavimo buhalterinėje apskaitoje, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 3 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti ūkininko A. M. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d.
I. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
9. Apeliaciniu skundu nuteistųjų V. K. ir L. K. gynėjas advokatas M. Dūda prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį ir V. K. bei L. K. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
10. Skunde nuteistųjų gynėjas nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nuosprendyje įrodymai įvertinti atskirai vieni nuo kitų, neišdėstant išsamios jų analizės, nepateikiant logiškų, įtikinančių ir neprieštaringų išvadų, pagrįstų išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nevertinant dalies įrodymų, kurie aiškiai patvirtina V. K. ir L. K. nekaltumą, bei nenurodant motyvų, kuriais vadovaujantis šie įrodymai nevertinti. Apelianto teigimu, teismo išvados pagrįstos spėjimais ir prielaidomis, o ne surinktais ir teisme išanalizuotais įrodymais. Įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino tendencingai, neobjektyviai, visiškai ignoruodamas baudžiamosios teisės doktrinoje įtvirtintus nekaltumo prezumpcijos bei teisingo teismo principus. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas išdėstė abstrakčias išvadas, neatitinkančias atskirų įrodymų ir jų visumos, nepagrįstai sumenkino teisinančių įrodymų įrodomąją reikšmę, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir in dubio pro reo principą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo V. K. bei L. K. pripažinti kaltais ir nuteisti, yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
11. Nuteistųjų V. K. ir L. K. gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. K. bei L. K. kaltais ir nuteisdamas juos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus: 1) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamąjį aktą, kuris neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų; 2) pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo bei BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles. Šie baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai nulėmė tai, kad šiuo atveju buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, dėl to V. K. ir L. K. veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip pavojingi ir nusikalstami bei kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą.
12. Pasak apelianto, iš L. K. pareikštų kaltinimų neaišku, kokiu būdu, kada ir kokią neva „tiesioginę įtaką“ jis padarė V. K., suformuluotame kaltinime L. K. veiksmai, kurie apibrėžti kaip „tiesioginės įtakos“ darymas V. K., nėra atskleisti, taigi ši aplinkybė L. K. inkriminuota visiškai nepagrįstai. Be to, L. K. ir D. M. kaltinimai suformuluoti taip, kad nėra aišku, kuris iš jų, anot valstybinio kaltintojo, laikomas sąskaitų faktūrų, t. y. 2016-11-25 sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už žemės sklypo melioracijos darbus, 2016-11-30 sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2016-12-13 sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už medžio drožles, rengėju. Pažymi, kad bendrininkavimas rengiant paminėtas sąskaitas faktūras nei L. K., nei D. M. nėra inkriminuojamas. Iš tokio kaltinimo seka, kad paminėtas sąskaitas faktūras atskirai parengė L. K. ir atskirai tas pačias sąskaitas faktūras parengė D. M.. Toks kaltinimas yra ydingas, nelogiškas, pažeidžiantis L. K. teisę į gynybą. Šie kaltinimo neaiškumai bei prieštaravimai palikti ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje, juos tiesiog perrašant iš kaltinamojo akto. Kadangi kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, tai sutrukdė teismui nagrinėti bylą, teismas, nuteisdamas L. K. pagal jam pareikštus kaltinimus, grubiai pažeidė jo teisę į gynybą. Nesant pagrindų šioje byloje L. K. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas ir byla perduota prokurorui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
13. Kartu nuteistųjų gynėjas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, t. y. nuosprendyje padarytos išvados dėl V. K. ir L. K. kaltės nėra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, nepagrįstą ir nemotyvuotą pirmenybę teikiant neva V. K. ir L. K. kaltinantiems įrodymams, nepagrįstai sureikšminant tam tikrus tokių įrodymų aspektus, nevertinant šių įrodymų kitų, jų neatitinkančių, bylos įrodymų kontekste. Nuosprendyje visi neaiškumai vertinami kaltinamųjų nenaudai, o išvados grindžiamos prielaidomis ir duomenų interpretavimu tik apkaltinamajam nuosprendžiui priimti naudinga linkme. Pasak gynėjo, nuosprendyje dėl V. K. ir L. K. teisinančių įrodymų suformuluotos nepagrįstos išvados, nepagrįstai teigiama, jog parodymai tarp kaltinamųjų buvo derinami, asmenys, pavaldūs V. K., duodami parodymus siekė sušvelninti V. K. atsakomybę, liudytojų parodymai, kurie paneigia kaltinimą yra šališki ir pan.
14. Nuteistųjų V. K. ir L. K. gynėjo teigimu, teismo išvados dėl jo ginamųjų kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra nepagrįstos, nes bylos duomenys patvirtina, kad visi sandoriai tarp ūkio subjektų buvo tikri ir realiai įvyko, t. y. dokumentuose atspindėti tikri sandoriai, juose nurodytos tikros ir realiai įvykusios faktinės aplinkybės, todėl jie pagrįstai apskaityti ūkio subjektų buhalterinėje apskaitoje;
ūkininko V. K. ūkyje dirbusiems asmenims buvo mokamas toks darbo užmokestis, koks buvo apskaičiuotas buhalterinėje apskaitoje, t. y. buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis darbuotojams nebuvo mokamas.
15. Pasak apelianto, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi pirminiais liudytojo A. M. parodymais ir nevertino vėlesnių jo parodymų, nes pats A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė aiškias priežastis, kodėl jis pirmųjų apklausų metu davė neteisingus parodymus, t. y. A. M. paaiškino, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo pradžioje nelabai suvokdamas apie kokius darbus reikia kalbėti, būdamas senyvo amžiaus nurodė neteisingas faktines aplinkybes apie šioje byloje aptariamų darbų atlikimą. Nuteistųjų gynėjo teigimu, pirminiai A. M. parodymai yra ne tik neteisingi, bet ir yra prieštaringi, t. y. A. M. nurodė, kad nesigilino į pasirašomų sutarčių turinį ir tuo pačiu pripažino, kad pasirašė sąskaitose, kuriose nurodyti neteisingi duomenys. Taigi, kyla klausimas, kaip A. M. galėjo žinoti ar žinojo, jog pasirašė sąskaitose, kuriose nurodyti neteisingi duomenys, jeigu jis nesigilino į pasirašomų sutarčių turinį. Akcentuoja, kad A. M. asmeniškai jokiuose sandoriuose nedalyvavo, už jį veikė jo sūnus D. M., todėl nekyla abejonių, kad iš pradžių apklaustas A. M., nesąmoningai, t. y. nežinodamas tikrųjų faktinių aplinkybių, davė neteisingus parodymus. Įvertinus visumą bylos duomenų, pirminiais A. M. parodymais vadovautis negalima, šie parodymai paneigti vėlesniais A. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, kuriuos patvirtina kita bylos medžiaga. Be to, teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi ir parodymais, kuriuos A. M. davė apklausiamas kaip liudytojas, taip akivaizdžiai pažeidžiant jo teisę į gynybą.
16. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį be pagrindo grindė liudytojų K. M., M. K., S. J. parodymais. Pažymi, kad K. M., apklausiamas teisme, nurodė, jog duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu sumaišė (duomenys neskelbtini) kaimą su (duomenys neskelbtini) kaimu, t. y. teisme nurodė vietą, kurioje tarp ūkio subjektų sudarytose sutartyse ir buvo išbarstytos drožlės. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šiais K. M. parodymais teismas nepatikėjo, nors nuosprendyje nurodė, kad bylos medžiagoje nenustatyta jokių aplinkybių, jog šio asmens parodymai būtų neteisingi. Taip pat pažymi, kad M. K., apklausiamas teisme, nurodė, jog jis buvo įdarbintas V. K. ūkyje, tačiau jam asmeniškai neteko dirbti prie medžio drožlių, jis nematė, kad V. K. ūkyje būtų gaminamos medžio drožlės, taigi šio asmens parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti byloje aptariamų sandorių dėl medžio drožlių pardavimų pagrįstumo. Aplinkybės, kad V. K. ūkyje drožlių apskritai nebuvo, nepatvirtina bei nepaneigia ir S. J. parodymai, nes jis, apklausiamas teisme, nurodė, kad dirbdamas V. K. ūkyje, atvažiuodavo konkrečiai betonuoti angarą, o ne vaikščioti po teritoriją, todėl nematė, kas yra už kitų pastatų. Nuteistųjų gynėjo vertinimu, nuosprendyje suformuluota išvada dėl V. K. ūkio neįvykusių medžio drožlių pardavimų A. M. ūkiui ir UAB „P. a.“ yra prielaidinio pobūdžio, liudytojų parodymai interpretuojami išimtinai apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
17. Apelianto teigimu, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, bylos duomenys iš esmės patvirtina, kad sandoriai dėl medžio drožlių pirkimo-pardavimo tarp V. K. ūkio ir A. M. ūkio bei UAB „P. a.“ buvo realūs ir įvyko. Tai patvirtino byloje apklausti liudytojai A. D., A. B., A. J., V. K., L. P. bei E. N.. Šių liudytojų parodymų visuma aiškiai patvirtina, kad sandoriai dėl medžio drožlių pirkimo-pardavimo tarp V. K. ūkio ir A. M. ūkio bei UAB „P. a.“ buvo tikri ir realiai įvyko, todėl pagrįstai buvo išrašytos ir į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą įtrauktos sąskaitos faktūros dėl medžio drožlių pirkimo-pardavimo. Pasak apelianto, nuosprendyje dėl šių liudytojų parodymų suformuluotos visiškai nepagrįstos ir jokiais bylos duomenimis neparemtos išvados, jog: 1) liudytojų A. D., A. B. ir A. J. parodymai yra neinformatyvūs, o jų nurodytos aplinkybės yra tik siekis iš dalies pagelbėti V. K.; 2) liudytojų V. K., L. P. ir E. N. parodymai yra šališki ir akivaizdžiai suderinti su V. K. ir L. K.. Nurodo, kad tokios išvados pateiktos tik kaip kaltinimui naudingas, niekuo neparemtas spėjimas. Pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad minėti asmenys, duodami parodymus, siekė padėti ar sušvelninti V. K. atsakomybę. Liudytojai davė parodymus prisiekę teismui ir pasirašę dėl atsakomybės, todėl vien tai, kad jie nurodė faktines aplinkybes, paneigiančias kaltinimą, savaime negali lemti išvados dėl jų parodymų neteisingumo. Aplinkybė, kad liudytojas buvo iškviestas į apklausą teisme gynėjo prašymu, nepatvirtina, kad šio liudytojo parodymai yra šališki, melagingi ar neteisingi.
18. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje rašytinius paaiškinimus pateikęs V. K. nurodė, jog 2016 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais buvo parduodamos ne tik drožlės, pagamintos per šį laikotarpį, bet ir drožlės, kurios buvo pagamintos ankstesniais mėnesiais. Tai, kad ankstesniais mėnesiais, t. y. iki 2016 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, drožlės ūkininko V. K. ūkyje nebuvo pajamuojamos, nereiškia, jog jos nebuvo gaminamos. 2016 m. drožlės V. K. ūkyje buvo gaminamos, tačiau ne visada po jų pagaminimo jos iš karto buvo užpajamuojamos. Pagamintos medžio drožlės V. K. ūkyje buvo sukraunamos į bendras krūvas, sandėliuojamos. Vėliau, kai drožlėms atsirasdavo pirkėjas, iš bendros krūvos buvo atskaitomas atitinkamas (perkamas) kiekis, surašomas materialinių vertybių užpajamavimo aktas, bei įforminamas pirkimo-pardavimo sandoris. Medžio drožlės buvo pagamintos ir parduotos tiek UAB „P. a.“ , tiek ūkininko A. M. ūkiui. Šiuos V. K. paaiškinimus iš esmės patvirtino liudytojai A. J., V. K., A. D., A. B., L. P. bei E. N., kurių parodymais abejoti nėra jokio pagrindo. Faktą, kad V. K. ūkyje buvo prigaminta daugiau drožlių nei buvo užpajamuota 2016 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais patvirtina ir tai, kad V. K. ūkis būtent paminėtuoju laikotarpiu drožles pardavė ne tik A. M. ūkiui ir UAB „P. a.“, bet ir kitiems ūkio subjektams, t. y. ŽŪB „G.“, UAB „Š.“ ir AB „M.“. Byloje apklausti šių bendrovių atstovai R. G., I. M. ir J. M. patvirtino, kad sandoriai buvo tikri ir realiai įvyko. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad klausimas dėl šių sandorių pagrįstumo nėra keliamas, t. y. sandoriai su ŽŪB „G.“, UAB „Š.“ ir AB „M.“ laikomi tikrais ir įvykusiais, o tai patvirtina, kad V. K. ūkis turėjo didesnį kiekį drožlių, kuris buvo susikaupęs iš ankstesnių mėnesių, nei buvo užpajamuota 2016 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais.
19. Skundžiamame nuosprendyje teismo padaryta išvada, kad ūkininkas A. M. nesuteikė melioracijos darbų paslaugos V. K. ūkiui, todėl į V. K. buhalterinę apskaitą nepagrįstai buvo įtraukta 2016-11-25 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistųjų gynėjo teigimu, yra nepagrįsta ir neatitinkanti faktinės situacijos. Nurodo, kad apžiūros protokole nurodytus duomenis paneigia teisminio nagrinėjimo metu į bylą pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodoma, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., yra sutvarkytas, jame paskleistos drožlės, kurios, vizualiai matyti, yra tamsios spalvos, susimaišiusios su dirvožemiu ir galimai paveiktos oro sąlygų. Šio įrodymo teismas apskritai nevertino ir dėl jo nepasisakė. Kaip jau minėta, teigia, kad pirminiai A. M. parodymai iš esmės yra neteisingi ir neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes A. M. sandoryje iš esmės nedalyvavo, dėl darbų atlikimo buvo sutarta su D. M.. Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos rašto, kuriame nurodyta, kad ūkininkas V. K. į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją nei 2016 m., nei kitu laikotarpiu, nesikreipė dėl žemės sklypo drenažo statybos leidimo, apeliantas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nebuvo kreiptasi dėl leidimo gavimo, kadangi žemės sklype ir nebuvo atliekami jokie drenažo statybos darbai. V. K. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., buvo atlikti tik priežiūros ir valymo darbai (surinkti akmenys, išrauti krūmai, medeliai, jų šaknys ir kt.) bei dirvos gerinimo darbai (išbarstytos medžio drožlės, kuriomis pagerintas dirvožemio pralaidumas, bei giluminiu aparatu atlikti užmirkusios suspaustos molingos dirvos pado ardymo darbai). Šie darbai tik plačiąja prasme pavadinti melioracijos darbais, tačiau jie nebuvo susiję su jokiais melioracijos įrengimų statymais ar techniniais įrengimais, drenažo vamzdžių įrengimu ar griovių kasimu. V. K. žemės sklype atlikti darbai nors ir pavadinti melioracijos darbais, bet faktiškai jie nebuvo tokio pobūdžio, kuriuos atlikti draudžiama geomorfologiniame draustinyje, bei, kuriems vykdyti buvo būtina gauti savivaldybės administracijos leidimą. Be to, net ir darant visiškai nepagrįstą prielaidą, kad šiems darbams atlikti buvo būtina gauti savivaldybės administracijos leidimą arba, kad žemės sklype, dėl jo patekimo į draustinio teritoriją, negalima buvo vykdyti tokio pobūdžio veiklos, šios aplinkybės nesudaro pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti. Taip pat nurodo, kad realiai atliktų darbų apimtis tuo pačiu paneigia ir R. Č. sąlyginę išvadą, jog melioracijos darbai negalėjo būti atlikti, kuri padaryta lyginant realių melioracijos darbų atlikimo sąnaudas su A. M. ūkio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įrašyta informacija. Kadangi aptariamu atveju buvo atliekami darbai, kurie tik plačiąja apimti buvo pavadinti melioracijos darbais, jiems atlikti reikėjo mažesnių sąnaudų, tą iš esmės patvirtina A. M. ūkio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įrašyta informacija.
20. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas, netiesiogiai remdamasis liudytojo V. V. parodymais, neatsižvelgė į tai, kad jis nėra specialistas ir nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, teismo posėdžio metu jis tik išsakė savo nuomonę apie tai, kaip jis įsivaizduoja melioracijos darbus ir kokie jie galėtų teoriškai būti. Kita vertus, net ir V. V. patvirtino, kad melioracija gali būti tuomet, kai atliekami molio sluoksnio ardymo darbai, kad galėtų nutekėti vanduo su atitinkamu giliu noragu, vamzdžiai nebūtinai turi būti klojami. Šiuo aspektu apeliantas taip pat nurodo, kad V. K., L. K., A. M. ir D. M. nurodytas aplinkybes apie taip pavadintų „melioracijos“ darbų atlikimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtino ir liudytojai A. J. bei V. K..
21. Dėl aplinkybių, kiek tai susiję su pristatytomis drožlėmis į ūkininko A. M. ūkį ir melioracijos darbais, nuteistųjų gynėjas akcentuoja, kad tiek A. M., tiek D. M. patvirtino, kad drožlės iš V. K. buvo gautos. Pastarieji paaiškino, kad įsigytas drožles sumaišė su arklių mėšlu, kurį gavo iš R. B. ūkio, ir šį mišinį iškratė laukuose. Tai, kad D. M. 2016 m. spalio-lapkričio mėnesiais iš jo paėmė arklių mėšlą, teisme patvirtino pats R. B.. Anot apelianto, iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad darbai V. K. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo realiai atlikti, todėl pagrįstai buvo išrašyta ir į ūkininko V. K. buhalterinę apskaitą įtraukta 2016-11-25 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini).
22. Dėl slapta fiksuotų kaltinamųjų telefoninių pokalbių, apeliantas pažymi, kad juose kalbama tik apie dokumentų surašymą ir darbų atlikimo bei drožlių pardavimo įforminimą, tačiau visiškai neužsimenama, jog dokumentai bus surašomi dėl nepadarytų darbų ar dėl neparduotų drožlių. Vėlesnis dokumentų surašymas dėl realiai įvykusių sandorių nėra nusikalstamas ir negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės pagal teismo inkriminuotus BK straipsnius. Tokie veiksmai nepatvirtina ir darbų neatlikimo fakto.
23. Nuteistųjų gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad specialistės R. Č. išvada yra sąlyginė, grindžiama išimtinai tik ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų V. K. ūkyje dirbusių asmenų parodymais. Be to, šie asmenys, t. y. K. M., A. D., A. B., A. J., M. K., nurodė, kad jiems darbo užmokestis buvo išmokėtas toks, koks nurodytas atlyginimų šifruotėse (žiniaraščiuose). Kadangi vertinant bylos duomenis visumoje tampa akivaizdu, kad V. K. ūkyje darbuotojai gavo tokius atlyginimus, kaip užrašyta atlyginimų žiniaraščiuose, todėl specialistės R. Č. suformuluota išvada yra nepagrįsta ir paneigta byloje esančiais duomenimis. Taigi, teismas nuosprendyje akivaizdžiai iškraipė liudytojų duotų parodymų turinį ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl buvusių faktinių aplinkybių.?
24. Be to, apelianto įsitikinimu, nėra pagrindo sutikti ir su teismo išvadomis dėl V. K. ir L. K. kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad tiek sandoris dėl „melioracijos“ darbų, tiek sandoriai dėl medžio drožlių pirkimo-pardavimo įvyko, buvo realūs ir tikri. Žemės sklypo tvarkymo darbai V. K. sklype buvo atlikti, prekės (medžio drožlės) tiek A. M. ūkiui, tiek UAB „P. a.“ buvo parduotos ir pristatytos, todėl tiek į UAB „P. a.“ , tiek ūkininko V. K. buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos teisingos ir pagrįstai išrašytos PVM sąskaitos faktūros apie realiai įvykusias ūkines operacijas. Aptariamu atveju tiek UAB „P. a.“, tiek ūkininko V. K. pateiktose deklaracijose mokesčiai apskaičiuoti teisingai. Akcentuoja, kad V. K. ir L. K. nesiekė išvengti ir neišvengė mokesčių sumokėjimo, visi byloje aptariami sandoriai užfiksuoti juose dalyvavusių ūkio subjektų buhalterinėje apskaitoje, o tai patvirtina, kad jokia žala biudžetui nepadaryta. Žala biudžetui galėtų būti padaryta tik tuo atveju, jei viena iš sandoryje dalyvavusių šalių (arba abi) savo buhalterinėje apskaitoje sandorių neapskaitytų.
25. Apeliaciniu skundu nuteistieji A. M., D. M. ir jų gynėjas advokatas R. Dobrovolskis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalis dėl A. M. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-11-29) ir D. M. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį – A. M. ir D. M. išteisinti kaip nepadariusius nusikalstamų veikų.
26. Skunde apeliantai nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, t. y. nenustačius visų nusikaltimo sudėties požymių bei inkriminavus veiksmus, kurių net faktiškai nebuvo įmanoma asmenims atlikti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dalį išvadų padarė įrodymus vertindamas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. teismas nevertino įrodymų visumos, neišnagrinėjo visų reikšmingų bylos aplinkybių, savo sprendimą grindė prielaidomis. Tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Dėl to, apeliantų įsitikinimu, skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 1 punktas, 3 punktas).
27. Nuteistieji ir jų gynėjas pažymi, kad D. M. nuteistas už tai, jog jis „paruošė ir pateikė A. M. sąskaitas, kuriose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, kad neva ūkininkas A. M. įsigijo iš gyventojo V. K. medžio drožlių pagal PVM sąskaitas faktūras: 2016-11-30 sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) viso 20589,61 Eur sumai ir 2016-12-13 sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) viso 14517,50 Eur sumai už medžio drožles“, nors iš bylos duomenų matyti, jog PVM sąskaitos faktūros: 2016-11-30 sąskaita, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 20 589,61 Eur sumai ir 2016-12-13 sąskaita, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 14 517,50 Eur sumai už medžio drožles yra parengtos ūkininko V. K.. Sąskaitos yra pasirašytos ūkininko ir įtrauktos į pastarojo ūkio apskaitą. Nurodo, kad D. M. nebuvo kaltinamas padėjęs padaryti nusikalstamą veiką V. K., parengiant jo ūkio sąskaitas, ir nėra už tai nuteistas. V. K. taip pat nėra inkriminuoti kokie nors neteisėti veiksmai su D. M., tačiau iš kaltinimo ir teismo nuosprendžio matyti, jog V. K. ir L. K. nuteisti už tai, kad „veikdami bendrai, žinodami, kad realiai nepardavė A. M. ūkiui 1 642 kubinių metrų medžio drožlių ir kad L. K. pagamintose ir pateiktose sąskaitose vienas iš rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas – pasirašė ūkininko A. M. ūkiui išrašytą 2016-11-30 dienos sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) viso 20589,61 Eur sumai ir 2016-12-13 dienos sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) viso 14517,50 Eur sumai už medžio drožles, patvirtindamas neįvykusias ūkines operacijas ir įtraukė jas į savo ūkio buhalterinę apskaitą, kai realiai drožlių nepardavė, šiuos duomenis pateikė įtraukimui į apskaitą jo nusikalstamo veiksmų pobūdžio nesuvokusiam, apskaitą tvarkančiam VŠĮ LŽŪKT (duomenys neskelbtini) rajono biurui“.
28. Taigi teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad vienu atveju „PVM sąskaitas faktūras: 2016-11-30 sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) viso 20 589,61 Eur sumai ir 2016- 12-13 sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) viso 14 517,50 Eur sumai už medžio drožles“ paruošė ir pateikė A. M. D. M., o kitu atveju laiko, kad tos pačios sąskaitos buvo pagamintos L. K. ir tik tuo metu įtrauktos į V. K. apskaitą. Pasak apeliantų, teismas nuosprendyje nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad D. M. paruošė ūkininko V. K. sąskaitas, o tik perrašė kaltinime nurodytas klaidingas faktines aplinkybes, kurios akivaizdžiai ne tik nelogiškos – du asmenys negali paruošti tų pačių dokumentų, bet ir neįmanomos, nes D. M. neturėjo jokių galimybių paruošti ūkininko V. K. sąskaitų faktūrų. Tai, anot apeliantų, rodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nesigilino į bylos aplinkybės, neanalizavo pareikšto kaltinimo atitikimo faktinėms aplinkybėms, nenurodė motyvų ir argumentų dėl D. M. galimų neteisėtų veiksmų, t. y. nenurodė, kokiais veiksmais pastarais paruošė ir pateikė aptariamas sąskaitas A. M. ūkiui. Taigi, akivaizdu, kad D. M. veiksmai kvalifikuoti netinkamai, todėl priimtas nuosprendis naikintinas.
29. Nuteistųjų ir jų gynėjo teigimu, teismas neanalizavo nuoseklių kaltinamųjų V. K. ir D. M. parodymų, jų nepalygino su kitais ištirtais įrodymais – liudytojų parodymais, nepasisakė dėl antstolio pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nuteistųjų kaltę grindė A. M. pirminiais parodymais dėl melioracijos darbų atlikimo V. K. priklausančiuose laukuose. Nurodo, kad teismas nuosprendyje pats sau prieštarauja, t. y. laiko, kad pirminiai A. M. parodymai yra teisingi, tačiau kartu pripažįsta, jog nebuvo atliekami melioracijos darbai V. K. ūkyje, nors pirminėje apklausoje A. M. nurodė, kad šie darbai buvo atliekami.
30. Skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai vadovavosi 2018 m. liepos 18 d. atliktos apžiūros protokolu kuriame konstatuojama, jog nenustatyta, kad V. K. ūkio lauke buvo atliekami melioracijos darbai, nes darbai buvo atliekami 2016 m. pabaigoje, taigi, apžiūra atlikta beveik po dviejų metų. Dėl to teismas privalėjo vadovautis pateiktomis Regia nuotraukomis iš kurių matyti apaugęs krūmynais laukas, o 2018 m. apžiūros protokole užfiksuota, jog tokių krūmynų nėra, ir taip sugretinęs šiuos duomenis, padaryti išvadą, o ne tik perrašyti apžiūros protokole konstatuotas aplinkybes.
31. Be to, apeliantų teigimu, teismas neįvertino liudytojo A. J. parodymų, kad 2016 metų spalio mėnesį, nurodžius D. M., su A. M. traktoriumi ir prie jo prikabintu dirvos purintuvu nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajoną ir su ta technika dirbo lauke netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, kur lauką jam parodė ir į lauką palydėjo jį pasitikęs V. K., tame lauke jis (A. J.) dirbo 4–5 dienas, dirbdamas lauką, medžio drožlių nenaudojo, jokių kitų pagalbinių priemonių nenaudojo, tik matė, kad tame lauke buvo pabarstytas nedidelis sluoksnis medžio drožlių. Atkreipia dėmesį, kad byloje dėl šių darbų atlikimo yra pateiktas paslaugų priėmimo-perdavimo aktas bei sąskaita faktūra, surašyti 2016 m. lapkričio 25 d., dėl žemės sklypo melioracijos darbų 35 326,99 Eur sumai, 21,51 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).
32. Kartu nuteistieji ir jų gynėjas pažymi, kad specialistė R. Č., atlikusi patikrinimą dėl ūkininko A. M. apskaitoje užfiksuotos paslaugos V. K. ūkiui 21,51 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), specialisto išvadoje nurodė, jog A. M. ūkis 2016 m. spalio 17 d. sudarė penkias paslaugų teikimo sutartis dėl melioracijos darbų su skirtingais užsakovais, iš kurių viena sudaryta su V. K. dėl pirmiau paminėto sklypo. Pagal šias penkias sutartis A. M. 2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais įformino penkias sąskaitas faktūras, surašė paslaugų priėmimo perdavimo aktus.
33. Teismas, apeliantų vertinimu, nepagrįstai vadovavosi liudytojo V. V., dirbančio bendrovės „Š. m.“, direktoriumi, parodymais apie melioracijos darbus, nes A. M. atlikti darbai nebuvo melioracijos, o tik dirvos pagerinimo darbai, ir jų negalima laikyti melioracijos darbais. Aplinkybė, kad dokumentai sukurti vėliau nei atlikti darbai, nepaneigia, jog darbai buvo atlikti iki dokumentų sukūrimo.
34. Teismo posėdyje nuteistasis D. M., jo bei nuteistojo A. M. gynėjas advokatas R. Dobrovolskis ir nuteistųjų V. K. bei L. K. gynėjas advokatas M. Dūda prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė A. Mickevičiūtė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
35. Nuteistųjų V. K. ir L. K. gynėjo advokato M. Dūdos bei nuteistųjų A. M. ir D. M. bei jų gynėjo advokato R. Dobrovolskio apeliaciniai skundai tenkintini.
36. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė.
37. Pažymima, kad įrodymų vertinimo procese itin svarbiu pripažįstamas nuoseklus nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų laikymasis. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-(duomenys neskelbtini)/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014, 2K-98-895/2015). Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-976/2016).
38. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011-07-05 iki 2017-01-01), L. K. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-11-29), 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, A. M. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-11-29), D. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.
39. BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija). BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių.
40. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014).
41. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai paprastai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį ir kurie yra susiję priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nurodytais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo, kad tik organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, nustatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką. Specialaus apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjekto padėjėjas gali neatitikti specialiųjų nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjekto požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, atsako už nusikaltimus, kuriuos siekė padaryti apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, o ūkio subjekto vadovas šiuo atveju atsako tik už aplaidų buhalterinė apskaitos tvarkymą. Jeigu minėtas asmuo apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą susitaręs su ūkio subjekto vadovu, abu atsako pagal BK 222 straipsnį. Tokiu atveju kito asmens veika kvalifikuojama kaip padėjėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2010, 2K-226-976/2020).
Žemesnės instancijos teismas
42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nuteistųjų V. K., L. K., A. M. ir D. M. kaltę grindė A. M. pirminiais parodymais, liudytojų K. M., M. K., S. J. parodymais, taip pat liudytojų A. D., A. B., A. J., R. V. parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuotais telefoniniais pokalbiais, apžiūros protokolais, specialistės išvada.
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog V. K., L. K., A. M. ir D. M. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir V. K., L. K., A. M. bei D. M. priimamas naujas – išteisinamasis – nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
44. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nuteistųjų kaltę, be kita ko, grindė A. M. pirminiais parodymais, o jo paaiškinimą atmetė, argumentuodamas tuo, kad byloje liudytojai (V. K. ūkio darbuotojai ir kiti) buvo apklausti dalyvaujant advokatui, kai buvo pareikštas įtarimas V. K., ir tai, pasak teismo, rodo, kad parodymai tarp kaltinamųjų jau buvo derinami, be to, pirminiai A. M. parodymai dėl drožlių sandorių su V. K. bei melioracijos darbų sutampa su kitais bylos duomenimis. Sutikti su tokiu A. M. parodymų vertinimu apeliacinės instancijos teismo kolegija neturi pagrindo. Nors ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. kovo 5 d. apklausiamas kaip liudytojas A. M. nurodė, kad, kiek jis pamena, pats jokių sandorių, susijusių su medžio drožlių pirkimu, nesudarė, melioracijos paslaugos V. K. ūkiui nesuteikė, bet pasirašė tai pagrindžiančius dokumentus, kuriuose užfiksuoti sandoriai, kurių nebuvo (6 t., b. l. 76–79), tačiau 2018 m. kovo 6 d. apklausiamas kaip įtariamasis A. M. nurodė, kad jis, be kita ko, užsiima ir netradicine žemės ūkio veikla – melioracijos darbais (šią aplinkybę jis nurodė ir apklausiamas kaip liudytojas), tai, kad jis turėjo sandorių su V. K., pirmosios apklausos metu buvo pamiršęs. Paaiškino, kad jis 2016 m. lapkričio 16–30 d. buvo sanatorijoje ir pats jokių darbų nevykdė, tačiau jo ūkio darbuotojai šiuos darbus atliko. Nurodė, kad 2016 m. rudenį V. K. buvo užsakęs melioracijos darbus keliuose savo sklypuose (duomenys neskelbtini) kaime. Tai buvo molingos dirvos, kuriose nuo sunkiasvorės žemės ūkio technikos per laiką susiplojo molio sluoksnis ir reikėjo atlikti jo ardymo darbus, kad galėtų nutekėti vanduo. Sutartys nėra rašomos, žodžiu susitariama, kur ir kada reikia atlikti darbus. Šiuo atveju jo darbuotojas vairavo jo ūkiui priklausantį traktorių, darbas buvo atliekamas su specialiu labai giliu noragu, važiuojant per tą pačią vietą keletą kartų, kol išdraskoma dirva ir molis. Už kokią sumą buvo atlikti darbai V. K. lauke, negali nurodyti, nes nebeprisimena. Pažymėjo, kad drenažo darbams reikia ir šiek tiek medžio drožlių – keičiant dalį tranšėjos, ją reikia izoliuoti drožlėmis, nes jos atlieka vandens sugėrimo funkciją ir neleidžia užsikimšti kanalėliams. Dėl 2016 m. lapkričio 30 d. sąskaitos, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 20 589,61 Eur sumai ir 2016 m. gruodžio 13 d. sąskaitos, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 14 517,50 Eur sumai už medžio drožles, paaiškino, kad tomis dienomis jis medžio drožlių nepirko. Nurodė, kad 2016 metais jis galėjo savo reikmėms ir kitiems asmenims teikiamiems melioracijos darbams iš V. K. paimti apie 800 kubinių metrų drožlių, tik negali tiksliai įvardinti, kada ir kur konkrečiai jos buvo sunaudotos. Pažymėjo, kad mokėjimo už drožles nebuvo, jo sunaudotos drožlės buvo padengtos atliktų melioracijos darbų kaina (6 t., b. l. 88–92).
45. 2018 m. gegužės 14 d. paaiškinime, pateiktame Šiaulių apygardos prokuratūrai, A. M. nurodė, kad jis yra garbaus amžiaus, todėl daugelį aplinkybių, susijusių su teisiniais ir buhalteriniais reikalais, jam sunku suprasti. Paaiškino, kad jam ūkyje padeda sūnus D. M., kuris suranda jam klientų, susitaria su jais dėl įvairių darbų atlikimo, sprendžia atsiskaitymo už atliktus darbus klausimus, ir šiuo atveju jo sūnus D. M. susitarė su V. K. dėl melioracijos darbų jo žemės sklypuose. Patvirtino, kad 2016 m. jo ūkio darbuotojai su ūkiui priklausančia technika darė melioracijos gerinimo ir remonto darbus V. K. lauke, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atliekant melioracijos darbus buvo išrauti krūmai, medžiai, jų šaknys, gerinamas vandens nubėgimas į kanalus, atlikti užmirkusios suspaustos molingos dirvos pado ardymo darbai. Drenažui gerinti, dirvos vandens pralaidumui didinti buvo naudojamos medžio drožlės, jas vežė V. K. darbuotojai. Atlikus darbus, buvo išrašyta 2016 m. lapkričio 25 d. pridėtinės vertės sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už žemės sklypo melioracijos darbus 35 326,99 Eur (su PVM) sumai, jis šią sąskaitą įtraukė į savo ūkio buhalterinę apskaitą. Dėl medžio drožlių įsigijimo paaiškino, kad dalis medžio drožlių, įsigytų iš V. K., buvo panaudotos lauke atliekant melioracijos darbus, o kita medžio drožlių dalis buvo nuvežta į jo ūkį, maišoma su arklių mėšlu ir kratoma laukuose kaip organinė trąša. Sunaudotų drožlių kiekis nurodytas V. K. išrašytose sąskaitose faktūrose.
46. Taigi nors apklausiamas kaip liudytojas A. M. ir nurodė, kad, kiek jis pamena (tai reiškia, kad A. M. nebuvo visiškai užtikrintas, kad nurodo tikslias aplinkybes), pats jokių sandorių, susijusių su medžio drožlių pirkimu, nesudarė, melioracijos paslaugos V. K. ūkiui nesuteikė, bet pasirašė tai pagrindžiančius dokumentus, kuriuose užfiksuoti sandoriai, kurių nebuvo, tačiau apklausiamas kaip įtariamasis nurodė, kad tarp jo ir V. K. sandorių vis dėlto buvo, jis (A. M.) 2016 m. lapkričio 16–30 d. buvo sanatorijoje ir pats jokių darbų nevykdė, tačiau jo ūkio darbuotojai melioracijos darbus atliko. Už kokią sumą buvo atlikti darbai V. K. lauke, negali nurodyti, nes paprasčiausiai nebeprisimena. Be to, nors A. M., apklausiamas kaip įtariamasis, nurodė, kad kaltinime nurodytomis dienomis jis medžio drožlių iš V. K. nepirko, tačiau kartu patvirtino, kad 2016 metais iš V. K. medžio drožles jis pirko ir jas naudojo savo reikmėms bei atliekant kitiems asmenims melioracijos darbus, o savo paaiškinime patvirtino, kad kaltinime nurodytos sąskaitos yra pagrįstai įtrauktos į jo ūkio buhalterinę apskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. apie kaltinime nurodytas aplinkybes buvo apklausiamas 2018 m. kovo 5 ir 6 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams ir trims mėnesiams po kaltinime nurodytų sąskaitų faktūrų išrašymo, taip pat įvertinus jo amžių (80 metų), o kartu ir tokio amžiaus žmonių atminties ypatumus, tai, kad jam tvarkyti ūkio reikalus (surasti klientus, susitarti su jais dėl įvairių darbų atlikimo, spręsti dėl atsiskaitymo už juos) padėjo jo sūnus D. M., be to, atsižvelgiant į A. M. parodymus, jis 2016 m. lapkričio 16–30 d. buvo sanatorijoje ir pats jokių darbų nevykdė, su V. K. dėl melioracijos darbų jo žemės sklypuose atlikimo susitarė jo sūnus D. M., neatmetama, kad A. M. apklausų metu galėjo tiksliai neprisiminti visų aplinkybių, kartu ir sąskaitų faktūrų sudarymo datų bei jų numerių. Kadangi A. M. paaiškinime nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti šį paaiškinimą argumentuojant tuo, kad „<...> byloje jau buvo apklausiami liudytojai (V. K. ūkio darbuotojai ir kiti), dalyvaujant advokatui, buvo pareikštas įtarimas V. K., todėl darytina išvada, jog parodymai tarp kaltinamųjų jau buvo derinami“ ir išimtinai teisingais laikyti pirminius A. M. parodymus, nėra pagrindo. Nors, kaip akcentuota skundžiamame nuosprendyje, byloje nenustatyta, kad A. M. apklausų metu nesuprato, apie ką yra apklausiamas, neadekvačiai vertino situaciją ar save apkalbėjo, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes nėra pagrindo nepritarti nuteistųjų V. K. ir L. K. gynėjo advokato M. Dūdos skundo argumentui, kad A. M., dėl senyvo amžiaus nelabai suvokdamas apie kuriuos būtent darbus reikia duoti parodymus, juo labiau, kad sandoriuose jis nedalyvavo, už jį veikė jo sūnus D. M., nežinodamas tikrųjų faktinių aplinkybių, jas nurodė netiksliai.
47. A. M., kaip įtariamojo, apklausos metu nurodytas aplinkybes, kad melioracijos darbai V. K. ūkyje buvo atlikti, tam buvo naudojamos ir medžio drožlės, 2016 metais savo reikmėms ir kitiems asmenims teikiamiems melioracijos darbams iš V. K. pirko medžio drožles bei jo paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad su V. K. dėl melioracijos darbų jo žemės sklypuose atlikimo susitarė jo sūnus D. M. ir šie darbai buvo atlikti, atlikus darbus buvo išrašyta 2016 m. lapkričio 25 d. pridėtinės vertės sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už žemės sklypo melioracijos darbus 35 326,99 Eur (su PVM) sumai, ir jis šią sąskaitą įtraukė į savo ūkio buhalterinę apskaitą, dalis medžio drožlių, įsigytų iš V. K., buvo panaudotos lauke atliekant melioracijos darbus, o kita medžio drožlių dalis buvo nuvežta į jo ūkį, maišoma su arklių mėšlu ir kratoma laukuose kaip organinė trąša, sunaudotų drožlių kiekis nurodytas V. K. išrašytose sąskaitose faktūrose, patvirtina byloje surinkti įrodymai.
48. Teisiamajame posėdyje nuteistasis D. M., atsakydamas į jam pateiktus klausimus, parodė, kad V. K. ūkyje, (duomenys neskelbtini) kaime, dirvos gerinimo melioracijos darbai buvo atlikti, buvo išrauti krūmai, šaknys, įterptos drožlės ir tai matyti iš REGIA nuotraukų. Sąskaitos buvo išrašytos teisėtai. Jis (D. M.) darbų neatliko, juos atliko darbuotojai, jis padėjo savo tėvui, tarėsi dėl darbų. Sandoris tikrai įvyko, jis buvo įformintas – išrašytos sąskaitos faktūros. Vieno hektaro melioracijos darbų kainą nustatė 1 300 Eur, nes atliko tik melioracijos pagerinimo darbus, kurie buvo apie 10 kartų pigesni už didžiuosius melioracijos darbus. Taip pat nurodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį V. K. ūkis du kartus pirko iš V. K. medžio drožles, dalis jų buvo išbarstyta ant laukų kaip trąša, sumaišius su iš R. B. gautu arklių mėšlu. Dėl darbų kontaktavo su L. K., jis (D. M.) sąskaitų dėl iš V. K. įsigytų medžio drožlių nerašė, jas išrašė buhalterė, kainą buhalterei R. V. nurodė tokią, kokia tuo metu buvo rinkos kaina. Sąskaitos dėl medžio drožlių buvo atsiųstos elektroniniu paštu, jas pasirašė jo tėvas. Į pateiktus klausimus taip pat atsakė, kad dėl drožlių jis sąskaitų neruošė ir jų A. M. nepateikė, sąskaitos buvo gautos internetu, jis pats šių sąskaitų nematė ir jų niekam nepateikė, jo tėvas A. M. sąskaitas pasirašė ir įtraukė į apskaitą, deklaravo PVM, įtraukė į Mokesčių mokėtojų registrą, kaip to reikalauja įstatymai (8 t., b. l. 147–149).
49. Nuteistasis L. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jo tėvas V. K. yra garbaus amžiaus, todėl jis geranoriškai padeda pastarajam jo ūkyje. Daugiausia jis padeda tėvui tvarkyti formalius, t. y. sutarčių ir kitų dokumentų sudarymo, atsiskaitymų ir kt., dalykus. Kadangi jo tėvui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), reikėjo aptvarkyti, atlikti jame priežiūros, valymo, dirvos gerinimo darbus, kurie plačiąja prasme kartais vadinami ir melioracijos darbais, tačiau jie nesusiję su jokiais melioracijos įrengimų statymais, ar techniniais įrengimais, drenažo vamzdžių įrengimu ar griovių kasimu, 2016 metų rudenį su ūkininko V. K. ūkiu buvo susitarta dėl šių darbų atlikimo. Su ūkininko A. M. sūnumi D. M. jis bendravo dokumentų paruošimo klausimais, pats jokių su sandoriu susijusių dokumentų nerengė. Jis gaudavo jau paruoštą atitinkamo dokumento projektą, jį peržiūrėdavo, ir, jeigu jame viskas būdavo surašyta tinkamai, paduodavo pasirašyti tėvui ir grąžindavo atgal. Kadangi visi sutarti darbai jo tėvo žemės sklype buvo atlikti, ūkininko A. M. ūkis išrašė jo tėvui sąskaitą faktūrą. Jis pats (L. K.) šios sąskaitos faktūros nerengė, tik galėjo ją gauti iš D. M. ir perduoti savo tėvui. Dėl atsiskaitymo už melioracijos darbus paaiškino, kad jo tėvas pardavė ūkininko A. M. ūkiui drožles, ir, kadangi V. K. turėjo atsiskaityti su ūkininko A. M. ūkiu, o ūkininko A. M. ūkis turėjo atsiskaityti su jo tėvu už drožles, buvo susitarta atsiskaityti įskaitymo būdu. Sąskaitų faktūrų už medžio drožles, kurių buvo dvi, jis nerengė, nežinojo, nei koks drožlių kiekis buvo parduotas, nei dėl kokios kainos buvo susitarta. Į prokurorės klausimus atsakė, kad su D. M. kalbėjo apie dokumentų įforminimą atlikus darbus, viskas buvo daroma oficialiai. Konkrečiai buvo tariamasi dėl sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, geomorfologiniame draustinyje paviršiniai žemės darbai yra leidžiami – jeigu tai būtų draustinis, žemės ūkio veikla jame apskritai nebūtų leidžiama (8 t., b. l. 145–147).
50. Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ūkininkas A. M. turi traktorius John Deere ir JCB, jis dirba su visais traktoriais, jam ūkininko A. M. ūkyje teko dirbti su aparatu, atliekančiu dirvožemio gerinimą. Paaiškino, kad aparatas yra giluminis, kaip purintuvas, su 7 dideliais nagais, giliai lendančiais į žemę ir suardančiais podirvį. Nurodė, kad su šiuo aparatu jam yra tekę dirbti (duomenys neskelbtini) rajone, už 1,5–2 kilometrų nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, kur buvo apleistas laukas ir reikėjo suardyti podirvį. Laukas buvo užpelkėjęs, jame buvo krūmų, kelmų, jis juos išrovė. Dirbo 4 ar 5 dienas, tai buvo 2016 metų spalio mėnesį. Lauko plotas apie 18–20 hektarų, jame buvo pakleistos medžio drožlės. Visus darbus jis derindavo su D. M., o technika priklausė A. M.. Į advokato klausimus atsakė, kad melioracijos terminas yra platus, tai – dirvožemio gerinimas, purenimas, akmenų rinkimas, senų medžių išpjovimas, krūmų rovimas. Purenant 60–70 centimetrų dirvožemio sluoksnį tai jau laikoma melioracija (8 t., b. l. 73–74).
51. Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jo įmonė užsiima melioracijos darbų atlikimu, melioracijos įrenginių statyba. Paaiškino, kad į melioracijos darbus įeina griovių valymas, drenažo klojimas ir kiti darbai. Į prokurorės klausimus atsakė, kad melioracija yra ir tuomet, kai atliekami molio sluoksnio ardymo darbai su atitinkamai giliu noragu, kad galėtų nutekėti vanduo – tai būtų tarsi nusausinimo griovelių įrengimas, vamzdžiai nebūtinai turi būti klojami, jeigu to užtenka paviršiniam vandeniui nuvesti, atliekant melioracijos darbus galima naudoti ir medžio drožles. Į advokatų pateiktus klausimus atsakė, kad krūmų iškirtimas, šaknų išrovimas yra melioracijos darbai (8 t., b. l. 73–74).
52. Liudytojas R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis augina ir veisia sportinius žirgus, D. M. jų mėšlą išsiveždavo su kratytuvu, už tai suardavo jam dalį lauko (8 t., b. l. 74–75). Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, taip pat parodė, kad, kiek jam žinoma, D. M. mėšlą panaudojo kaip trąšas laukuose link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 108–111). Šie liudytojo R. B. parodymai patvirtina nuteistojo D. M. parodymus, kad dalis iš V. K. pirktų medžio drožlių buvo išbarstyta ant laukų kaip trąša, sumaišius su iš R. B. gautu arklių mėšlu.
53. Liudytoja R. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad anksčiau ji dirbo pas M. buhaltere. Ataskaitoms daryti dokumentus jai pateikdavo A. M., kokius dokumentus jis pateikdavo arba pasakydavo, tokias ataskaitas ji ir padarydavo. Teikdavo PVM, gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, metinę gyventojo pajamų deklaraciją. Yra dokumentai, sąskaita, patvirtinantys, kad buvo pirktos medžio drožlės. Į prokurorės klausimus atsakė, kad iš dokumentų, esančių kompiuteryje, matyti, kad jie sukurti ir siųsti vėliau, negu juose nurodytos datos. Perskaičius R. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji nurodė, kad į apskaitą įtraukė A. M. pateiktas 2016 m. lapkričio 30 d. sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 20 589,61 Eur sumai ir 2016 m. gruodžio 13 d. sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)iš viso 14 517,50 Eur sumai, pagal kurias A. M. pirko iš V. K. medžio drožlių, 2016 m. gruodžio 31 dienai ji paruošė balansus ataskaitas, surašė sunaudotų medžiagų nurašymo aktus, kuriuose nurodė, kad 1 642 kubiniai metrai medžio drožlių nurašomos kaip sunaudotos, yra teisingi, sutartis ruošė ji (2 t., b. l. 52–55, 59–62). Be to, liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. M. yra A. M. sūnus ir padeda jam ūkininkauti, jai nėra neįprasta, kad sąskaitas ar kitus dokumentus A. M. vėluoja pateikti, pamiršta tai padaryti.
54. V. K. pirmosios instancijos teismui pateiktame paaiškinime nurodė, kad jam priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), reikėjo atlikti priežiūros, valymo, dirvos gerinimo darbus, kurie nėra susiję su jokiais melioracijos įrenginių statymais ar techniniais įrengimais, drenažo vamzdžių įrengimu ar griovių kasimu, tačiau plačiąja prasme gali būti vadinami ir melioracijos darbais. Dėl to 2016 metų rudenį su ūkininko A. M. ūkiu buvo susitarta dėl darbų atlikimo šiame žemės sklype. 2016 metų spalio mėnesį pas jį atvykusiam darbininkui jis parodė žemės sklypą, kuriame turėjo būti atlikti darbai ir žmogus pradėjo darbus. Sklype buvo surinkti akmenys, išrauti krūmai, medeliai, jų šaknys, pagerintas vandens nubėgimas į kanalus bei su giluminiu aparatu atlikti užmirkusios suspaustos molingos dirvos pado ardymo darbai. Šiems darbams buvo naudojamos medžio drožlės – ūkininko A. M. ūkis iš jo (V. K.) įsigijo drožlių, kurių dalį jis pristatė į A. M. ūkį, o dalį drožlių jo darbininkai vežė ir purtė ant žemės sklype, nes tai buvo sudedamoji užsakytų darbų dalis. Už darbų metu panaudotas ir A. M. ūkiui pristatytas drožles buvo išrašytos sąskaitos faktūros. Visi sandoriai buvo tikri – darbai žemės sklype buvo atlikti, o jis ūkininko A. M. ūkiui pardavė medžio drožles. Deklaracijoje už 2016 metų lapkričio mėnesį buvo nurodyti teisingi duomenys, jokių mokesčių sumokėjimo išvengti nesiekta. Jo buhalterinę apskaitą pagal jo pateikiamus duomenis tvarkė VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) biuro buhalterė N. D.. V. K. taip pat paaiškino, kad drožlės buvo gaminamos ir parduodamos daug metų, 2016 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais buvo parduotos ne tik drožlės, pagamintos per šį laikotarpį, bet ir drožlės, kurios buvo pagamintos anksčiau. Atsiradus pirkėjui drožlės buvo parduodamos, buvo surašomas materialinių vertybių užpajamavimo aktas, įforminamas pirkimo-pardavimo sandoris. Su buhaltere jis bendraudavo ne kiekvieną dieną, duomenis jai teikdavo pagal poreikį – kas mėnesį ar rečiau, tačiau jai visuomet pareikdavo visus reikalingus ir teisingus duomenis. Sandoriai su A. M. ūkiu ir UAB „P. a.“ buvo realūs. Su A. M. ūkiu už drožles buvo atsiskaityta įskaitymo būdu, nes jis pastarajam buvo skolingas už melioracijos darbus. Dėl darbuotojams mokėto darbo užmokesčio paaiškino, kad tokios situacijos, jog darbuotojui jis būtų išmokėjęs didesnį darbo užmokestį, negu nurodyta žiniaraštyje, nebuvo, atlyginimas darbuotojams buvo išmokėtas toks, koks buvo paskaičiuotas buhalterijoje (8 t., b. l. 139–141).
55. Kaip minėta, nuteistasis L. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2016 metų rudenį su ūkininko V. K. ūkiu buvo susitarta dėl melioracijos darbų plačiąja prasme atlikimo ir šie darbai jo tėvo žemės sklype buvo realiai atlikti, ūkininko A. M. ūkis išrašė jo tėvui sąskaitą faktūrą. Kadangi jo tėvas pardavė ūkininko A. M. ūkiui drožles, buvo susitarta atsiskaityti įskaitymo būdu (8 t., b. l. 145–147).
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamųjų kaltę dėl V. K. ūkio neįvykusių medžio drožlių pardavimų A. M. ūkiui ir UAB „P. a.“ patvirtina ir liudytojų K. M., M. K. bei S. J. parodymai, yra nepagrįsta. Liudytojas K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam pas ūkininką V. K. yra tekę dirbti ir prie medžio drožlių, prie jų dirbo apie 5 metus, krūmus kirsdavo ir žiemą, ir vasarą, juos susmulkindavo prie traktoriaus kabinamu smulkintuvu ir lauke, ir bazėje, medžio drožlės buvo sandėliuojamos (duomenys neskelbtini) arkiniame sandėlyje. Drožles parduodavo. 2016 metais drožles jie su kratytuvu išbarstė ant V. K. žemės. Drožles ėmė ir V. K. sūnus, kad apsaugoti trąšas nuo išbėgimo, nes drožlės sugerdavo vandenį. Nepamena, kokie kiekiai drožlių buvo pagaminti 2016 metais. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus sumaišė kaimus ir klaidingai nurodė, kad drožles išbarstė ant lauko (duomenys neskelbtini) kaime, nors iš tikrųjų jas barstė ant lauko (duomenys neskelbtini) kaime (8 t., b. l. 19–20). Šie liudytojo K. M. parodymai sutampa su nuteistųjų parodymais, taip pat liudytojo A. J. parodymais, kad melioracijos darbai V. K. priklausančiame žemės sklype buvo atliekami ir tam buvo panaudotos medžio drožlės. Liudytojo K. M. nurodyta aplinkybė, kad jis nepamena, koks drožlių kiekis buvo pagamintas 2016 metais, nereiškia, kad 2016 metais medžio drožlės apskritai nebuvo gaminamos, be to, V. K. savo paaiškinime nurodė, kad drožlės buvo gaminamos ir parduodamos daug metų, 2016 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais buvo parduotos ne tik drožlės, pagamintos per šį laikotarpį, bet ir drožlės, kurios buvo pagamintos anksčiau. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog V. K. ūkis medžio drožles pardavė ir kitiems ūkio subjektams – ŽŪB „G.“, UAB „Š.“, AB „M.“ (3 t., b. l. 71–94, 95–114, 115, 116, 117–118, 119–120, 121, 122, 134, 136, 137, 138, 139, 140, 141, 142–145, 146–152, 159, 162, 164, 165, 166), tačiau ikiteisminio tyrimo metu abejonių dėl šių sandorių tikrumo nekilo, FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. S. 2019 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nėra pagrindo pateikti AB „M.“ generaliniam direktoriui J. M., UAB „Š.“ direktoriui I. M. ir ŽŪB „G.“ pirmininkui R. G. įtarimų. Tyrėja savo pranešime taip pat nurodė, kad, nors pagal pokalbių išklotinę matyti, jog V. K. ir L. K. informuojami apie atliktus mokėjimus už drožles per bankų sąskaitas 2016 metų gruodžio mėnesį, nors pardavimai įforminti ankstesnėmis datomis, tačiau tyrimo metu neužfiksuotas pats grąžinimo faktas, nepaneigta galimybė V. K. turėti drožlių likutį pagal jo darbuotojų parodymus (4 t., b. l. 93–94). Dėl to nėra pagrindo nesutikti su advokato M. Dūdos skundo argumentu, kad minėti duomenys patvirtina, jog V. K. ūkis turėjo didesnį kiekį medžio drožlių, kuris buvo susikaupęs iš ankstesnių mėnesių, negu buvo užpajamuota 2016 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais.
57. Liudytojo M. K. teisiamajame posėdyje duoti parodymai nuteistųjų kaltės nepatvirtina, nes iš M. K. parodymų matyti, kad jam prie medžio drožlių neteko dirbti, tik teko kirsti krūmus ūkininko V. K. sklypuose, šio liudytojo parodymai, kad 2016 metais laikotarpiu nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio jis V. K. ūkyje jokių drožlių nematė, nepaneigia byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad šios drožlės buvo gaminamos ir parduodamos. Pastebėtina ir tai, kad liudytojas M. K. nurodė net nežinantis, kad V. K. ūkyje buvo gaminamos medžio drožlės (8 t., b. l. 83–84). Iš liudytojo S. J. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje matyti, kad jis V. K. ūkyje esančiame angare 2016 metais betonavo grindis, tuo metu angaras buvo tuščias, paruoštas betonavimui, jame medžio drožlių nebuvo, o ar jų buvo kur nors kitur, jis nežino, nes po teritoriją nevaikščiojo, atvažiuodavo tik betonuoti grindis, o ne vaikščioti ir žiūrėti, kas yra teritorijoje (8 t., b. l. 23–24). Taigi liudytojo S. J. parodymai nuteistųjų kaltę nei patvirtina nei paneigia.
58. Tai, kad V. K. ūkyje buvo gaminamos medžio drožlės, sandoriai dėl jų pirkimo-pardavimo tarp V. K. ir ūkininko A. M. ūkio, o taip pat ir UAB „P. a.“ yra realūs, be pirmiau išdėstytų įrodymų patvirtina ir liudytojų A. D., A. B., A. J., E. N., L. P., V. K. parodymai bei rašytiniai bylos įrodymai. Liudytojas A. D. teisiamajame posėdyje nurodė, kad V. K. ūkyje buvo gaminamos medžio drožlės, medžiai buvo smulkinami jų kirtimo vietoje su prie traktoriaus prikabintu smulkintuvu, susmulkintos drožlės buvo vežamos į angarą (duomenys neskelbtini) kaime. Jam yra tekę vežti drožles į (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 20–21). Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam ūkininko V. K. ūkyje teko dirbti prie medžio drožlių, kartu dirbo V. K., A. D., A. J., R. K., K. K.. Jie kirsdavo krūmus ir juos smulkino su prie traktoriaus prikabintu smulkintuvu. Smulkindavo vietoje, po to drožles veždavo į angarą (duomenys neskelbtini) kaime, yra drožles purtę ir ant laukų (8 t., b. l. 22). Liudytojas A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam dirbant V. K. ūkyje yra tekę dirbti ir prie medžio drožlių. Jie dirbdavo keturiese ar penkiese – jis, A. B., K. M., K. K. ir kiti. Krūmus kirto (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) durpyne, jie buvo smulkinami smulkintuvu, prikabintu prie traktoriaus. Pagamintos drožlės būdavo pilamos į arkinį sandėlį (duomenys neskelbtini) kaime, po to buvo vežamos į (duomenys neskelbtini), purtomos ant ūkininko V. K. laukų (duomenys neskelbtini) kaime. Į prokurorės klausimus atsakė, kad išvežus drožles arkinis sandėlis buvo betonuojamas, prieš betonavimą drožlių sandėlyje nebebuvo, jos buvo išpurtytos ant laukų ir dar didelė krūva drožlių buvo lauke už arkinio sandėlio (8 t., b. l. 22–23). Liudytojas L. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad 2016 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais UAB „P. a.“ įsigijo medžio drožlių iš V. K., jis matė, kaip šios drožlės buvo vežamos ir pilamos. Paaiškino, kad medžio drožlės buvo naudojamos trąšų sandėlyje drėgmės sugėrimui, o sudrėkusios buvo išvežamos į laukus ir išbarstomos kaip organinė trąša (8 t., b. l. 113). Liudytojas E. N. taip pat nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, pažymėjo, kad medžio drožlės į UAB „P. a.“ buvo vežamos 2016 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais, jas vežė V. K. transportas (8 t., b. l. 114). Tai, kad 2016 metais pas ūkininką V. K. buvo gaminamos medžio drožlės, nurodė ir liudytojas V. K.. Jis taip pat nurodė, kad medžių ir krūmų šakos buvo smulkinamos su smulkintuvu, prikabintu prie traktoriaus, po to drožles veždavo į angarą (duomenys neskelbtini) kaime, o jeigu angare nebūdavo vietos, drožlės buvo pilamos lauke. Jis ir A. D. medžio drožles vežė UAB „P. a.“, UAB „M.“, UAB „Š.“. Pamena, kad yra dirbęs ir (duomenys neskelbtini) kaime, nes ūkininkas norėjo atstatyti žemės kokybę, todėl jie ant žemės purtė medžio drožles. Taip pat nurodė, kad tame lauke buvo sunkus molis, todėl po drožlių išpurtymo atvažiavo darbininkas su galingu giluminiu aparatu, kuris giliai dirba žemę. Į prokurorės klausimus atsakė, kad su medienos smulkintuvu jie dirbdavo laukuose, medžio drožlių gamyba vyko ir 2016 metais, iki rudens būdavo sukaupta drožlių atsargų (8 t., b. l. 123–124). Akivaizdu, kad minėtų liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa, be to, juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai, todėl abejoti šių parodymų teisingumu nėra pagrindo. Byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadas, kad minėtų liudytojų parodymai duoti siekiant pagelbėti V. K., jie yra šališki ir suderinti su V. K. bei L. K.. Be to, tai, kad jų įmonės 2016 metais iš ūkininko V. K. įsigijo medžio drožlių, buvo išrašytos sąskaitos, sandoriai buvo realūs, kiekis buvo pirktas toks, koks nurodytas dokumentuose, niekas neprašė grąžinti pinigų pagal šiuos sandorius teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojai ŽŪB „G.“ pirmininkas R. G., UAB „Š.“ direktorius I. M. bei AB „M.“ direktorius J. M., kuriems, kaip nurodyta šio nuosprendžio 56 punkte, įtarimai nebuvo pareikšti (8 t., b. l. 111–113).
59. Išvadą, kad nuteistiesiems nebuvo pagrindo daryti nusikalstamas veikas patvirtina ir liudytojo D. M. parodymai, kad V. K. visiškai įgyvendino projektą investicinei paramai iš Europos Sąjungos fondų gauti, sutartis buvo įvykdyta, pabaigta. V. K. pagal sutartį įsigijo techniką ir vykdė visus įsipareigojimus, jei kas nors būdavo neaišku, paskambindavo ir paklausdavo. Projektas buvo rengiamas 2011 metais, iki 2015 metų buvo priežiūros laikotarpis. Kiek pamena, V. K. projektą įvykdė, jis suplanuotas pajamas įvykdydavo netgi daugiau nei reikėjo, dažnai paskambindavo paklausti, kiek reikia įvykdyti, kiek jau įvykdė, ar jau užtenka. Paaiškino, kad yra 30 procentų paklaida, tad, jeigu pajamos ir nebūtų įvykdytos, sankcijos nebūtų taikomos. Kol parama buvo skiriama, jis bendraudavo tiek su V. K., tiek su L. K., D. M.. Į prokurorės klausimus atsakė, kad 2016 m. gruodžio mėnesį L. K. galėjo jam skambinti, paraiškoje neturėjo būti numatyta gaminti drožles 2016 metais, nes prognoziniai metai buvo nuo 2011 metų iki 2015 metų, skaičių 2016 metams jau nebuvo numatyta. Į advokato klausimą atsakė, kad 2016 metams projekte apskritai nebuvo nurodyti jokie skaičiai (8 t., b. l. 57–58). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M., be kita ko, nurodė, kad nėra jokių poįstatyminių aktų, kurie numatytų, kad turi būti įgyvendinta 50 ar 80 procentų suplanuotų pajamų, tai tiesiog praktikoje naudojami kontrolės orientaciniai skaičiai. Jei, vertinant teoriškai, V. K. 2016 metais ir nebūtų įvykdęs suplanuotų pajamų, jam, tikėtina, agentūra nebūtų taikiusi jokių sankcijų, nes praėjusiais metais jis viršijo suplanuotas pajamas. Blogiausiu atveju kartais metams pratęsiamas stebimas veiklos laikotarpis (1 t., b. l. 74–76, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme).
60. Iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ūkininkas A. M. 2013 m. gegužės 31 d. įsigijo melioracijos traktorių JCB Fastrac 8310 (2 t., b. l. 180, 181–182, 183–187), iš 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. M. įsigijo iš V. K. medžio drožlių už 20 589,61 Eur (5 t., b. l. 108), 2016 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), liudija, kad A. M. įsigijo iš V. K. medžio drožlių už 14 517,50 Eur (5 t., b. l. 109), iš 2016 m. gruodžio 31 d. sunaudotų medžiagų nurašymo akto matyti, kad ūkininkas A. M. sunaudojo 1 642 kubinius metrus medžio drožlių (5 t., b. l. 113), iš paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016 m. spalio 17 d. buvo sudaryta sutartis tarp ūkininkų A. M. ir V. K. dėl užmirkusių žemės sklypų melioracijos darbų (5 t., b. l. 126–127), o 2016 m. lapkričio 25 d. paslaugų priėmimo-perdavimo aktas bei 2016 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad šie darbai, kurių vertė 35 526,99 Eur, buvo atlikti (5 t., b. l. 128, 129). Tai, kad už medžio drožles ir atliktus melioracijos darbus buvo susitarta atsiskaityti įskaitymo būdu, patvirtina išrašas iš registro Nr. (duomenys neskelbtini) Skolos tiekėjams ir rangovams (8 t., b. l. 136) bei tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (8 t., b. l. 137). Iš 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad UAB „P. a.“ įsigijo iš V. K. medžio drožlių už 14 538,88 Eur (5 t., b. l. 110), o 2016 m. gruodžio 14 d. dienos sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), liudija, kad UAB „P. a.“ įsigijo iš V. K. medžio drožlių už 24 202,95 Eur (5 t., b. l. 111). Šią aplinkybę patvirtina ir lėšų pervedimo nurodymas (8 t., b. l. 138). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog visos minėtos sąskaitos faktūros būtų buvusios suklastotos, kaltinamas pagal BK 300 straipsnį nė vienam iš nuteistųjų nebuvo pareikštas. Be to, antstolės V. Š. atstovės K. G. 2019 m. rugsėjo 9 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėjus V. K. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad žemės sklypas sutvarkytas, t. y. suartas, krūmynai iškirsti ir palikti krūvose tam tikrose vietose, susmulkintos ir paskleistos drožlės, kurios yra tamsios spalvos, susimaišiusios su dirvožemiu ir galimai paveiktos oro sąlygų. Tai, kad minėtame sklype buvo atlikti melioracijos darbai, patvirtina ir prie šio protokolo pridėtos fotonuotraukos bei advokato R. Dobrovolskio į bylą pateiktos REGIA nuotraukos (6 t., b. l. 150–155).
61. Įvertinus visumą nurodytų byloje esančių įrodymų, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad, priešingai nei konstatuota skundžiame nuosprendyje, A. M. realiai įsigijo iš V. K. medžio drožlių pagal 2016 m. lapkričio 30 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso už 20 589,61 Eur, ir 2016 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso už 14 517,50 Eur, taip pat realiai suteikė V. K. melioracijos paslaugas už 35 326,99 Eur (su PVM), pagal 2016 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), ir buhalterinėje apskaitoje užfiksavo realiai įvykusias ūkines operacijas, o V. K. realiai pardavė A. M. ūkiui medžio drožles pagal minėtas sąskaitas faktūras ir gavo iš pastarojo melioracijos paslaugas. Taip pat nekyla abejonių, kad L. K., būdamas UAB „P. a.“ direktoriumi, realiai įsigijo iš V. K. 1 812 kubinių metrų medžio drožlių už 38 741,83 Eur pagal 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. gruodžio 14 d. sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
62. Iš specialisto 2018 m. gegužės 23 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ši išvada yra sąlyginė, joje nurodyta, kad jeigu A. M. įsigijo iš gyventojo V. K. medžio drožlių, tai dėl ūkinių operacijų užfiksavimo apskaitoje nenustatyta apskaitos tvarkymo neatitikimų ir dėl to galima nustatyti ūkininko A. M. veiklos, turto, įsipareigojimų dydį už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Be to, specialistės išvadoje nurodyta, kad jeigu gyventojas V. K. medžio drožlių nepardavė, tuomet ūkininkas A. M. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas (forma FR0600), už nurodytus laikotarpius, kuriose deklaravo neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną PVM, ir taip išvengė 6 093,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad jeigu gyventojas V. K. pagamino bei bendrovėms: „G.“, „Š.“, „P. a.“ , „M.“ ir ūkininkui A. M. pardavė medžio drožlių iš viso už 93 732,99 Eur, tai dėl ūkinių operacijų užfiksavimo apskaitoje nenustatyta apskaitos tvarkymo neatitikimų, dėl to galima nustatyti gyventojo V. K. veiklą, turtą ir įsipareigojimų dydį už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. vasario 28 d.; jeigu gyventojas V. K. gavo iš ūkininko A. M. paslaugas, tai dėl ūkinės operacijos užfiksavimo apskaitoje nenustatyta apskaitos tvarkymo neatitikimų, dėl to galima nustatyti gyventojo V. K. veiklą, turtą ir įsipareigojimų dydį už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Be to, specialistės išvadoje nurodyta, kad jeigu gyventojas V. K. medžio drožlių nepardavė, tai bendrovės „G.“, „P. a.“ , „Š.“, „M.“ ir ūkininkas A. M. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas (forma FR0600) už nurodytus laikotarpius, kuriose deklaravo neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM, ir taip UAB „P. a.“ išvengė 6 724,00 Eur pridėtinės vertės mokesčių (5 t., b. l. 14–37).
63. Teisiamajame posėdyje specialistė R. Č. patvirtino, kad jos pateikta išvada yra sąlyginė, pažymėjo, kad specialisto išvados 19 lape nurodyta, jog tuo atveju, jeigu V. K. gavo iš ūkininko A. M. paslaugas, tuomet dėl ūkinės operacijos užfiksavimo nenustatyta apskaitos tvarkymo neatitikimų (8 t., b. l. 84–86).
64. V. K. kaltę apgaulingai tvarkius teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. darbuotojams A. D., A. B., A. J. ir K. M., laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. išmokėjus bendrai 4 467,34 Eur didesnį darbo užmokestį, kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas gyventojo V. K. buhalterinėje apskaitoje, pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė liudytojų A. D., A. B., A. J. ir K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei sąlygine specialisto išvada. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojas K. M. teisiamajame posėdyje nurodė, jog tuo metu, kai jis dirbo pas ūkininką V. K., jo alga visą laiką buvo vienoda, už gautą atlyginimą pasirašydavo algalapyje, žiniaraščiuose yra pasirašęs už tiek, kiek gaudavo atlyginimo, didesnio atlyginimo, negu nurodyta žiniaraštyje, jis nėra gavęs (8 t., b. l. 19–20). Liudytojas A. D. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atlyginimą gaudavo tokį, koks būdavo nurodytas žiniaraštyje, neapskaitytų pinigų jis negaudavo. Paaiškino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis galėjo pasakyti, jog gauna 180 Eur, nes nesuprato, ar tyrėja jo klausė, kiek jis gauna „į rankas“, ar „ant popieriaus“ (8 t., b. l. 21–22). Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė nesupratęs tyrėjos klausimo, ar jo klausė apie gaunamą atlyginimą su mokesčiais, paaiškino, kad jis sakė, jog gauna apie 400 Eur su mokesčiais, iš tikrųjų atlyginimą gaudavo pagal algalapį, kuriame pasirašydavo, neapskaitytų pinigų negaudavo (8 t., b. l. 22–23). Liudytojas A. J. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad „į rankas“ jis gaudavo tokį atlyginimą, koks nurodytas algalapiuose, vieną kartą ūkininkas jam yra davęs pinigų nusipirkti šaldytuvui, tai nebuvo atlyginimas (8 t., b. l. 22–23). Taigi, paminėti liudytojai teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jie gaudavo tokį atlyginimą, koks buvo nurodytas žiniaraštyje, neapskaitytų pinigų negaudavo, o į tyrėjos klausimus galėjo atsakyti netiksliai, nes nesuprato, ar jų klausiama apie atlyginimą, gautą „į rankas“, ar „ant popieriaus“.
65. Atkreipiamas dėmesys, kad sąlyginėje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tuo atveju, jeigu pagal liudytojų apklausos protokolų duomenis darbuotojams A. D., A. B., A. J. ir K. M., kurie dirbo pagal darbo sutartis, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, iš viso 4 467,34 Eur, kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo užfiksuotas gyventojo V. K. buhalterinėje apskaitoje, tai gyventojas V. K., nepagrindęs apskaitos dokumentais ir neįtraukęs į apskaitą priskaityto iš viso 5 878,08 Eur ((4467,34 x 100/ (100 – 15 + 6 + 3)) ir iš viso 4 467,34 Eur išmokėto darbo užmokesčio, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Jeigu pagal liudytojų apklausos protokolų duomenis darbuotojams A. D., A. B., A. J. ir K. M. buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, tai dėl gyventojo darbuotojams papildomų su darbo santykiais susijusio išmokėto atlyginimo neįforminimo apskaitos dokumentais ir neužfiksavimo gyventojo V. K. buhalterinėje apskaitoje, negalima iš dalies nustatyti gyventojo V. K. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad jeigu pagal liudytojų apklausos protokolų duomenis darbuotojams A. D., A. B., A. J. ir K. M., kurie dirbo pagal darbo sutartis, 2016 metais ir 2017 metų sausio – vasario mėnesiais buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, iš viso 4 467,34 Eur, tai nebuvo apskaičiuotos pajamų, privalomojo sveikatos draudimo mokesčio sumos ir socialinio draudimo įmokos. Tyrimo metu apskaičiuota priskaičiuoto darbo užmokesčio suma, iš viso 5 878,08 Eur, nuo kurios papildomai apskaičiuotas pajamų mokestis iš viso 881,72 Eur (5878,08 x 15 %), privalomojo sveikatos draudimo mokestis iš viso 352,68 Eur (5878,08 x 6 %), socialinio draudimo įmokos 1997,37 Eur [(5878,08 x (30,98 % + 3 %)] ir įmokos į Garantinį fondą 11,76 Eur (5878,08 x 0,2 %). Gyventojas V. K. pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2017 m. vasario 3 d. užpildytą Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (forma FR0573) už 2016 metus, kurioje deklaravo, kad gyventojas nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėjo 33 789,24 Eur apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų bei sumokėjo 2 035,00 EUR pajamų mokesčio sumą. Jeigu pagal liudytojų apklausos protokolų duomenis darbuotojams A. D., A. B., A. J. ir K. M., kurie dirbo pagal darbo sutartis, 2016 metais buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, tai gyventojas V. K. į minėtą deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie išmokėtas A klasės išmokas ir sumokėtą pajamų mokestį, t. y. įrašė mažiau išmokėtų A klasės išmokų iš viso 5162,13 EUR (5878,08 – 715,95) ir pajamų mokesčio iš viso 774,00 Eur. Jeigu pagal liudytojų apklausos protokolų duomenis darbuotojams A. D., A. B., A. J. ir K. M., kurie dirbo pagal darbo sutartis, 2016 metais ir 2017 m. sausio ir vasario mėnesiais buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis iš viso 5 878,08 Eur, tai gyventojas V. K. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neteisingus duomenis apie apdraustųjų pajamų ir įmokų sumas pranešimuose apie apdraustuosius per ataskaitinį laikotarpį (forma SAM 05), prieduose (SAM3SD) ir pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), t. y. sumažino pajamų sumas, iš viso 5 878r, įmokų sumas iš viso 1 997,37 Eur, iš kurių: 2016 metais – 1 754,09 Eur, 2017 metų sausio – vasario mėnesiais – 243,28 Eur.
66. Taigi iš specialisto išvados matyti, kad ji pateikta remiantis tik A. D., A. B., A. J. ir K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Be to, teisiamajame posėdyje specialistė R. Č. paaiškino, kad jeigu minėti asmenys gavo tokius atlyginimus, kokie nurodyti atlyginimų žiniaraščiuose, tuomet pažeidimo nėra, tokiu atveju sumokėti teisingi mokesčiai. Į pateiktus klausimus taip pat atsakė, kad ji vertino, kokius atlyginimus V. K. darbuotojai gavo „į rankas“, nes paprastai žmonės žino, kiek gauna „į rankas“, o ne kiek užrašyta popieriuje. Tai buvo jos spėjimas. Nurodė, kad skaičiuodama ėmė pilnus mėnesius, pvz., skaičiuodama neatsižvelgė, kad K. M. rugsėjo mėnesį dirbo ne pilną mėnesį, nes, jeigu darytų kiekvieną skaičiavimą ir vertintų liudytojo parodymus, tai būtų didelis darbas, ji ima duomenis ir tai, ką sako liudytojas, lygina su išmokėjimo žiniaraščiais ir išveda skirtumus. Išvada yra sąlyginė, jai įtakos turėjo liudytojų parodymai. Žiūrint pagal dokumentus, viskas yra tvarkoje, pažeidimų nėra (8 t., b. l. 84–86).
67. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių A. D., A. B., A. J. ir K. M. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, jog jiems ūkininkas V. K. mokėjo tokius atlyginimus, kokie nurodyti žiniaraščiuose, pats V. K. savo paaiškinime nurodė, kad tokios situacijos, jog darbuotojui jis būtų išmokėjęs didesnį darbo užmokestį, negu nurodyta žiniaraštyje, nebuvo, atlyginimai darbuotojams buvo išmokėti tokie, kokie buvo paskaičiuoti buhalterijoje, sprendžiama, kad specialisto išvadoje nurodytų įstatymų pažeidimų V. K. nepadarė.
68. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad A. M., turėdamas tikslą išvengti mokesčių (6 093 Eur pridėtinės vertės mokesčio), įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Byloje taip pat neįrodyta, kad V. K., siekdamas išvengti mokėtinų 6 166,00 Eur mokesčių, o L. K., siekdamas išvengti mokėtinų 6 724, 00 Eur pridėtinės vertės mokesčių, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Atsižvelgiant į tai, kad visuma byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog A. M. realiai įsigijo iš V. K. medžio drožlių pagal 2016 m. lapkričio 30 PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso už 20 589,61 Eur, ir 2016 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso už 14 517,50 Eur, taip pat realiai suteikė V. K. melioracijos paslaugas už 35 326,99 Eur (su PVM), pagal 2016 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), ir buhalterinėje apskaitoje užfiksavo realiai įvykusias ūkines operacijas, V. K. realiai pardavė A. M. ūkiui medžio drožles pagal minėtas sąskaitas faktūras ir gavo iš pastarojo melioracijos paslaugas bei darbuotojams A. D., A. B., A. J. ir K. M. išmokėjo atlyginimą, kurio apskaičiavimas ir išmokėjimas buvo užfiksuotas V. K. buhalterinėje apskaitoje, o L. K., būdamas UAB „P. a.“ direktoriumi, realiai įsigijo iš V. K. 1 812 kubinių metrų medžio drožlių už 38 741,83 Eur pagal 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. gruodžio 14 d. sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino V. K. L. K., A. M. ir D. M. kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kartu pastebėtina, kad tiek D. M., tiek L. K. buvo nuteisti už tai, kad siekdami padėti savo tėvams, atitinkamai A. M. ir D. K., paruošė ir pateikė jiems tas pačias sąskaitas faktūras, nors, kaip teisingai pažymėta apeliaciniuose skunduose, bendrininkavimas rengiant šias sąskaitas D. M. ir L. K. nėra inkriminuotas, D. M. nebuvo kaltinamas padėjęs padaryti nusikalstamą veiką V. K., be to, iš bylos duomenų matyti, kad sąskaitos už medžio drožles yra parengtos ūkininko V. K., o ne D. M..
69. Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, kad V. K. ir A. M. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, D. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, L. K. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje sudėtį, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami pastarųjų naudai. Įvertinus byloje surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, daroma išvada, kad jie neginčijamai nepatvirtina V. K., L. K., A. M. ir D. M. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl to V. K. ir A. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, D. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, o L. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje išteisintini, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
70. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, V. K., L. K., A. M. bei D. M. kaltės nepatvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuotai telefoniniai pokalbiai, nes jų turinys nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, jog L. K., D. M., ir V. K. kalbėjosi ir tarėsi dėl fiktyvių dokumentų forminimo (drožlių pirkimo-pardavimo bei melioracijos darbų atlikimo dokumentų), be to, nors liudytojas D. M. patvirtino, kad jis telefonu konsultavo L. K., tačiau kartu paaiškino, kad V. K. visiškai įgyvendino projektą investicinei paramai iš Europos Sąjungos fondų gauti, sutartis buvo įvykdyta, pabaigta, paraiškoje neturėjo būti numatyta gaminti drožles ir 2016 metais, nes prognoziniai metai buvo nuo 2011 metų iki 2015 metų, skaičių 2016 metams jau nebuvo numatyta, jei V. K. 2016 metais ir nebūtų įvykdęs suplanuotų pajamų, jam jokios sankcijos nebūtų taikomos. Tai, kad bylos duomenimis dokumentai, patvirtinantys realiai įvykusius sandorius, buvo sukurti vėliau, taip pat nėra įrodymas, patvirtinantis, kad V. K., L. K., A. M. ir L. M. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tokiais įrodymais nelaikytini ir daiktų (buhalterinės apskaitos dokumentų) apžiūros protokole (2 t., b. l. 136–139) nurodyti duomenys bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus pateikta informacija (2 t., b. l. 177), nes, kaip jau konstatuota pirmiau, visuma bylos duomenų ne paneigia, o patvirtina, kad V. K. pagamino ir pardavė deklaruotą kiekį medžio drožlių, o A. M. realiai suteikė V. K. paslaugas, įvardintas melioracijos paslaugomis.
71. Civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje, kurioje priimamas nuosprendis, klausimai reglamentuojami BPK 115 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos; šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Kadangi V. K. išteisinamas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinis ieškinys (4 t., b. l. 99) paliekamas nenagrinėtas.
72. V. K. atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį, panaikinamas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi iki šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme paskirtas (8 t., b. l. 43–45) ir skundžiamu nuosprendžiu iki civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. K. nekilnojamam turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro adresas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., vidutinė rinkos vertė 2 077 Eur.
73. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: prie baudžiamosios bylos esantys buhalteriniai dokumentai, paimti iš V. K., UAB „P. a.“ ir A. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini atitinkamai V. K., UAB „P. a.“ ir A. M. (BPK 94 straipsnio 1dalies 3 punktas); kompaktinė plokštelė (CD 2018-12-18), kurioje užfiksuoti duomenys, vykdant L. K. pokalbių kontrolę, esanti prie baudžiamosios bylos tomo Nr. 7 viršelio, paliktina prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011-07-05 iki 2017-01-01) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
L. K. pagal 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
L. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011-07-05 iki 2017-01-01) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
L. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011-07-05 iki 2017-01-01) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
D. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro adresas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: prie baudžiamosios bylos esančius buhalterinius dokumentus, paimtus iš V. K., UAB „P. a.“ ir A. M., grąžinti atitinkamai V. K., UAB „P. a.“ ir A. M.; kompaktinę plokštelę (CD 2018-12-18), kurioje užfiksuoti duomenys, vykdant L. K. pokalbių kontrolę, palikti prie baudžiamosios bylos.