Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-371-1131/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-07-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-06
Bylos Nr.
1-371-1131/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12201-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
N. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-371-1131/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12201-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.1.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, Dianai Abent,dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei,kaltinamajam N. P. (N. P.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimą;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę 8 MGL dydžio baudą;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę terminuotą laisvės atėmimą 8 metams. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nuosprendis pakeistas, paskiriant galutinę bausmę terminuotą laisvės atėmimą 6 metams, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos be tikslo platinti: nuo nenustatyto laiko, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai su savimi laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė yra 0,520 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,2 %), iki 2020 m. kovo 25 d. apie 21.20 val., kuomet (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, paviršinės apžiūros metu jo kairėje kojinėje policijos pareigūnas rado ir paėmė plastikinį maišelį su minėta narkotine medžiaga. Tokiu būdu N. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis N. P. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kovo mėnesį, jau vėlu buvo, pamatė automobilyje sėdintį A. P., jis atsisėdo į priekį keleivio pusėje. A. P. tuo metu gėrė alų ir pasiūlė ir jam. Automobilyje iš viso buvo 4 asmenys, kiti du asmenys jau buvo automobilyje, kai jis į jį įsėdo. Kiek vėliau atvažiavo kitas automobilis, išlipo pareigūnai, paėmė nuo žemės maišelį ir pasakė, kad tas maišelis buvo pas jį. Jis sėdėjo keleivio vietoje, o A. P. – vairuotojo. Rastas maišelis buvo permatomas, degtukų dėžutės dydžio. Jis pareigūnams nurodė, kad tas maišelis ne jo. Nėra vartojęs narkotinių medžiagų. Buvo atvažiavę 3, po to dar 4 pareigūnai. Anksčiau nebuvo tų pareigūnų matęs. A. P. pažįsta nuo vaikystės, nematė, kad jis prie jo vartotų narkotines medžiagas, nežino, ar jis jas vartoja.

Liudytoju apklaustas T. Š. (T. Š.) teismo posėdžio metu parodė, kad jo jokie santykiai su kaltinamuoju nesieja. Patruliuodamas su kolegomis A. R. ir R. A., pastebėjo aikštelėje stovintį automobilį. (duomenys neskelbtini) yra 2 PK aptarnaujama teritorija, o toje gatvėje esančiose aikštelėse asmenys dažnai vartoja narkotines medžiagas. Privažiavus prie automobilio pamatė, jog vienas iš keleivių, pasilenkęs prie kojų, bando kažką slėpti, apie tai pasakė kolegoms. Parodžius tarnybinį pažymėjimą ir pareikalavus asmenį išlipti, paklausus, ar jis turi draudžiamų daiktų, kaltinamasis pasakė, kad neturi, tuomet buvo pradėta apžiūra ir kojinėje rastos galimai narkotinės medžiagos. Kai matė, kad asmuo pasilenkė prie kojų, buvo apie 3 metrų atstumu nuo automobilio, kuriame buvo kaltinamasis. Kiek pamena, buvo 4 asmenys, visi asmenys buvo patikrinti, gale sėdėję asmenys neturėjo draudžiamų medžiagų ir buvo paleisti. Už vairo sėdėjęs asmuo atrodė apsvaigęs, priešinosi pareigūnų veiksmams. Iki tol, kol nebuvo rastos narkotinės medžiagos elgėsi adekvačiai, radus narkotines medžiagas pradėjo elgtis agresyviai, vairuotojas sulaikant pasipriešino, buvo kviestas dar vienas ekipažas, kaltinamasis šaukė, kad paskambintų kažkokiai moteriai, kurios vardo nepamena, liepė pasakyti, jog reikia sutvarkyti dušą, nes bus krata. Buvo tamsus paros metas, tamsoje mato gerai. Po įvykio patruliuojant kartą buvo sutikęs kaltinamąjį einantį gatve, jis buvo patikrintas, ar neturi draudžiamų medžiagų. Patikrinimo metu nebuvo rasta daugiau draudžiamų daiktų. Krata buvo atlikta ten, kur kaltinamasis registruotas, tačiau jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje gyvena tik tėvai, kaltinamasis savo tikrosios gyvenamosios vietos nenurodė. Vaizdo ir garso įranga nežymėtame automobilyje nėra sumontuota.

Liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad jo jokie santykiai su kaltinamuoju nesieja. Datos neatsimena, pamena, kad tik praeitais metais, jie neuniformuoti patruliavo pagal planą nežymėtu ,,Škoda“ automobiliu, jis vairavo, dar buvo jo kolegos T. Š. ir R. A.. Buvo tamsu, vėlus paros metas. Tikslios vietos nepasakys, aikštelėje pastebėjo automobilį, kuris stovėjo atokiau nuo kitų. T. Š. pasakė pastebėjęs, kad keleivio vietoje sėdintis asmuo pasilenkė ir kažką slėpė. Pastatęs automobilį, priėjo prie kolegų, kurie buvo priėję prie kaltinamojo, kolegos pasakė, kad rado narkotinių medžiagų. Asmens pavardė buvo N. P., kaip jis tiksliai atrodė, nepamena, o vairuotojas, kiek pamena, akivaizdžiai buvo apsvaigęs, elgėsi neadekvačiai, į pareigūno R. A. prašymus nusiraminti nereagavo, bandė bėgti, bet buvo sulaikytas ir patikrintas. Automobilį nusprendė patikrinti, nes tame rajone aplink „Maximą“ susirenka jaunimas ir vartoja narkotines medžiagas. Automobilis buvo pastatytas nuošaliai, kilo įtarimas, kad automobilyje esantys asmenys kažką turi, todėl patikrino. Įpakavimo neatsimena, bet mano, jog ten buvo žolė. N. P. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Be tų dviejų asmenų automobilyje buvo dar du asmenys, tačiau jie užfiksuoti nebuvo, kadangi elgėsi adekvačiai, nebuvo apsvaigę, patikrinus dėl paieškos jų nerado, todėl paleido. Įvykis nebuvo filmuojamas, kadangi mašinoje nėra kameros, o prie uniformos kamerų tuo metu dar nebuvo.

Liudytoju apklaustas R. A. parodė, kad jo jokie santykiai su kaltinamuoju nesieja. 2020 m. kovo mėnesį patruliavo pagal atskirą planą dėl vagysčių su A. R. ir T. Š.. (duomenys neskelbtini) yra automobilių stovėjimo aikštelė, ten pastebėjo ,,Audi“ markės automobilį, tamsios spalvos, kurį nusprendė patikrinti. Buvo neuniformuoti, su nežymėtu automobiliu. Jis priėjo prie vairuotojo pusės, o pareigūnas T. Š. – prie keleivio pusės. Prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus, vairuotojui atidarius automobilio langą pasijuto aitrus narkotinių medžiagų, galimai žolės, kvapas. Jis bendravo su vairuotojo vietoje sėdinčiu asmeniu, o T. Š. – su keleivio vietoje sėdėjusiu asmeniu, kuris vėliau paaiškėjo esantis N. P.. Tikrinant vairuotojo vietoje sėdintį asmenį jis priešinosi, jam buvo uždėti antrankiai. Apžiūrėjus N. P., pas jį buvo rasta narkotinių medžiagų, nepamena kiek. T. Š. sakė, kad rado medžiagas, lyg ir kojinėje, tiksliai negali pasakyti. Nepamena, kaip atrodė maišelis su medžiagomis. Vairuotojas elgėsi neadekvačiai, iš pradžių vykdė nurodymus, vėliau juokėsi, po to pradėjo agresyviai elgtis, priešintis. Rūkančio vairuotojo nematė. Visą laiką su juo bendravo, T. Š. bendravo su keleiviu, o šalia dar buvo vyr. tyrėjas A. R.. N. P. elgėsi ramiai. Neatsimena, kokia buvo N. P. būklė. Automobilyje buvo 4 asmenys. Su gale sėdėjusiais asmenimis daugiau bendravo A. R.. Neatsimena, ar buvo tikrinamos tų asmenų tapatybės. Vairuotojas jam pasipriešino, buvo iškviestas pastiprinimas, atvyko uniformuoti pareigūnai su tarnybiniu automobiliu, vairuotojui buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pasodintas į patrulių tarnybinį automobilį. N. P. namuose, kur jis registruotas, lyg ir (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata. Kratą darė A. R., jis (R. A.) pildė protokolą. Kratos metu nieko nebuvo rasta. Nurodė, kad buvo tamsus paros metas, ta vieta, kur stovėjo automobilis ,,Audi“ nebuvo apšviesta, tačiau jie privažiavę apšvietė jį savo tarnybiniu automobiliu. Jis nefilmavo ir nefotografavo įvykio. Jis neturėjo ,,body“ kameros. Nežymėtame automobilyje kameros nėra.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. (A. P.) nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 20 metų, nematė, kad N. vartotų kokias nors narkotines medžiagas. Jis atvažiavo į aikštelę, pastatė automobilį, užstatydamas kitą automobilį, kurio savininkas jo pažįstamas ir jam leido. Ruošėsi eiti namo, turėjo alaus pasiūlė tam žmogui, jis sutiko. Jie atsisėdo į mašiną ir gėrė alų. Sėdint automobilyje, pamatė einantį jo kaimyno jaunesnįjį sūnų, jį pakvietė į mašiną. Kiek žino, jis nieko nevartoja. Po kokio pusvalandžio atėjo N., jie pakalbėjo, jis irgi įsėdo į mašiną. Mašinoje iš viso buvo keturi žmonės. Tas vyresnis gale sėdėjęs žmogus gal ir gėrė kažką. Nežino, ką darė jaunesnis. N. gal ir išgėrė kelis gurkšnius alaus, neatsimena, ar iš jo butelio gėrė, ar ne. Buvo 9 valandos vakaro, sutemę. Besėdint atvažiavo pareigūnai su nežymėtu automobiliu įjungtais mašinos žibintais, priėjo trise prie automobilio durų, pažiūrėjo, kas viduje, prisistatė. Nuo mašinos įvažiavimo iki jos sustojimo praėjo pora sekundžių. Kai įvažiavo policijos automobilis į aikštelę, niekas nieko nedarė, buvo tik komentaras „kas čia dabar“, nepamena, kas tiksliai tai pasakė. Nepastebėjo, kad N. kažkaip judėtų atvykus pareigūnams. Atvykstant pareigūnams jis (A. P.) žiūrėjo į priekį, ne į N. Pareigūnai priėjo prie jo, N. ir už N. sėdinčio keleivio galinių durų dešinėje pusėje. Liepė išlipti, jie išlipo, vienas liko sėdėti mašinoje, tas jauniausias. Jis (A. P.) sėdėjo vairuotojo vietoje, N. – šalia keleivio vietoje, kiti du žmonės gale. Jie (A. P. ir N. P.) prie automobilio sustojo ten, kur ir sėdėjo. Pareigūnas, kuris buvo prie N., pasilenkė ir kažką paėmė nuo žemės, pakėlė, paklausė N., ar tai jo, jis atsakė, kad nežino, kas ten yra. Patikslino, kad jis nematė, iš kurios vietos pareigūnas tiksliai paėmė tą paketėlį. Pareigūnas prie jų tą rastą paketėlį išvyniojo, atrodo, kad buvo supakuotas į celofaną, pauostė ir pasakė, kad čia žolė, paklausė, ar turi daugiau, ir pasakė, kad mašinoje darys kratą. N. elgėsi visiškai ramiai. Radus medžiagas N. nekonfliktavo, negirdėjo, kad kažką sakytų. Tuo metu jį apžiūrėjo pareigūnai, gerai negirdėjo N. pokalbio su pareigūnais, nepamena, kokia kalba N. kalbėjo su pareigūnais. Kol neatvyko patruliai, pareigūnai prie mašinos nelindo, tik apžiūrėjo juos, patikrino kišenes. Nieko pas juos nerado. Atvyko iškviesti patruliai, tas policininkas, kuris buvo prie N., pasakė, kad prie mašinos rado narkotinių medžiagų, sakė, kad čia tikrai N. Pareigūnai nusprendė daryti kratą automobilyje. Jis pasipriešino. Psichotropinių medžiagų jis nevartoja. Kiti du asmenys, sėdėję automobilyje, buvo V. M. ir jo kaimyno brolis, vardu S. ar S.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. P. paaiškino, kad suvokia savo žodžius ir šiandien gali duoti parodymus. Jis kaltinamąjį matė pirmąkart įvykio metu, o automobilio vairuotoją pažįsta iš matymo, su juo nebendrauja, su juo labiau bendrauja jo brolis. Jis tą dieną ėjo nuo kalniuko link ,,Maxima“, A. jį pakvietė į mašiną, klausinėjo apie jo brolį. Jis 10 min sėdėjo, papasakojo apie savo brolį. Automobilyje buvo 4 žmonės, jis sėdėjo gale, dešinėje pusėje už keleivio. Jis kalbėjo tik su A., su kitais dviem automobilyje buvusiais asmenimis jis nekalbėjo. Po to atvyko policijos pareigūnai su nežymėtu automobiliu, parodė pažymėjimus ir atidarė duris. Buvo du neuniformuoti ir vienas uniformuotas pareigūnai. Tada jį ir A. išsodino iš automobilio, po to ir kitą žmogų, vyriausias žmogus liko sėdėti automobilyje. Pareigūnai liepė nesimuistyti. Jį pastatė prie mašinos, rankas uždėjo ant mašinos stogo. Jį pastatė prie mašinos durelių ten, kur jis ir sėdėjo iš dešinės pusės. Pareigūnai rado žolę, policininkas iš celofaninio paketėlio išėmė žolę, jis nematė, pas ką tą žolę rado. Žinojo, kad buvo rasta žolė, nes pareigūnas sakė tam žmogui, kad jam grės kalėjimas. Tas žmogus, kuriam taip sakė, sėdėjo priekyje, prie vairuotojo keleivio pusėje, tas žmogus buvo ramus. Pareigūnas kitam pareigūnui liepė prieiti, rodė tą surastą žolę ir jų visų klausė, kas čia yra. Jie atsakė, kad nežino, be to, ne pas jį rado. Nematė, kur tas medžiagas rado. Po to pareigūnai pradėjo A. laužyti, lenkė jam rankas, nors jis net nesimuistė ir ramiai stovėjo. Tada pareigūnai išsikvietė dar vieną ekipažą, lyg ir autobusiuką, atvažiavo pareigūnai, jį paleido, jis nuėjo į parduotuvę ir nieko daugiau nebematė. Nematė, ką pareigūnai darė su priekyje prieš jį sėdėjusiu žmogumi, jam tik pareigūnai antrankius uždėjo, nematė, iš kur tas medžiagas ištraukė. Nematė, kad pareigūnas pasilenktų ar dar kažką darytų. Vienas žmogus liko sėdėti automobilyje, atrodo, kad visą laiką jis sėdėjo automobilyje, jam išeinant, tas žmogus lyg dar ir sėdėjo automobilyje, tas žmogus irgi buvo ramus. Ten, kur stovėjo automobilis, buvo tamsu, vakaras, bet automobilyje sėdėjo su šviesa. Pareigūnai atvyko be šviesų, nebuvo jų įsijungę. Jis jokių medžiagų nevartoja, nematė, kad A. kažką vartotų. Prie jo sėdėjęs asmuo gėrė alų, neatsimena, ar kiti mašinoje buvę asmenys gėrė alų. Apie šį įvykį su A. nebendravo, jie su juo tik pasisveikina, bet daugiau nebendrauja, su N. irgi nebendrauja, apie įvykį nesikalbėjo. Nežino, kas vyko su kitais automobilyje buvusiais asmenimis jam išėjus. Kai jis išėjo, priekyje keleivio pusėje sėdėjęs asmuo ir vairuotojas įvykio vietoje dar buvo. Nematė, kad priekyje vairuotojo pusėje sėdėjęs asmuo kažką slėptų ar dėtų į kojinę, daugiau ar mažiau matė, kaip jis sėdėjo automobilyje, rankų nejudino, ramiai sėdėjo. Jei būtų kažkaip judėjęs, jis būtų tai matęs. Atvykstant pareigūnams, žiūrėjo tiesiai į kelią pro priekinį stiklą, keleivis priekyje jokių judesių nedarė. Kai pareigūnai parodė savo tarnybinius dokumentus, žiūrėjo į atvykusį automobilį pro dešinę pusę.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, yra kaimynai, bendrauja, susitinka. Vakare išėjo į lauką parūkyti, aikštelėje stovėjo kaimynų automobilis. Prie automobilio buvo A. ir S., vėliau atėjo N., atsisėdo į automobilį ir kalbėjosi. Prieš įsėdamas į automobilį jis rūkė cigaretes. Automobilyje buvo 4 asmenys, jis sėdėjo už vairuotojo gale, A. sėdėjo vairuotojo pusėje, N. – priekyje prie vairuotojo, o S. sėdėjo už keleivio gale. Į aikštelę atvyko automobilis su įjungtomis šviesomis, sustojo per vidurį aikštelės per 10 metrų gal, nelabai matė, nes tuo metu naršė internete, išlipę pareigūnai gan greitai priėjo. Nepamena, ar šviesos liko įjungtos automobiliui sustojus. A. buvo už vairo. Jam pareigūnai liepė tylėti ir sėdėti viduje. Pareigūnai buvo neuniformuoti, paklausus pareigūno, kas nutiko, jis liepė patylėti. Iš automobilio išlipo N., tas jaunas vaikinas ir A., jie nuėjo prie pareigūnų automobilio. Matė N., to jauno vaikino nematė, kur jis stovėjo, jis gal išėjo, nepamena. Jis automobilyje prabuvo kelias minutes, po to išėjo. Automobilio, kuriame sėdėjo, langai buvo uždaryti, jis negirdėjo, kas buvo kalbama lauke aplink automobilį. Kai A. su N. išlipo, buvo kažkoks triukšmas, kažkas buvo negerai, bet jis negirdėjo, kas ten ką kalbėjo, jo tai nelietė. Jo niekas nelaikė, jis išlipo iš automobilio ir išėjo namo, pareigūnai jam nieko nedarė, jo dokumentų netikrino, su juo nekalbėjo. Jis su A. po įvykio buvo susitikęs, kalbėjo apie įvykį, jis sakė, kad rado kažkokius narkotikus lauke, jis to nematė. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų jis nevartoja, nėra matęs, kad vairuotojas kažką vartotų, N. nenaudoja jokių medžiagų, nematė, kad vartotų, nežino, ar S. kažką vartoja. Sėdint automobilyje jis ieškojo informacijos apie koroną, neatsimena, ar kažkas dar žiūrėjo. Kiti asmenys tiesiog sėdėjo, jie kažką kalbėjo, bendravo, nepamena, apie ką. Automobilio salone degė šviesa, galbūt buvo tamsinti tik galiniai šoniniai stiklai, tiksliai nepamena. Automobilyje niekas nieko nerūkė, prie automobilio rūkė tik jis, kitų rūkančių asmenų jis nematė. Nematė, kad N. kažką slėptų, kalbos apie uždraustus daiktus nebuvo. Kai susitiko, niekas nebuvo girtas, alaus automobilyje jis nevartojo, neprisimena, ar kiti vartojo. Jei N. kažką bandytų slėpti, nieko nepamatytų, nes šviečiant mašinos žibintams jie akina.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 26 d. įtariamuoju apklaustas N. P. parodė, kad kaltės nepripažįsta, šiuo metu parodymų dėl įtarimo neduos, pas psichiatrus negydytas, įskaitoje neįrašytas, nuo narkotikų nepriklausomas ir jų nevartoja (t. 1, b. l. 43). Papildomai 2020 m. birželio 12 d. įtariamuoju apklaustas N. P. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, nes yra nekaltas, duoti parodymus atsisako, parodymus duos teisme (t. 1, b. l. 47).

Iš ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. balandžio 7 d. duotų liudytojo A. R. parodymų matyti, kad 2020 m. kovo 25 d. dirbo pagal atskirą planą kartu su tyrėjais T. Š. ir R. A. tarnybiniu automobiliu ,,Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 25 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo stovėjusį automobilį ,,AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo vaikinai. Buvo nuspręsta patikrinti minėtą automobilį ir jame sėdinčius asmenis. Jis buvo už vairo, sustabdė tarnybinį automobilį apie 2 metrus nuo minėto automobilio. T. Š. pirmas priėjo prie keleivio priekinių durelių, o R. A. priėjo prie vairuotojo. Taip pat jam T. Š. pasakė, jog matė, kad keleivio vietoje sėdintis vaikinas kažką paslėpė kojinėje. T. Š. ištraukė tarnybinį pažymėjimą su tarnybiniu ženklu bei prisistatė policijos pareigūnu. Ant automobilio vairuotojo sėdynės, kaip vėliau buvo nustatyta, sėdėjo A. P.. Ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo N. P.. Matė, kaip T. Š. paprašė N. P. išlipti iš automobilio, o jam išlipus paviršutiniškai patikrino jo drabužius ir kairėje jo kojinėje surado permatomą užspaudžiamą polietileninį maišelį su augalinės kilmės medžiaga, kaip įtariama su narkotine medžiaga. Paklausus N. P., kas tai yra, jis atsakė, kad tai ne jo ir jis nežino, kas tai yra. N. P. buvo sulaikytas. Iš automobilio sklido stiprus aitrus specifinis kvapas, būdingas kanapėms. Dėl to buvo iškviestas kinologas, netrukus atvyko patrulis kinologas T. K. su tarnybiniu šunimi, patikrino minėto automobilio saloną, tačiau nieko daugiau neaptiko. Taip pat buvo patikrintas A. P., bet pas jį nieko uždrausto nerado. A. P. atrodė akivaizdžiai apsvaigęs, nesiorientavo aplinkoje, nerišliai kalbėjo, juokėsi be priežasties. Jis bandė pasišalinti iš įvykio vietos, pasipriešino policijos pareigūnams, bet buvo sulaikytas, jam pradėta administracinė teisena dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 27-28).

Iš ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. balandžio 1 d. duotų liudytojo T. Š. parodymų matyti, kad 2020 m. kovo 25 d. dirbo pagal atskirą VPK patvirtintą planą kartu su tyrėjais A. R. ir R. A.. 2020 m. kovo 25 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), važiuodami nežymėtu tarnybiniu automobiliu, prie daugiabučio bendrabučio automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo stovintį automobilį ,,AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo du vaikinai. Buvo nuspręsta patikrinti minėtą automobilį ir jame sėdinčius asmenis. Sustojo šalia šio automobilio. Jis pirmas ėjo prie minėto automobilio keleivio priekinių durelių, jo kolegos ėjo iš paskos. Būnant apie 2-3 metrų atstumu nuo šio automobilio, pastebėjo pro durelių langą, kaip keleivio priekinėje vietoje sėdintis vaikinas nuleido rankas link kairės kojos ir kažką darė, taip sukėlė įtarimą. Priėjęs prie automobilio, ištraukė tarnybinį ženklą ir pažymėjimą bei prisistatė policijos pareigūnu. Vėliau buvo nustatyta, kad ant automobilio vairuotojo sėdynės sėdėjo A. P., ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo N. P.. Apšvietęs jį žibintuvėliu, matė, kad jo kairėje kojinėje užkištas mažas maišelis. Jis paklausė, ar jis turi draudžiamų daiktų, kadangi iš automobilio sklido specifinis aitrus kvapas, būdingas narkotinei medžiagai – kanapėms. Jis atsakė, kad nieko neturi. Jis paprašė N. P. išlipti iš automobilio ir paviršutiniškai patikrino jo drabužius ir kairėje jo kojinėje surado permatomą užspaudžiamą polietileninį maišelį su augalinės kilmės medžiaga, kaip įtariama su narkotine medžiaga. Paklausus N. P., kas tai yra, jis pasakė, kad tai ne jo ir jis nežino, kas tai yra. N. P. buvo sulaikytas. Taip pat buvo iškviestas patrulis kinologas ir patrulis T. K. su tarnybiniu šunimi patikrino minėto automobilio saloną, tačiau nieko daugiau neaptiko. Polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga įpakuotas į paketą Nr. 438908 (t. 1, b. l. 29-30).

Iš ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 29 d. duotų liudytojo R. A. parodymų matyti, kad 2020 m. kovo 25 d. dirbo pagal atskirą planą kartu su tyrėjais T. Š. ir A. R. tarnybiniu automobiliu ,,Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 25 d. apie 21.20. val. važiuodami prie (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo stovėjusį automobilį ,,AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo keli vaikinai. Buvo nuspręsta patikrinti minėtą automobilį ir jame sėdinčius asmenis. A. R. buvo už vairo, jis sustabdė tarnybinį automobilį apie 2 metrus nuo minėto automobilio ,,AUDI“, jie išlipo. T. Š. pirmas priėjo prie automobilio ,,AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio priekinių durelių, o jis priėjo prie vairuotojo pusės. Vairuotojo vietoje sėdėjo A. P., ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo N. P.. Prie N. P. priėjo T. Š. su A. R.. T. Š. prisistatė policijos pareigūnu ir paprašė vaikinus išlipti iš automobilio. Jis tuo metu buvo prie vairuotojo durelių. Jis parodė tarnybinį pažymėjimą ir paprašė vairuotoją išlipti. Tuo metu T. Š. pasakė, kad pas keleivį yra narkotinė medžiaga ,,žolė“, kur tiksliai jis ją rado ir kokia tai buvo medžiaga nematė, nes buvo iš kitos automobilio pusės, tik girdėjo apie tai iš jo žodžių. Tuo metu vairuotojas išlipo iš automobilio, bet elgėsi neadekvačiai, juokėsi be priežasties, nestovėjo vietoje, buvo neramus, stumdėsi alkūnėmis, nevykdė jo nurodymų. Jis buvo įspėtas dėl savo veiksmų, bet į tai nereagavo, toliau muistėsi, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Prieš jį panaudojo kovinius veiksmus, jis buvo sulaikytas ir jam buvo uždėti antrankiai. Iš minėto automobilio salono jautėsi ryškus specifinis kvapas, būdingas narkotinei medžiagai – kanapėms. Buvo iškviesti patruliai kinologai, kurie patikrino automobilį. A. P. ir N. P. jam atrodė akivaizdžiai apsvaigę, nors alkoholio kvapo nesijautė, jie negalėjo rišliai atsakyti į klausimus, nerišliai kalbėjo (t. 1, b. l. 31-32).

Iš 2020 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjo A. R. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad dirbant pagal atskirą planą su tyrėjais T. Š. ir R. A. 2020 m. kovo 25 d. apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėjo automobilį ,,Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo asmenys. T. Š. priėjo prie keleivio priekinių durelių. Vairuotojo pusėje sėdėjo A. P.. Ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjęs N. P. iškart kažką įsidėjo į kairės kojos kojinę. Tai pamatęs T. Š., paprašė N. P. išlipti iš automobilio ir paviršutiniškai patikrinęs jo drabužius kairės kojos kojinėje surado permatomą užspaudžiamą polietileninį maišelį su augalinės kilmės medžiaga, kaip įtariama narkotine medžiaga. Paklausus jo, kas tai, jis nurodė, kad tai ne jo ir jis nežino, kas tai yra. N. P. buvo sulaikytas. Daugiau nieko neaptikta (t. 1, b. l. 1, 4).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. kovo 25 d. 22.16 val. gautas A. R. pranešimas, jog 2020 m. kovo 25 d. 21.20 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje buvo sulaikytas N. P., pas kurį paviršutinės apžiūros metu buvo rastos narkotinės medžiagos (t. 1, b. l. 5).

Iš 2020 m. kovo 25 d. nutarimo ir 2020 m. kovo 26 d. kratos protokolo nustatyta, kad buvo daroma krata N. P. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Kratos metu nieko nerasta ir nieko nepaimta (t. 1, b. l. 6-15).

Iš 2020 m. balandžio 20 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados nustatyta, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio, paimto 2020 m. kovo 25 d. iš N. P., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,520 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,2 % (t. 1, b. l. 16-19).

Iš 2020 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados nustatyta, kad ant pateikto tirti plastikinio maišelio, paimto 2020 m. kovo 25 d. iš N. P., sulaikyto (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 20-23).

Iš 2020 m. kovo 25 d. asmens kratos protokolo nustatyta, kad kruopščiai apžiūrėjus N. P. rūbus ir kūną, draudžiamų daiktų nerasta (t. 1, b. l. 35).

Iš 2020 m. kovo 26 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 25 matyti, kad 2020 m. kovo 26 d. 1.15 val. atlikus N. P. apžiūrą, nustatyta, kad jis blaivus, t. y. neapsvaigęs nuo alkoholio (t. 1, b. l. 67). Iš 2020 m. kovo 25 d. 21.55 val. alkotesterio kvito matyti, kad N. P. nustatyta 0,09 prom. (t. 1, b. l. 34).

Iš 2020 m. kovo 26 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 26 matyti, kad 2020 m. kovo 26 d. 1.50 val. atlikus A. P. apžiūrą, nustatyta, kad jis blaivus, t. y. neapsvaigęs nuo alkoholio (t. 1, b. l. 80).

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilio ,,Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. P. (t. 1, b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytų objektyviųjų veikos požymių turinys yra atskleistas teismų praktikoje. Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2014). Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017). BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, ir kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus.

Teismo vertinimu, kaltinamojo N. P. kaltė padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Nors kaltinamasis N. P. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, nepripažino, t. y. teisme teigė, kad atvažiavo pareigūnai, paėmė nuo žemės maišelį ir pasakė, kad tas maišelis buvo pas jį, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, parodymus duoti atsisako, teismo vertinimu, jo versija yra gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismas, siekdamas ir turėdamas pareigą išsiaiškinti visas tiesai nustatyti reikšmingas aplinkybes, tenkino dalį kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu pareikštų prašymų – apklausė visus asmenis, buvusius automobilyje, ir kurie nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, išsireikalavo duomenis apie kaltinamojo nurodytus procesiniais veiksmais neįformintus pareigūnų veiksmus.

Iš teisme apklaustų liudytojų policijos pareigūnų T. Š., A. R. ir R. A. parodymų, kurie esminėse detalėse yra nuoseklūs ir sutampa su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat iš liudytojais apklaustų A. P., V. M. ir S. P. parodymų dalies matyti, kad pareigūnai 2020 m. kovo 25 d. dirbo pagal atskirą VPK patvirtintą planą nežymėtu tarnybiniu automobiliu, Subačiaus g. buvo jų aptarnaujama teritorija, toje gatvėje esančiose aikštelėse asmenys dažnai vartoja narkotines medžiagas. Jie atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, nuošaliau stovėjo ,,Audi“ automobilis. Pareigūnai buvo tarnybiniame automobilyje 2-3 metrų atstumu nuo automobilio, kuriame sėdėjo kaltinamasis, pareigūnų automobilio šviesomis buvo apšviestas ,,Audi“ automobilis. Liudytojas pareigūnas T. Š. nurodė, kad pamatė, kaip keleivio vietoje sėdintis asmuo pasilenkė, jam tai sukėlė įtarimą, apie tai jis pasakė savo kolegoms A. R. ir R. A.. Pažymėtina ir tai, kad liudytojai V. M. ir S. P. nurodė, kad automobilyje buvo įjungta šviesa, be to, pareigūnų automobilio šviesomis buvo apšviestas tikrinamas automobilis, todėl teismas neturi pagrindo netikėti pareigūno T. Š. parodymais ir jo objektyvia galimybe iš 2-3 metrų atstumo automobilyje, kurio salone įjungta šviesa, pastebėti, kad keleivio vietoje sėdėjęs kaltinamasis pasilenkė ir dėl to sukėlė įtarimų. Tuomet vairuotojo vietoje sėdėjęs A. P., priekyje keleivio vietoje sėdėjęs kaltinamasis N. P. buvo išlaipinti ir stovėjo prie automobilio durelių ten, kur ir sėdėjo, pareigūnas R. A. bendravo su A. P. ir jį tikrino, jis priešinosi ir jam buvo uždėti antrankiai, T. Š. bendravo su N. P. ir jį tikrino, su gale sėdėjusiais asmenimis bendravo A. R.. Liudytojas T. Š. nurodė, kad pasiteiravo N. P., ar jis turi draudžiamų daiktų, kaltinamasis pasakė, kad neturi, tuomet jis pradėjo jo paviršinę apžiūrą ir jos metu jo kairėje kojinėje rado galimai narkotinės medžiagos. Pareigūno T. Š. parodymai apie tai, kur ir kaip buvo rastos pas kaltinamąjį galimai narkotinės medžiagos, yra nuoseklūs ir detalūs, jis pats atliko kaltinamojo apžiūrą, jo tokius parodymus patvirtina kitų dviejų įvykio vietoje buvusių pareigūnų parodymai. Šie kiti du pareigūnai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai nurodė, kad T. Š. juos informavo, kad pas N. P. kojinėje rado galimai narkotines medžiagas. Šie pareigūnai, natūralu, tiesiogiai detaliai ir smulkiai negalėjo matyti, įsidėmėti, kaip atliekama kaltinamojo apžiūra, nes jie buvo susikoncentravę ties kitais automobilyje buvusiais trimis asmenimis ir jų apžiūra. Vien tai, kad šie pareigūnai apie T. Š. nurodytas aplinkybes, susijusias su galimai rastomis narkotinėmis medžiagomis pas N. P., sužinojo iš pareigūno T. Š., savaime nepaneigia jo parodymų ir nedaro jų neteisingais. Tai, kad pareigūnas T. Š. būtent kaltinamojo paviršinės apžiūros metu rado galimai narkotinės medžiagos, patvirtino ir liudytojai A. P. bei S. P., kurie nurodė, kad pareigūnas, apžiūrinėjęs kaltinamąjį, prie jų tą rastą paketėlį išvyniojo, pauostė ir pasakė, kad čia žolė, paklausė, ar turi daugiau, ir pasakė, kad mašinoje darys kratą. Pastebėtina ir tai, kad tiek pareigūnai R. A., tiek A. R. objektyviai negalėjo matyti, kur T. Š. pas N. P. rado galimai narkotinės medžiagos, nes šie pareigūnai, kaip minėta buvo užsiėmę kitais asmenimis tuo pačiu metu, kaip to negalėjo matyti ir liudytojai A. P., S. P. ir V. M.. Liudytojui A. P., stovėjusiam prie automobilio durelių vairuotojo pusėje matomumą užstojo pats automobilis, be to, kaip nustatyta iš byloje esančių aplinkybių, liudytojas priešinosi pareigūnams, pats nurodė, kad tuo metu jį apžiūrėjo pareigūnai, liudytojas V. M. liko sėdėti automobilyje, automobilio langai buvo uždaryti ir jis nelabai ką girdėjo, kas vyko aplink automobilį, o paskui išėjo, o S. P. nurodė, kad jį patį pareigūnai pastatė prie mašinos durelių ten, kur jis ir sėdėjo iš dešinės pusės, girdėjo, kad pas priekyje keleivio vietoje sėdėjusį asmenį buvo rasta žolė, nes pareigūnas sakė tam žmogui, kad jam grės kalėjimas; nematė, kur tas medžiagas rado. Taigi, minėtų liudytojų, buvusių automobilyje, parodymai savaime nei patvirtina, nei paneigia pareigūno T. Š. aplinkybes, kad galimai narkotinės medžiagos buvo rastos pas kaltinamąjį būtent kojinėje. Teismui taip pat nekilo abejonių dėl liudytojo S. P. būklės teisiamojo posėdžio – liudytojas nurodė, kad parodymus nuotoliniu būdu duoti gali, aplinkybių, rodančių, kad jis to negalėtų daryti, teismas teisiamojo posėdžio metu nenustatė, o apie liudytojo prieš posėdį nurodytą galimą sveikatos negalavimą liudytojas nepateikė jokių tai patvirtinančių oficialių įrodymų (pažymos iš gydytojo ar pan.).

Taip pat paminėtina, jog analogiški duomenys, patvirtinantys liudytojų pareigūnų parodymus, nurodyti ir byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose, kur nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nurodoma, kad pas kaltinamąjį kojinėje buvo rastos galimai narkotinės medžiagos – 2020 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėjo A. R. tarnybiniame pranešime, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse. Visų jau pirmiau minėtų įrodymų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis nėra anksčiau vartojęs narkotinių medžiagų, tačiau byloje esantys įrodymai tokius jo parodymus akivaizdžiai paneigia – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir minėtoje byloje jo šlapime buvo rasta tetrahidrokanabinolio rūgšties ir amfetamino pėdsakų.

Tai, kad kaltinamojo teigimu, jis negalėjo suspėti pareigūnams atvykus pasilenkti prie kojų, ar kad kiti automobilyje buvę asmenys nematė, kad kaltinamasis būtų pasilenkęs, teismas laiko jo gynybine versija. Objektyviai pasilenkimas prie kojų yra momentinis veiksmas, be to, kiti liudytojai, buvę automobiliai, galėjo objektyviai ir nepastebėti, kada ir kaip kaltinamasis momentiškai pasilenkė prie kojų, nes liudytojai parodė, kad kai į aikštelę atvyko nežymėtas policijos pareigūnų automobilis, o iš jo išlipę pareigūnai jiems parodė tarnybinius pažymėjimus, liudytojai buvo susikoncentravę į pareigūnus ir į jų automobilį ir svarstė, kas čia atvažiavo ir kodėl, be to, liudytojas V. M. nurodė, kad jis naršė internete, ir net negalėtų pamatyti, ar kaltinamasis būtų pasilenkęs, nes jį akino atvykusio automobilio šviesos. Atsižvelgiant į tai, kaip ir buvo minėta teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo prašymas atlikti eksperimentą nagrinėjamu atveju nėra tikslingas ir reikšmingos informacijos byloje nesuteiktų, nes asmens gebėjimas konkrečiu greičiu pasilenkti prie kojų yra subjektyvus ir nuo paties asmens valios priklausantis kūno veiksmas. Be to, netiesiogiai T. Š. nurodomas aplinkybes patvirtina ir tolimesni, po to, kai buvo rastos pas kaltinamąjį galimai narkotinės medžiagos, logiškai paaiškinami pareigūnų veiksmai – pareigūnai R. A. ir A. R. nurodė ir tai, kad iš automobilio salono sklido aitrus, kanapėms būdingas kvapas, dėl ko jie ėmėsi ir kitų veiksmų – buvo iškviestas kinologas su šunimi, kad būtų patikrintas automobilio salonas, apžiūrėjus saloną, daugiau draudžiamų daiktų rasta nebuvo, taip pat buvo padaryta krata N. P. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Kratos metu nieko nerasta ir nieko nepaimta, kratos teisėtumas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartimi (t. 1, b. l. 6-15). Tai, kad nei automobilio salone, nei kaltinamojo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu draudžiamų daiktų nebuvo rasta, savaime nepaneigia nuoseklių pareigūnų T. Š., R. A., A. R. parodymų ir kaltinamajam pareikštų kaltinimų pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilyje sėdėję trys asmenys pažinojo vairuotoją A. P., jie visi skirtingu metu susirinko pas vairuotoją į automobilį, neturėdami kokių nors visiems bendrų tikslų; byloje taip pat yra duomenų, jog kaltinamasis jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kur buvo atlikta krata, galimai negyvena (t. 1, b. l. 116, 162-174). Pažymėtina, jog policijos pareigūnai T. Š., A. R. ir R. A. įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su kaltinamuoju nėra susieti jokiais ryšiais, tiek T. Š., tiek A. R., tiek R. A., apklausti teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jų prieš tai jokie santykiai su kaltinamuoju nesiejo, tą patvirtino ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodęs, kad anksčiau nebuvo šių pareigūnų matęs. Šie pareigūnai davė parodymus įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra, todėl pagrindo teigti, jog šių liudytojų parodymai yra neteisingi, neatitinkantys tikrovės ir nepatikimi, nėra. Tai, kad pareigūnams buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos už tam tikrų veiksmų atlikimą (duomenys neskelbtini), ir jų neįforminimą teisės aktų nustatyta tvarka, savaime neleidžia teigti, jog šie pareigūnai yra šališki, suinteresuoti bylos baigtimi ar veiktų priešingai kaltinamojo interesams. Visų pirma, pažymėtina, jog pareigūnų minėti procesiniais dokumentais neįforminti veiksmai buvo atlikti jau po to, kai automobilių stovėjimo aikštelėje pas kaltinamąjį buvo rastos galimai narkotinės medžiagos, pareigūnai šioje byloje visus tyrimo veiksmus, pranešimus apie galimai padarytą nusikalstamą veiką atliko, parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė dar gerokai (prieš kelis mėnesius) iki kaltinamojo pateikto skundo prokurorui apie galimai nesankcionuotus pareigūnų veiksmus, iki tyrimo dėl to atlikimo ir iki tarnybinių nuobaudų jiems paskyrimo. Antra, pareigūnų teisme duoti parodymai iš esmės sutapo su jų ikiteisminio tyrimo metu, kaip minėta dar prieš kaltinamajam pateikiant skundą dėl šių pareigūnų veiksmų ir jiems skiriant tarnybines nuobaudas už tai, duotais parodymais, todėl teigti, kad pareigūnai yra kaip nors šališki ar suinteresuoti veikti priešingai kaltinamojo interesams, negalima. Tai, kad pareigūnai buvo nubausti tarnybinėmis nuobaudomis už prieš tai jau minėtus neįformintus procesiniais dokumentais veiksmus, savaime nepaneigia kaltinamojo N. P. padarytų veiksmų vertinimo kaip nusikalstamų, kurie, kaip minėta, įrodyti byloje surinktais įrodymais.

Teismui taip pat nekyla abejonių, jog pas N. P. kojinėje rasta medžiaga yra narkotinė. Tai patvirtina 2020 m. balandžio 20 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio, paimto 2020 m. kovo 25 d. iš N. P., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,520 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,2 % (t. 1, b. l. 16-19). Teismas, spręsdamas, ar rastas 0,520 g medžiagos kiekis atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, pagal kurį kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g (šiuo atveju N. P. neteisėtai disponuotas narkotinės medžiagos kiekis neviršijo nedidelio kiekio). Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytą narkotinės medžiagos kiekį, jos suradimo pas kaltinamąjį aplinkybes, nenustatė, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ir narkotinės medžiagos suradimo ir laikymo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi, darytina išvada, jog kaltinamojo N. P. laikytos narkotinės medžiagos atitinka nedidelio kiekio ribas, todėl nurodytas narkotinės medžiagos kiekis atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

Kartu teismas konstatuoja, kad išanalizavus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, iš kaltinimo šalintinas N. P. inkriminuotas objektyvusis veikos požymis – narkotinės medžiagos įgijimas, jo neįrodžius. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis N. P. buvo kaltinamas tuo, kad nenustatytomis aplinkybėmis (laiku, vietoje), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė yra 0,520 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,2 %). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju N. P. buvo pateiktas kaltinimas, kad jis nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą. Matyti, jog kaltinamajam įgijimas preziumuojamas remiantis nustatytu vien šios narkotinės medžiagos laikymo faktu, byloje jokių duomenų, pagrindžiančių narkotinės medžiagos įgijimo faktą, nėra. Pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką tai prieštarautų BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, teismas šalina iš N. P. pateikto kaltinimo BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – narkotinės medžiagos įgijimą – kaip nepagrįstą, paliekant tik neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tikslina kaltinimą nurodydamas, kad N. P. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos be tikslo platinti: nuo nenustatyto laiko, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai su savimi laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė yra 0,520 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,2 %), iki 2020 m. kovo 25 d. apie 21.20 val., kuomet (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, paviršinės apžiūros metu jo kairėje kojinėje policijos pareigūnas rado ir paėmė plastikinį maišelį su minėta narkotine medžiaga. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka pagrįstai išvadai, jog kaltinamojo N. P. veiksmai atitinka baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl N. P. skirtinos bausmės

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas nenustatė kaltinamojo N. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. N. P. veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis anksčiau teistas (t. 1, b. l. 54-57), taip pat ir už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, bauda sumokėta iš dalies, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 60-62), duomenų apie daugumos baudų sumokėjimą nėra, nedirba, priklausomybės ligų centre konsultuotas ar gydytas nebuvo, duomenų apie jo gydymą psichiatrijos ligoninėse byloje nėra (t. 1, b. l. 64-66).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus vieną švelniausių BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurios dydis nustatytas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis – 8 mėnesiams (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį, jis įpareigojamas viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu N. P. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. kovo 25 d. 21.20 val. iki 2020 m. kovo 26 d. 16.00 val. (t. 1, b. l. 33, 48). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam N. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 49). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Iš bylos medžiagos matyti, jog šioje baudžiamojoje byloje už specialisto išvadas buvo patirta 252,21 Eur ir 493,15 Eur išlaidų (t. 1, b. l. 18-19, 22-23). Prokurorė šių išlaidų neprašė pripažinti proceso išlaidomis ir jų priteisti iš kaltinamojo. Teismas pažymi, jog minėtų specialistų tyrimai ir išvados buvo būtini siekiant užtikrinti tinkamą duomenų, kurie teismo pripažįstami įrodymais, surinkimą, tai buvo atliekama ne kaltinamojo, o ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų iniciatyva, specialistai, atlikdami tyrimus iš esmės atliko savo darbines funkcijas, todėl šios patirtos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis pagal BPK 103 straipsnį.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kanapės (antžeminės dalys), supakuotos į plastikinį uždaromą maišelį ir perduotos saugoti į PD prie VRM aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, Vilnius (t. 1, b. l. 18-19) ir vokas su objektais po tyrimo, saugomas Vilniaus apskr. Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrio saugykloje, Buivydiškių g. 19, Vilniuje, kvitas B 2020-08-26 serija BBB Nr. 2PK004468 (t. 1, b. l. 25-26), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. P. (N. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti N. P. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. kovo 25 d. 21.20 val. iki 2020 m. kovo 26 d. 16.00 val., t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 dalimis, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kanapes (antžemines dalis), supakuotas į plastikinį uždaromą maišelį ir perduotas saugoti į PD prie VRM aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį- saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje, ir voką su objektais po tyrimo, saugomą Vilniaus apskr. Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrio saugykloje, Buivydiškių g. 19, Vilniuje, kvitas B 2020-08-26 serija BBB Nr. 2PK004468, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

N. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti N. P., kad:

1. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė